Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, maždaug milijonas musulmonų uigūrų yra laikomi Kinijos stovyklose, kuriose jie yra priversti dirbti sunkius darbus, nors žmogaus teisių aktyvistų vertinimai rodo, kad jų skaičius gali siekti net tris milijonus. Kinijos vyriausybė šalyje uždraudė islamiškus vardus, musulmoniškus galvos apdangalus, ilgas barzdas. Pamaldiems uigūrams buvo nurodyta vartoti alkoholį, rūkyti ir valgyti kiaulieną. JT komiteto rasinės diskriminacijos eliminavimui narys Gay McDougallas rugsėjį teigė, kad Kinija pavertė Sindziangą į „tai, kas primena didžiulę sulaikymo stovyklą, kurią gaubia paslaptys ir kurioje negalioja jokios teisės“.

Stebėtojai teigia, esą patikimi ir tie pranešimai, kuriuose teigiama, kad apie milijoną uigūrų laikomi tikrose sulaikymo stovyklose. Čia jie verčiami atsižadėti islamo, dainuoti komunistines dainas, mokytis komunistinės Kinijos istorijos ir, be abejo, garbinti šalies lyderį Xi Jinpingą. Tie, kurie drįsta neklausyti nurodymų, yra kankinami – ilgam į vienutes uždaromiems kaliniams neduodama maisto, vandens, neleidžiama miegoti.

„Disney“ filmas „Mulan“ nufilmuotas Sindziange smarkiai sukritikuotas dėl regione paplitusių žmogaus teisių pažeidimų uigurų ir kitų musulmonų mažumų atžvilgiu.

Nikės Karo režisuotas filmas yra 1998 m. „Disney“ animacijos adaptacija apie Hua Mulaną, jauną moterį, kuri užsimaskuoja, kad atrodytų kaip vyras ir kovoja armijoje savo tėvo vietoje. Filmas iš pradžių sulaukė kritikos, kai Mulan vaidinanti aktorė Liu Jifei pareiškė palaikanti Honkongo policiją, kuri dažnai smurtauja prieš demokratiją palaikančius protestuotojus.

Po filmo išleidimo praėjusį penktadienį žiūrovai atkreipė dėmesį į dar vieną prieštaringą elementą: „Disney“ filmo titruose „ypatingai dėkoja“ aštuoniems vyriausybiniams subjektams Sindziange, įskaitant viešojo saugumo biurą Turpane, kuriame yra keletas perauklėjimo stovyklų.

Kinija susidūrė su tarptautiniu nepasitikėjimo „žvilgsniu“ dėl savo elgesio su musulmonų mažumomis Sindziange, kur manoma, kad mažiausiai 1 milijonas gyventojų buvo sulaikyti neteisminėse internavimo stovyklose. Uigūrų moterys pranešė apie priverstinę sterilizaciją ir gimstamumo kontrolę, kuria siekiama užgniaužti gimstamumą, tai ekspertai apibūdino kaip „demografinį genocidą“.

„Mulan“ filmavimas vyko 2018 m., tais pačiais metais kai Sindziange paspartino stovyklų statymą. Pasak tyrėjo Adrijano Zenco, Turpanas buvo pirmasis dokumentais patvirtintas „perauklėjimo“ ar politinės indoktrinacijos atvejis, panaudotas prieš uigūrus.

Aktyvistai, raginantys boikotuoti filmą, dabar pabrėžia jo sąsajas su Sindziangu, o kiti tyrėjai pažymėjo, kad Turpano viešojo saugumo biuras prižiūri mažiausiai 14 internavimo stovyklų.

Žmogaus teisių gynėjai ragino „Disney“ būti atviriems apie sandorius su valdžios institucijomis Sindziange. Remiantis „Wall Street Journal“ pranešimu, „Disney“ pasidalijo scenarijumi su Kinijos valdžios institucijomis ir konsultavosi su vietos patarėjais.

„Disney“ turėtų atskleisti išsamią informaciją apie žmogaus teisių patikrinimą, kurį ji atliko – jei tokių buvo – prieš priimdama sprendimą filmuoti Sindziange, kokius susitarimus sudarė su Sindziango valdžios atstovais, kad galėtų filmuoti, ir kokią pagalbą ji gavo iš valdžios institucijų“, – sakė „Human Rights Watch China“ tyrinėtojas Jakiu Vangas.

2017 m., atlikdama žvalgymo misiją, Karo įkėlė slenkančių dykumos kopų nuotrauką ir pažymėjo „Azija/Urumčis“, nurodydama Sindziango sostinę. Vienas komentaras po jos įrašu sakė: „Gėda tau, #BoikotuokMulan, ir pasisakyk prieš #uigūrų #genocidą!“

Filmas pasakoja apie Mulan, kuri prisijungia prie armijos, kad apgintų regioną, vadinamą „Šiaurės vakarų Kinija“ nuo įsibrovėlių. Filmas taip pat išleidžiamas tuo metu, kai Vidinės Mongolijos, autonominio Kinijos regiono, gyventojai protestuoja dėl privalomo mandarinų kalbos mokymo įvedimo ir laipsniško jų kalbos ir kultūros ištrynimo.

„Visa tai maitina dabartinį nacionalinį mitą apie Kiniją su neatimamomis sienomis. Tai ne tik tai, kad šis filmas iš dalies buvo sukurtas Sindziange, vietoje, kur šiuo metu vyksta genocidas “, – sakė Didžiosios Britanijos ir Honkongo rašytoja Dženeta Ng. „Šis filmas žmones, kurių kultūra šiuo metu yra naikinama, vaizduoja kaip blogiečius.“

„The New York Times“ atliktas tyrimas, paremtas vyriausybės ir įmonių įrašais, taip pat interviu su pramonės atstovais nustatė, kad Kinija iš tikrųjų reikalauja tvirto valdymo Xinjiange, kad galėtų vykdyti atskirtą stebėjimą, ir naudojasi saugumo darbuotojų armija, norėdama priversti etnines mažumas atsidurti stebėsenoje ir rinkti duomenis apskritai ignoruojant daugumą Hanų kinų, kurie sudaro 36 procentus Sindziango gyventojų.

Tai yra virtualus narvas, papildantis indoktrinavimo stovyklas Sindziange, kur valdžia sulaikė milijoną ar daugiau uigūrų ir kitų musulmonų, stengdamasi paversti juos piliečiais, kurie niekada neužginčys valdančiosios komunistų partijos. Programa padeda atpažinti žmones, kurie turi būti siunčiami į stovyklas ar tiriami, ir saugo juos, kai paleidžiami.

Taip pat skaitykite: Kinija imasi totalinio piliečių kontroliavimo diegiant socialinio reitingo sistemą

 

 

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: