Pietų Korėjos režisieriaus Sang-ho Yeon sukurtas zombių veiksmo filmas „Traukinys į Busaną“ (Train to Busan, 2016) – kiek kitoks kūrinys itin populiaria zombių tematika. Nors pastarieji neretai tampa banalių siaubo filmų arba komedijų atributu, tačiau šioje kino juostoje jie puikiai dera su režisieriaus sumanymais ir norima perduoti žinute. „Traukinys į Busaną“ debiutavo Kanų kino festivalyje, tačiau nesivaržė dėl jokių nominacijų. To užteko – kino juosta netruko išpopuliarėti ir sulaukti pripažinimo. Tais pačiais metais režisierius Sang-ho Yeon pristatė ir animacinį filmą panašia tematika, o šiandien jis jau laikomas kone geriausiu zombių režisieriumi Pietų Korėjoje.
Filmas pradedamas scena, kurioje – karantino zona. Dėl esą nedidelio pavojingų medžiagų nutekėjimo žmonės neįleidžiami į teritoriją, dėl to skubąs sunkvežimio vairuotojas, vykdamas aplink, nepastebi ir partrenkia stirną. Ją, nerodančią jokių gyvybės ženklų, palieka tįsoti ant kelio, ir jam nuvažiavus, stirna pabalusiomis akimis pašoka ir pasileidžia tolyn…
Siužeto centre – savanaudis darboholikas Seok-woo (akt. Yoo Gongas), dirbantis finansų sferoje. Išsiskyręs su žmona, jis augina jųdviejų dukrą Su-an (akt. Kim Su-an), tačiau šiai beveik neskiria dėmesio, pastovų savo laiko trūkumą bando atpirkti dovanomis, kurios pradeda kartotis, mergaitę prižiūri jo motina. Savo gimimo dienos proga dukra nori praleisti dieną su mama, kuri gyvena Busano mieste. Seok-woo teigia, kad turi daugybę darbo, o išleisti dukros vienos nenori, tad pažada, kad vyks kitą dieną. Jiems vis tik susiruošus į kelionę, kuri greituoju traukiniu turėjo trukti tik apie valandą, pakeliui į stotį pro juos pralekia keletas ugniagesių brigadų – netoliese užsiliepsnojo dangoraižis. Įsėdus į traukinį, tėvas užmiega, o geležinkelio darbuotojai susirūpina galimai be bilieto keliaujančiu apskretėliu, nekreipdami dėmesio į merginą su žaizda kojoje. Užsikrėtusi mergina užpuola ją pastebėjusią darbuotoją, ir taip prasideda traukinyje esančiųjų kova už būvį…
Siužetinė filmo linija palieka gerą įspūdį ir neleidžia žiūrovui nuobodžiauti. Pasirinkta klaustrofobiška aplinka – traukinys, iš kurio nėra šansų ištrūkti, įkalina veikėjus kartu su juos puolančiais zombiais, todėl svarbu tampa ne bėgti, o veikti apgalvotai. Didelį įspūdį palieka realiai vaizduojamas kelionės laikas – maždaug valandą turėjusi trukti kelionė nuo tos akimirkos, kai tėvas su dukra įsėda į traukinį, vaizduojama realios trukmės. Zombiams į savo gretas pasiglemžiant vis daugiau traukinyje esančių žmonių, prasideda likusiųjų sveikų kova už gyvenimą.
Tėvas Seok-woo vis dar elgiasi egoistiškai ir tiesiog siekia apsaugoti save ir dukrą, kuriai taip pat liepia žiūrėti tik savęs, nepaisyti aplinkinių. Tačiau susidūrę su kitais bendrakeleiviais, taip pat kovojusiais už išlikimą, tačiau neatsisakiusiems padėti, egoistams tenka rinktis – ar bandyti savanaudiškai, aukojant kitus, likti gyviems, ar susivienyti, ir bendromis jėgomis atsilaikyti prieš žmogienos ištroškusius siaubūnus. Tai tampa išbandymu daugeliui, ir pabaigoje atsiskleidžia daugelio keliautojų tikrieji veidai. Įtemptas siužetas neleis nuobodžiauti, o personažų poelgiai ir pokyčiai privers susimąstyti apie savo elgesį kritinėje situacijoje.
Aktorių darbas – puikus. Nuo pagrindinių veikėjų – tėvo ir dukros, iki epizodiškai pasirodančių personažų, tokių kaip traukinio konduktorius ar vyresnio amžiaus seserys, taip pat keliaujančios traukiniu. Ypač gerą įspūdį paliko dukrą Su-an vaidinusi Kim Su-an, kuriai pavyko puikiai įsijausti į vaidmenį. Po tėvą vaidinusio Yoo Gongo, ji buvo antras svarbiausias personažas kino juostoje, todėl jai buvo skirta nemažai dėmesio, kuris daugeliui žiūrovų turėtų kelti pasigėrėjimą mažosios aktorės darbu. Taip pat labai pagirtinas aktoriaus Ma Dong-seok, vaidinusio su nėščia žmona keliavusį darbininkų klasės atstovą Sang-hwa, darbas. Išraiškingas veikėjas įnešė daug spalvų į visą siužetą. Šiek tiek gaila, kad jo žmona, Sung-kyung (akt. Jung Yu-mi), liko neišplėtotu charakteriu. Nors užėmė nemažai ekrano laiko, tačiau jai nebuvo suteikta galimybė plačiau atsiskleisti. Kone visi personažai atrodė savo vietose, įskaitant ir zombius, vaidyba nekelia jokių neigiamų emocijų.
Žinoma, koks gi zombių filmas be specialiųjų efektų – šie smarkia nekrito į akis, atrodė pakankamai realistiški ir kokybiškai atlikti. Kadangi didžioji filmo veiksmo dalis vyko būtent uždarame traukinyje, techninė kino juostos pusė taip pat atrodo be priekaištų. Retai matomas bendras kajutės vaizdas, daugiau koncentruojamasi į artimo plano kadrus, todėl vizualiai sukuriamas įspūdis, kad traukinys yra didesnis nei iš tiesų. Garso takelio šiame filme nebuvo, tačiau pernelyg nestebina žinant, kokiam žanrui jis priskiriamas. Verta pastebėti, kad buvo keletas ilgesnių scenų, vykusių išskirtinai veikėjams tylint. Girdimas tik jų alsavimas ir zombių riaumojimas sustiprina visos situacijos įspūdį.
Šis Pietų Korėjoje sukurtas filmas – itin nusisekęs zombių tematikos vaisius. Beveik dvi valandos, praleistos žiūrint, tikrai neprailgsta, ir ši kino juosta moka sužavėti. Puikiai pasirinktas būdas zombių apokalipsės metu atskleisti žmogaus vertybes ir elgesio motyvus paliks vietos apmąstymams tiek apie savo veiksmus pavojaus akimirką, tiek apie tai, kaip elgtųsi ir aplinkinis pasaulis, netikėtai užkluptas baisios masinės pandemijos.
Taip pat skaitykite: TOP 10 filmų, turinčių daugiau nei vieną itin ryškų siužeto posūkį
