Pastarosiomis savaitėmis, vis daugiau kalbama apie kritinę skurdo ir bado padėtį Jemene, Pietų Sudane, Somalyje ir Nigerijoje. Pasak Jungtinių Tautų organizacijos (JTO), šiose keturiose šalyse, daugiau nei 20 milijonų žmonių kenčia nuo nuolatinio maisto trūkumo, o daugelis jų, per ateinančius pusę metų mirs, jei tuoj pat nebus imtasi konkrečių veiksmų. Ši nepaprastoji padėtis, vadinama didžiausia humanitarine krize po II pasaulinio karo, vykusio daugiau nei prieš 70 metų, tačiau nepaisant to, jai išspręsti trūksta atsako iš daugelio pasaulio valstybių, bei privačių kompanijų, kurios savo parama, kartu galėtų užkirsti kelią beprasmėms mirtims, ar bent suvaldyti padėtį jau minėtose šalyse.
Pasak Jungtinių Tautų organizacijos, dėl nuolatos pasikartojančių pilietinių karų, bei nepalankių sąlygų žemdirbystei, dėl kurių labai sumažėjo užauginamų maisto produktų kiekis, daugiau nei pusei Somalio ir Pietų Sudano gyventojų, reikalinga skubi maisto parama, o šiaurės rytų Nigerijos miesteliuose, kuriuose aktyviai veikia „Boko Haram“ teroristinė grupuotė, badą ir skurdą patiria daugiau nei 5 milijonai vietinių gyventojų. Baisiausi pranešimai atkeliauja iš Jemeno, kuriame, pasak JTO, humanitarinė pagalba reikalinga beveik visai šaliai. Nors nesenai ši valstybė gavo nemenką piniginę pagalbą, turėjusią išgelbėti bent pusę badaujančių piliečių, tačiau galiausiai pinigai buvo panaudoti užkirsti kelią choleros epidemijai, siaučiančiai šalyje, dėl kurios kas valandą Jemene miršta bent vienas žmogus.
Skelbiama, kad visose keturiose šalyse, labiausiai skurdo ir bado veikiami yra vaikai, o humanitarinės pagalbos grupės, veikiančios jose praneša, kad stebint dabartinį mirtingumą, jei nebus imtasi skubių pagalbos veiksmų, per ateinančius keletą mėnesių mirs apie 1,4 milijono vaikų. „Ši krizė iš tiesų pasiekė aukščiausią lygį“ – situaciją komentavo organizacijos „Save the Children“ vyriausiasis direktorius Carolyn Miles.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Tiesa, Jungtinės Amerikos valstijos pakankamai dosniai sureagavo į Jungtinių Tautų organizacijos paskelbtą informaciją apie šias šalis ir Kongreso sprendimu, į savo šių metų biudžeto planą, įtraukė beveik milijardo dolerių vertės pagalbą maistu ir medicinos priemonėmis visoms keturioms šalims. Tačiau, po tokio JAV sprendimo, humanitarinės pagalbos grupės, veikiančios skurstančiose šalyse, sukritikavo Trumpo vadovaujama administraciją sakydamos, kad į pagalbos šauksmą Amerika sureagavo labai lėtai. Atsižvelgusi į šią kritiką ir šiek tiek susigėdusi, Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūra „USAID“, šį mėnesį skyrė dar 630 milijonų dolerių sumą jau minėtoms šalims. Vis dėl to, nepaisant milžiniškos paramos, kurią JAV šiemet skyrė Somalio, Pietų Sudano, Nigerijos ir Jemeno piliečių gyvybėms išsaugoti, ji ir toliau kritikuojama dėl savo karinių veiksmų Saudo Arabijoje, dėl kurių, parama tampa beprasmė, nes maistas ir vaistai negali pasiekti Jemeno
JTO skubios paramos vadovas Stephenas O‘Brienas, dar 2016 metais kalbėjo apie badaujančias šalis ir tarybos narius įspėjo, kad jei tuoj pat nebus imtasi kolektyvinių ir koordinuotų pasaulinių pastangų šiai problemai spręsti, žmonės tiesiog mirs nuo bado, o tuo metu dar suvaldomas aukų skaičius, pasieks daugiau nei 20 milijonų. Deja, šio pranašiško pasisakymo tarybos nariai „neišgirdo“, o veiksmų ėmėsi tik dabar. Šiuo metu, S. O‘Brieno nuomone, net suteikus pakankamą finansavimą labiausiai pažeidžiamoms keturioms šalims, ilgalaikis šios krizės suvaldymas yra neįmanomas, nes trijose iš jų, daugelis problemų tapo labiau politinėmis: nuolatiniai pilietiniai karai, kovos dėl valdžios, teroristų ir radikalų veiksmai – visa tai nebus išspręsta tik atgabenus gyventojams maisto. Vieninteliame Somalyje, pagrindinė bado priežastis yra ne žmogaus sukurtos problemos, o nuolatinė sausra arba pasikartojantys potvyniai, naikinantys pasėlius.
Nors situacija visiškai nebesuvaldoma ir ant gyvybės ir mirties slenksčio stovi dešimtys milijonų žmonių, stebina tai, kiek mažai apie tai kalbama. Tarptautinio gelbėjimo komiteto apklausa, vykdyta šių metų pradžioje, parodė, kad 85% amerikiečių visiškai nėra informuoti apie kritinę padėtį Nigerijoje, Somalyje, Pietų Sudane ir Jemene, o jų pagalbos ir aukų, niekas neprašė. Remiantis šia statistika, manoma, kad daugelis kitų, mažesnių valstybių piliečių taip pat nebuvo informuoti apie vykstančią krizę, o tai, reiškia, kad kol kasdien, nuo bado, miršta tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų, daugiau nei pusei pasaulio žmonių, nebuvo leista net pabandyti jiems padėti.
Atsižvelgus į šią „nežinojimo“ statistiką, pokyčių viltį šiuo metu kelia tik aštuonių didžiausių privačių Amerikos organizacijų sukurtas precedento neturintis aljansas „Global Emergency Response Coalition“, kuris pirmadienį pradėjo dviejų savaičių lėšų rinkimą labiausiai skurstančioms pasaulio šalims ir jau sulaukė paramos iš tokių įmonių kaip „PepsiCo“, „Google“ ir pan. Sukauptos lėšos bus vienodai padalintos humanitarinės pagalbos grupėms, veikiančioms jau minėtose keturiose valstybėse, bei dar šešiose jų kaimynėse. Aljansas baiminasi tik to, kad dėl lėto įstatymų ir biurokratijos veikimo, parama badaujančius žmones pasieks dar negreit, taip nulemdama tolesnę daugybės žmonių kančią ir mirtis, kurių galima išvengti.
Taip pat skaitykite: Šokiruojančios keršto aukų nuotraukos iš Irano ir jų istorijos [FOTO]
