Viktoras Orbanas EPA-ELTA nuotr

Po susitikimo tarp Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono netyla svarstymai, jog Vengrija – Europos Sąjungai priklausanti, tačiau jos vertybinių principų nesilaikanti šalis.

V. Orbanas po prieštaringai vertinamo vizito pas B. Johnsoną teigė, jog šiuo metu yra nusiteikęs prieš imigraciją, pasmerkdamas ankstesniąją musulmonų migrantų bangą bei vadindamas juos „įsibrovėliais“ ir teigdamas, jog pastarieji „žygiuodami“ į šalį sunaikino jos sienas.

Šis vizitas sukėlė plačią politikų ir žmogaus teisių aktyvistų kritiką. Johnsono oponentai pasmerkė susitikimą dar prieš jam įvykstant, nurodydami, jog Orbano elgesys su spaudos laisve ir demokratinėmis vertybėmis bei „islamofobiškomis“ pažiūromis į musulmonų migrantus visiškai neatitinka ES vertybių bei idėjų. Be to, Johnsonas iškėlė tokias Vengrijos problemas, kaip LGBT teisės bei lyčių lygybė.

Praeitą savaitę Orbanas pareiškė, kad „Migracija esą savaime yra blogis, žmonės turi būti laimingi ten, kur jie gimė „nusprendus Dievui““ bei pasiūlė „jog dvejus metus nebūtų leidžiama jokia migracija“.

Kalbant apie LGBT situaciją Vengrijoje – birželio 14 dieną Budapešte tūkstančiai vengrų prie parlamento protestavo prieš įstatymus, priešiškus homoseksualiems asmenims bei lyties keitimui. Vengrijos vyriausybė ruošia įstatymus, draudžiančius LGBT turinį mokyklose ar vaikų televizijoje – įstatymas draudžia homoseksualiems žmonėms rodytis mokyklinėse mokomosiose medžiagose ar televizijos laidose. Nauji įstatymai draudžia dalytis informacija, kuri skatina homoseksualumą su jaunesniais nei 18 metų žmonėmis. Taip pat, Orbano vyriausybė santuoką konstitucijoje apibrėžė kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungą, bus ribojamos įsivaikinimo galimybes homoseksualams. Vyriausybė taip pat uždraudė translyčių asmenų teisinį statusą. „Tai siaubinga ir nežmoniška“, – sakė darželio padėjėja vengrė Dominika Pandzsa. “Jie bando atimti iš žmonėnių visas jų teises“, – pridūrė ji. Kritikai šias priemones palygino su 2013 metų Rusijos įstatymu prieš „gėjų propagandą“, kuri padidino socialinį priešiškumą ir paskatino priešiškas nuomones homoseksualų, biseksualų ir translyčių žmonių temomis.

V. Orbano ir B. Johnsono susitikimo metu taip pat buvo aptartos temos apie Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją, kadangi Vengrijos valstybės lyderis palaiko ryšius su Kinija ir yra artimas Rusijos prezidento V. Putino sąjungininkas, nusprendęs leisti Rusijos skiepus „SputnikV“ kovai prieš Covid-19 virusą, kol ES vaistų agentūra dar nebuvo patvirtinusi prašymo.

V. Orbanas buvo raginamas „skatinti demokratiją ir stabilumą“. Ir nors šis susitikimas sulaukė daug kritikos, Jungtinės Karalystės verslo sekretorius Kwasi Kwarteng teigė, kad Jungtinės Karalystė turi ir privalo kalbėti su įvairiausiais pasaulio lyderiais, net ir su tais, su kurių vertybėmis ji gali nesutikti. „Manau, kad Viktoro Orbano požiūris į migrantus yra tai, kam aš niekaip nepritarčiau“, – sakė jis. Tačiau Jungtinės Karalystės Darbo partijos užsienio reikalų atstovė Lisa Nandy smerkė sprendimą pakviesti V. Orbaną: „Pasirodo, kai neturi moralinio inkaro, galų gale paslysti“. Liberalų demokratų lyderis seras Edas Davey prieš susitikimą parašė M. Johnsonui sąrašą iššūkių, kuriuos jis norėjo pateikti Vengrijos lyderiui ir teigė, jog „Orbano valdymą pažymėjo nuolatinis Vengrijos demokratijos, spaudos laisvės ir žmogaus teisių pažeidimai“.

Pernai V. Orbanas pastūmėjo ES atšaukti sankcijas Baltarusijai, nors palaikė šios savaitės ES lyderių atsakymą į Baltarusijos lyderio sprendimą priversti „Ryanair“ lėktuvą nukreipti ir nusileisti, kad būtų galima suimti žurnalistą-disidentą ir jo draugę. Taip pat Orbanas gyrė Jungtinės Karalystės sprendimą pasitraukti iš ES ir su savo valdančiąją „Fidesz“ partiją šiais metais išstojo iš pagrindinės ES centro dešiniųjų grupės, kai šios veikla buvo sustabdyta dėl žmogaus teisių pažeidimo.

Šiuo metu Vengrija yra 92 vietoje iš 180 šalių, įtrauktų į „žurnalistų be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą. Orbano šalininkai pastaraisiais metais perėmė Vengrijos žiniasklaidos kontrolę, o praėjusiais metais žurnalistai išėjo iš didžiausios likusios nepriklausomos svetainės „Index“ ir apkaltino vyriausybę bandymu ją sutramdyti bei sunaikinti.

Orbano vyriausybė taip pat perleido keletą valstybinių universitetų privačiai kontrolei, o Vidurio Europos universitetas (CEU), kurį įkūrė liberalus Vengrijoje gimęs verslininkas filantropas George’as Sorosas, iš Budapešto persikėlė į Vieną, remdamasis „rimtu akademinės laisvės pažeidimu“. Plakatų kampanija prieš Sorosą buvo pasmerkta už antisemitizmo skatinimą. Tačiau V. Orbanas neigė įtarimus dėl antisemitizmo: „G. Sorosas yra talentingas Vengrijos verslininkas… Jis pasisako už migraciją, finansavimą ir pagalbą NVO. Mums tai nepatinka, bet tai neturi nieko bendrą su etnine tapatybe”.

Vyriausybėje esant V. Orbanui Vengrija patyrė demokratinį atsilikimą, pereidama prie autoritarizmo. Orbano populizmas, socialinis – nacionalinis konservatyvumas, švelnus euroskepticizmas ir propagavimas to, ką jis apibūdina kaip „neliberalią valstybę“, sulaukė reikšmingo Europos ir tarptautinio dėmesio bei kritikos.

Antrą kadenciją eidamas ministro pirmininko pareigas Orbanas susilaukė kritikos dėl savo pareiškimų prieš liberaliąją demokratiją, „interneto mokesčio“ siūlymo bei korupcijos. Jo premjeravimo metu įvyko daugybė protestų prieš „Orbano vyriausybę“, pandemijos metu jis smarkiai apribojo šalies parlamento galias, sukoncentruodamas dar didesnę valdžią į savo rankas, taip pat siekia lengvatomis bei ankstyvu išėjimu į pensiją papirkti policiją ir kariuomenę.

Taip pat skaitykite: TOP 10 gyvų pasaulio diktatorių

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: