Po Antrojo pasaulinio karo galingiausiomis pasaulio valstybėmis tapo Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Supervalstybės iš esmės atstovavo iš esmės skirtingoms politinėms, ekonominėms bei kultūrinėms sistemoms ir vertybėms. Šaltojo karo metais pasaulis tapo šių šalių varžytuvių arena.
Tiesa, dažnai klaidingai manomam, jog vien sovietai vykdė intensyvią antivakarietišką propogandą, tačiau ir amerikiečiams tokia taktika nebuvo svetima . JAV prezidentas Džonas Kenedis tikino: “Priešas- pati komunistinė sistema, nepermaldaujama, nepasotinama, nuolat siekianti pirmati pasaulyje. Tai kova, kuri parodys kieno ginklai tobulesni”.
„Aš nebegaliu gyventi melo pasaulyje”
Šaltojo karo metais, siekiant paveikti žmonių protus ir išaukštinti savo ideologiją, tarp supervalstybių vyko informacinis karas, o svarbiausias jo ginklas- propoganda. Spauda, radijas, televizija skelbė savo valstybės laimėjimus, gyvenimo būdo pranašumus ir vardijo priešininkės trūkumus. Abiejų šalių propoganda iš esmės skyrėsi: SSRS slėpė informaciją nuo žmonių, juos apgaudinėjo, milijardus dolerių skyrė Vakarų radijo stočių blokavimo įrenginiams statyti,siekdami nuslėpti apie geresnį gyvenimą Vakaruose. JAV neskleidė tokios stiprios dezinformacijos kaip priešininkai, tačiau ideologijų skirtumus siekė atskleisti kine ir literatūroje. JAV ir SSRS priešiškumas atskleistas amerikiečių filmuose “Rembo” ir “Rokis”. Iki šių dienų populiarūs filmai apie slaptąjį agentą 007 Džeimsą Boną, sukurti Jano Flemingo kūrinio motyvais. Skaitomiausia Vakaruose tapo Tomo Klensio knyga “Raudonojo Spalio medžioklė”. Pagrindinio veikėjo prototipas- šaltojo karo įkarštyje 1961m. į Vakarus pabėgęs sovietų povandeninio laivo kapitonas lietuvis Jonas Pleškys. Paklaustas, kodėl jis taip pasielgė, atsakė: “Aš nebegaliu gyventi melo pasaulyje”.
1948 m. sovietinių šnipų paranoja Amerikoje buvo ypač apėmusi Holivudą. Kino industrija buvo persmelkta nesantaikos ir šaltojo karo retorikos. Grupė režisierių ir scenaristų, dar vadinamų Holivudo dešimtuku, kongreso buvo nuteisti, nes atsisakė skleisti savo politines nuostatas. Špionažo ir sovietų agentų bylose buvo apklausiami net garsiausi Holivudo aktoriai ir režisieriai, tokie kaip busimasis prezidentas Ronaldas Reiganas ir žymusis animatorius Woltas Disnėjus.
Dviejų valstybių santvarkų bei ideologijų kovos arena tapo ir sportas. Gigantų kova vadinamos JAV ir SSRS sportininkų rungtynės buvo tarsi netiesioginis valstybių karas. Miuncheno olimpiadoje, 1972 metais JAV, iki tol olimpiadose nepatyrusios pralaimėjimo, ir SSRS žūtbūtinė dvikova tapo vienu iš šaltojo karo simbolių. Anuomet už SSRS rinktinę žaidė ir legendinis lietuvių krepšininkas Modestas Paulauskas. Per tris lemiamas teisėjų pridėtas sekundes, SSRS pavyko išplėšti pergalę. Protestuodami amerikiečiai nedalyvavo apdovanojimo ceremonijoje ir net iki šiol neatsiėmė sidabro medalių. Taip pat savo charakterį amerikiečiai parodė 1980 metais boikotuodami Maskvos olimpines žaidynes.
Ginklavimosi varžybos
Šaltasis karas buvo brangiai kainavęs ir ypatingai destruktyvus konfliktas, kurio metu tarp priešininkų nebuvo išautas nei vienas šūvis, tačiau atvedęs civilizaciją prie atominės apokalipsės grėsmės. Abi supervalstybės suvokė, jog ateities karuose lemiamą reikšmę turės ne milijoninės armijos, o masinio naikinimo ginklai. Priešininkės suprato, jog viena raketa su branduoliniu užtaisu sunaikintų milijoninį miestą. Tiesa, dar prieš pat Šaltojo karo pradžią JAV davė pradžią atominės eros pradžiai, norėdama pagąsdinti priešininkę. 1945m. rugpjūčio 6 dieną, JAV numetė branduolinę bombą ant Japonijos Hirošimos miesto. Antra bomba- po trijų dienų nukrito ant Nagasakio. Dėl tiesioginio atominio bombardavimo poveikio žuvo iki 200 000 niekuo dėtų žmonių. Japonija kapituliavo, o branduolinis ginklas tapo supervalstybės JAV įtvirtinimo įrankiu.
Tiek SSRS, tiek JAV įslaptintose mokslo įstaigose darbavosi kurdamos vis tobulesnius branduolinius užtaisus, cheminį bei biologinį ginklus. Branduoliniams ginklams sukurtos raketos, nesunkiai galinčios pasiekti bet kurį Žemės kampelį. Buvo sudaryti smulkūs branduolinio puolimo planai, o raketoms paleisti būtų užtekę supervalstybių galią simbolizuojančiame branduoliniame lagaminėlyje surinkti kodą ir paspausti mygtuką.
Tiesa, JAV naiviai tikėjosi, jog Rusija sugebės pagaminti atominę bombą tik po 10-15 metų, tačiau Džonas Kenedis gavo šoką sužinojęs, jog jau 1949 metais sovietai pagamino pirmąją savo atominę bombą. Beje, ši bomba buvo tiksli amerikietiškosios kopija. Atominės bombos paslaptis karo metais pavogė sovietų žvalgai. Už šią operaciją 9 dalyviams suteikti Sovietų Sąjungos didvyrių vardai.
Nors SSRS dažnai labiau nei JAV smerkiama dėl savo veiksmų Šaltojo karo metu, tačiau amerikiečiai taip pat mėgo sutirštinti spalvas. 1953 JAV plačiai nuskambėjo Rozenbergų byla, kurioje sutuoktiniai Etelė ir Julijus Rozenbergai buvo apkaltinti informacijos apie branduolinį ginklą perdavimu Sovietų Sąjungai. Šioje kontraversiškoje byloje, abu buvo pripažinti kaltais, nesiremiant jokiais pagrįstais faktais ir pasiųsti į elektros kėdę. Žanas Polis Sartras, komentuodamas šį nuosprendį, sakė: „Jūsų šalis serga baime. Jūs bijote savo pačių bombos šešėlio”.
Karinės lenktynės kosmose
JAV nuostabai, SSRS jau 1957 metais į kosmosą paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, o 1961 metais į kosmosą pakilo pirmasis žmogus- sovietų kosmonautas bei karo lakūnas Jurijus Gagarinas. Sovietų lyderiavimą baigė amerikiečiai 1969 m. Pagal “Apollo” programą astronautai Neilas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, išsilaipinusiais Mėnulyje. N. Armstrongas šį įvykį pavadino „mažu žingsneliu žmogui, bet milžinišku žingsniu žmonijai”.
1980 m. prezidentas Rolandas Reiganas paskelbė milijardus dolerių kainuojantį JAV strateginės gynybos planą, vadinamą „žvaigždžių karais”. Jo tikslas buvo kosmose sukurti antiraketinį skydą, kuris apsaugotų JAV nuo sovietinių raketų. Tam reikėjo išdėstyti tūkstančiais kompiuteriais valdomų dirbtinių Žemės palydovų su lazeriais ir mechanizmais, kurie numuštų priešo raketas. Tačiau amerikiečių užmojai buvo smarkiai per dideli, todėl šis fantastiką primenantis planas neperžengė tyrimų bei laboratorinių bandymų stadijos.
Gaila, jog visais laikais technologijos buvo tobulinamos rengiantis karui, arba jam vykstant, o vyraujant taikai pasaulyje į šį svarbų aspektą, kuris galbūt padėtų milijonams pasaulio žmonių, kreipiama gan mažai dėmesio ir skiriama palyginti nedidelė dalis lėšų. Beje, nors nuo karo karo praėjo beveik 3 dešimtmečiai, galima teigti, jog į šių galingų valstybių politikos areną sugrįžo Šaltojo karo pojūtis. Šalys nesutaria dėl dėl Sirijos ir Ukrainos, vis dažniau sužinome apie vienos ar kitos šalies šnipinėjimą, vyksta principingos JAV ir SSRS sporto dvikovos . Belieka tikėtis jog Alberto Einšteino žodžiai: “Nežinau, kuo bus kariaujama trečiajame pasauliniame kare, bet ketvirtajame bus naudojami pagaliai ir akmenys” netaps pranašiški.
