Intriguojantis, tamsus ir pilnas smurto – tokiais žodžiais galima būtų apibūdinti režisieriaus Kim Sung-su filmą „Asura: beprotybės miestas“. Šis filmas – Pietų Korėjos režisieriaus Kim Sung-soo kriminalinis trileris, pasakoja fikciniame mieste Aname vykstančią istoriją, perpildytą veiksmo, korupcijos ir netikėtų išdavysčių.
Filmo pagrindinis veikėjas – detektyvas Han Do-kyung, kuris metų metus paslapčia dirba korumpuotam Anamo merui Park Sungbae. Tačiau siužeto pradžioje situacija pasikeičia – Han Do-kyung negailestingo prokuroro Kim Cha-in yra verčiamas prisidėti prie mero veiklos tyrimo, siekiant atskleisti jo nešvarius darbelius. Išsigandęs ir užspęstas, detektyvas Han įtikina savo jaunesnį partnerį Sunmo perimti jo darbą merui, tačiau laikui bėgant veikėjų reikalai susipainioja netikėtais būdais. Padėčiai vis blogėjant, pasidaro aišku, kad šiame žvėriškame pasaulyje išgyvens tik negailestingiausi.
Indų mitologijoje, žodis „Asura“ reiškia pusdievį, kurį yra užvaldžiusios amoralios aistros, besikaunančios tarpusavy jo viduje. Tokia alegorija labai tinka filmo pagrindiniams veikėjams, kurių godumas ir pinigų bei galios troškulys pasaulį aplink juos paverčia tikru pragaru. Reikia pripažinti, kad šis filmas, panašiai kaip nemažai kitų populiarių filmų bei serialų, vaizduoja politikus ir įstatymų leidėjus klastingesnius ir žiauresnius nei tikrus nusikaltėlius. Taigi savaime suprantama, kad filme režisierius nesiekia žiūrovui sukelti vilties, kad veikėjai gali pasitaisyti ar suvokti savo klaidas – jie pasmerkti skęsti savo nuodėmėse ir kovoti vienas prieš kitą, grimzdami vis giliau į dugną.
Ypač įdomus to pavyzdys yra pagrindinis veikėjas Han Do-kyung. Aktorius Jung Woo-sung savo vaidmenį atlieka išties puikiai, vaidindamas detektyvą, įkalintą tarp dviejų jėgų, kurioms nerūpi jo likimas – jis tėra viena nereikšminga figūra galingųjų žaidimo lentoje. Tačiau patyręs daugybę pažeminimų, detektyvas pasikeičia ir tampa žmogumi, kurio verta prisibijoti. Kai detektyvas pagaliau išsilaisvina iš galingųjų žaidimo, jis tai padaro su trenksmu, kaip žvėris puldamas kiekvieną pasitaikiusį jo kelyje. Scena, kurioje jis greitkeliu maniakiškai vejasi vieną iš priešų, yra vienas įspūdingiausių filmo momentų, kuriame aktorius Jung Woo-sung pasirodo tikrai nepriekaištingai.
Tačiau reikia pripažinti, kad šis filmas tinkamas ne visiems. Jis niūrus, pilnas smurto ir trunkantis daugiau nei dvi valandas, kas gali atbaidyti jautresnius ir ne tokius šiam žanrui kantrius žiūrovus.Tačiau mėgstantiems intensyvų veiksmą, siužetus, kuriuose pagrindines roles susižeria ne tokie jau moralūs veikėjai, bei nevengiantiems žiūrėti smurto scenų, filmas gali tapti tikru atradimu. Filmo finalas tikrai šokiruos kiekvieną, stebint kaip veikėjai vienas kitą vaikosi su ginklais bei mačetėmis ir viskas baigiasi žudynėmis, kurių pabaigoje lieka vos keli išgyvenusieji ir gausybė kraujo. Tiesa, kiek ironiška, tačiau žudynės vyksta laidojimo namuose, tad kritikai netruko pastebėti, kad greičiausiai po žudynių likusį chaosą sutvarkyti buvo lengviau.
Iš technologinės pusės filmas taip pat pastatytas itin kokybiškai. Pagirtinas filmavimo vietų, kuriose vyko veiksmas, realistiškumas ir puikus derėjimas su siužetu. Taipogi už filmo kinematografiją buvo atsakingas Lee Mo-gae, dirbęs prie žymaus trilerio „Aš regėjau šėtoną“.
Nors „Asura: beprotybės miestas“ stokoja subtilumo, savo išsikeltus paprastus tikslus filmas pasiekia. Taip pat filmas turi aiškią viziją, kuria seka, todėl nėra painus ir sunkiai suprantamas, ir užbaigia savo istoriją efektingu finalu. Mažiau amoralumo tematikai jautrūs žiūrovai filmo besivystančią pagrindinio veikėjo dilemą stebės su dideliu susidomėjimu. Taigi, nors filmu mėgausis tikrai ne kiekvienas žiūrovas, „Asura: beprotybės miestas“ neabejotinai atras savo publiką.
Taip pat skaitykite: Siaubo filmas „Verksmas“ – įspūdinga šiurpą kelianti mistika iš Pietų Korėjos
