Be jokios abejonės tai – ikoniškiausias visų laikų gangsterių filmas ir vienas geriausių kada nors sukurtų filmų. Šis puikus 1972 m. šedevras, kurį režisavo Francis Ford Coppola, sukurtas pagal populiarųjį Mario Puzo romaną (jie abu dirbo rašant scenarijų). Jame vaidina tokios meistriškos žvaigždės kaip Marlonas Brando, Alas Pacino, Diane Keaton ar Džeimsas Caanas ir šio darbo rezultatas – 3 „Oskarai“: už geriausią filmą, už geriausią aktorių ir už geriausią adaptuotą scenarijų.

Sudėtingas, bet sklandus siužetas su švelniu galios ir moralės atspalviu išsivysto į elegantišką ir nepriekaištingą Dono Vito Corleonės asmens, jo šeimos, kuri yra viena galingiausių Niujorko mafijos šeimų, ir jo veiklos portretą. Tokioje „amerikietiškoje svajonėje“ gyvenantis italų imigrantas sukūrė savo kriminalinę šeimą iš nieko.

Tie, kurie prisidėjo prie 1972 m. pasaulį išvydusio režisieriaus Francio Fordo Coppolos šedevro „Krikštatėvis“, apie jį papasakojo stulbinančių detalių.

1972 m. „Krikštatėvis“ debiutavo ir buvo pripažintas kritikų, o praėjus dešimtmečiams filmas vis dar laikomas vienu geriausių kino istorijoje. Nepaisant to, tokį statusą filmui gauti anaiptol nebuvo lengva.

Nuo aktorių iki apšvietimo, režisierius Francis Fordas Coppola ne kartą susidūrė su „Paramount“ studijos vadovų kritika, kuri kaskart iškeldavo iššūkius jo vizijai.

Taigi štai 10 stulbinančių faktų apie filmą „Krikštatėvis“, kurių galbūt dar nežinojote.

Alas Pacino nebuvo pirmasis pasirinkimas Maiklo Korleonės vaidmeniui.

Vadovai norėjo, kad puikiai žinomą vaidmenį įkūnytų įžymus aktorius, toks kaip Robertas Redfordas. Tačiau Coppola pamatęs Pacino Brodvėjuje suprato, kad rado savo Maiklą Korleonę. Nors ir nenoriai, bet studija sutiko.

Tačiau ne viskas ėjosi lyg sviestu patepta. Studijos vadovai manė, jog Pacino nesisekė vaidinti, o jo vaidybą įvardijo „anemiška“. Jis pridūrė, jog filmavimų metu jie bandė jį atleisti 3 kartus.

Studija taip pat nenorėjo, kad Marlonas Brando suvaidintų Doną Vito Korleone, tačiau vėliau jie pamatė legendinę kino peržiūrą, kurios metu jis į burną susikimšo „Kleenex“ servetėles.

Studija manė, kad Marlonas Brando filmavimo aikštelėje sukels problemų ir galvojo, jog jis yra „toksiškas“. Tačiau Coppola ketino įtikinti studiją dėl tinkamo aktoriaus pasirinkimo ir nuėjęs į jo namus padėjo jam sukurti įrašą perklausai.

Coppola sakė, jog prisimena kai Brando susikimšo „Kleenex“ servetėles į burną ir susitepė plaukus batų vašku, kad pavirstų į Doną Vito Corleone. Kai studija pamatė įrašą, jis gavo vaidmenį.

Už mafijos boso vaidmenį Brando laimėjo „Oskarą“.

Brando nemokėjo nei vienos jo filmo eilutės mintinai. Jis pasitikėjo sufleruojančiomis kortelėmis.

Pramonėje Brando buvo gerai žinomas dėl sufleruojančių kortelių naudojimo, vietoj to, kad įsimintų savo eilutes. Ne išimtis buvo ir filmas „Krikštatėvis“. Aktorius sakė, kad tokia technika jam leido būti spontaniškesniu, vietoj to, kad pastoviai galvotų apie savo eilutes. Kartais sufleruojančios kortelės buvo tvirtinamos prie lempų ar netgi ant kitų aktorių, vaidinančių toje scenoje, taip, kad jos nesimatytų.

Katė, kuri sėdėjo ant Brando kelių, atėjo iš gatvės ir išvis neturėjo būti tame filme. Tiesą sakant, katės murkimas beveik sugadino sceną.

„Niekas neplanavo, kad Marlonas savo rankose laikys katę“, teigė Coppola. „Pamačiau tą katę bėgiojant prie studijos ir nieko nesakęs paėmiau ir įdėjau jam į rankas.“

Kai Coppola ir jo komanda nusprendė perklausyti sceną, jie beveik negirdėjo Brando dialogo, nes katė murkė per garsiai.

Pagrindiniai aktoriai filmavimo metu mėgo krėsti pokštus atsukdami vienas kitam nuogus užpakalius.

Brando, Robertas Duvallis ir Džeimsas Caanas mėgo nusimauti kelnes ir filmavimo aikštelėje rodyti vienas kitam užpakalius – Brando savo nuogą užpakalį parodė apie 500 kartų.

„Per vestuvių sceną mes visi rodėm vienas kitam užpakalius“, sakė Duvalis. „Buvo moterų, kurios atsisuko į mane ir sakė „Pone Duvali, tu gražus.“”

Talia Shire, kuri vaidino Koni, buvo Coppolos sesuo ir turėjo labai mažai aktorinės patirties. Vieną kartą ji netgi nuvertė kamerą.

Coppola nenorėjo, jog jo sesuo Shire vaidintų Koni, nes jis jos vaidmenį įsivaizdavo „jaukesnį“, o toks apibūdinimas visiškai jai netinka.“

Be to, ji turėjo labai mažai aktorinės patirties.

„Vienoje pirmųjų scenų, kurioje pasirodžiau, ėjau kameros link ir ją nuverčiau,“ Shire pasakojo „Tribeca Film Festival“ susitikime 2017 m. „O Marlonas Brando tarė, kad viskas čia gerai.“

Galų gale viskas buvo gerai, o Shire buvo nominuota kaip geriausia antrojo plano aktorė.

„Palik ginklą ir paimk cannoli“ – tai viena įžymiausių filmo eilučių, kuri buvo improvizuota.

Pagal originalų scenarijų, Richardas S. Castellano, kuris vaidino Klemencą, turėjo pasakyti tik „palik ginklą“, po to, kai nušovė Paulie. Bet Castellano žmona, aktorė Ardella Sheridan, pasiūlė pridėti „ir paimk cannoli.“ Tai buvo sąsaja su ankstesne scena, kurioje jo personažas turėjo paimti desertą.

Kai Castellano pridėjo šiuos žodžius, Coppola nusprendė taip ir palikti, ko pasekoje tai tapo viena žinomiausių šio filmo frazių.

Coppola turėjo tokį įprotį palikti aktorių klaidas filmuose, nes jis manė, jog tai yra tikra.

Coppola yra gerai žinomas dėl scenarijaus keitimo ir naujų eilučių pridėjimo filmavimo metu. Kartais, jis netgi palikdavo tas scenas, kuriose aktoriai padarydavo klaidų.

Pavyzdžiui, Lennis Montana, kuris vaidino Luca Brasi, taip nervinosi scenoje, kurioje turėjo vaidinti su Brando, kad savo žodžius jis pasakė visai kitaip. Coppolai patiko tas nervingumas ir tos scenos nebekeitė.

Po to, kai buvo nufilmuota vestuvių scena, Pacino ir Diane Keaton kartu prisigėrė, nes aktorius bijojo, jog filmas bus nevykęs.

„Tribeca Film Festival“ susitikime, Pacino pripažino, kad jis ir Keaton, kuri suvaidino jo merginą, „stipriai prisigėrė po vestuvių scenos.“ Juos suartino tai, kad jie abu buvo vaidinę teatre, tačiau Pacino taip pat kalbėjo apie tai, kaip stipriai jis jaudinosi, kad filmas bus nevykęs.

„Mes gėrėm ir kalbėjom „Kurgi mus tai nuves? Mums galas. Tai pats blogiausias, kada nors sukurtas filmas,“ sakė Pacino.

Studijos vadovai manė, kad filmas buvo nufilmuotas per tamsiai ir jie turėjo patikėti, kad toks meninis sprendimas pasiteisins.

„Krikštatėvis“ yra puikiai žinomas dėl savo tamsumo, o visi nuopelnai priklausė vienam žmogui – kino opertoriui Gordonui Willisui, kuris vėliau tapo žinomas, kaip „Tamsos princas“. Kiekvienai scenai jis sąmoningai naudojo silpną apšvietimą, kuris tarsi atspindėjo niūrius scenarijaus įvykius.

„Paramount“ vadovai manė, jog Willisas nuėjo per toli ir, kad filme buvo naudojamas per silpnas apšvietimas. Coppola ir Willis turėjo juos įtikinti, kad yra visai kitaip.

Taip pat skaitykite: 10 puikių 2020-jų žanrinių filmų

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Sponsored video

Taip pat skaitykite: