„Golgota“ – filmas, kurio pavadinime užšifruota pagrindinė šios kino juostos mintis arba kitaip tariant sąsaja su tam tikru laikotarpiu ir jame vykusiais įvykiais. Golgota arba Kalvarijos kalnas – tai kalva netoli Jeruzalės, ant kurios buvo vykdomos mirties bausmės ir, kaip manoma, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Golgota – kančių, kankinimo vieta.
Nuo pat pradžios iki pat filmo pabaigos žiūrovas priverstas intensyviai mąstyti ir analizuoti ne tik filme vykstančius įvykius, bet ir įvykius realiame gyvenime. Ši kino juosta labai tiksliai atspindi šiandieninės visuomenės skaudulius ir ydas, kurių dauguma vengia ir nenori analizuoti. Filmas „Golgota“ parodo nepaprastai daug jausmų – kasdieninio skausmo, tikėjimo, nevilties praradimo veidus, atgailą, apmaudą, bei pyktį. Pagrindinis herojus, kuriam ir tenka išgyventi šį jausmų mišinį yra gerietis kunigas. Jis tarsi avelė apsupta vilkų gaujos ir besikaunanti dėl išlikimo. Kunigo vaidmens atvaizdavimas yra be galo stiprus ir kažin, ar yra sukurtų labiau vykusių filmų, kuriuose taip tobulai būtų perteiktas kunigo paveikslas. Kaip dar vieną iš stipriųjų šio filmo pusių galima būtų išskirti idealiai pateiktus Sligo apylinkės vaizdus. Jie tobulai reprezentuoja Airijos grožį, kuris ne vienam palieka neišdildomą įspūdį ir suteikia peno akims.
Tačiau, šiame filme visgi svarbiausia yra siužetas, o tiksliau istorija apie gerietį kunigą, kuriam tenka gyventi apsuptam melo, pykčio, paniekos bei žiaurumo. Nežinau, kas dar tobuliau ir įtikinamiau atrodytų vaidindamas gerietį kunigą nei Brendan Gleeson. Tėvas Džeimsas, taip jis pristatomas filme, kunigu tapo ganėtinai vėlai. Iki tol jis turėjo žmoną, su kuria susilaukė dukters, ir tik žmonai mirus jis pajuto Dievo pašaukimą ir tapo kunigu. Praėjusiame savo gyvenimo etape jis nebuvo šventasis. Jis turėjo rimtų problemų su alkoholiu, kurios persekioja netgi jam tapus kunigu. Didesnė įtampą kunigą verčia griebtis taurelės. Tad, kaip matome, jo kelias gana duobėtas ir sunkus. Tačiau kunigas vaizduojamas, kaip itin įžvalgus, jis geriau pažįsta jį supančius žmones nei jie patys save. Didžioji dalis veikėjų abejingi, ciniški bei niekingi žmonės, slepiantys save po mandagumo kaukėmis, kurias kunigas permato kiaurai ir dėl to kenčia.
Viena svarbiausių ir labiausiai įtemptų filmo scenų yra toji, kai pas kunigą atlikti išpažinties ateina vyras, kuris pasipasakoja apie tai, kaip jį vaikystėje išprievartavo vienas iš dvasininkų. Šis vyras pasako kunigui, kad jis bus nužudytas ateinantį sekmadienį. Jis tai suvokia tarsi atsiskaitymą su tuo kunigu, kuris jį išprievartavo, nes dėl to, kad jam reikėjo kentėti reikia atsakyti dvasininkui ir nesvarbu, kuriam, o gal dar geriau tam, kuris yra geras. Šis paradoksas žiūrovą palieką visiškai nesupratusį, kodėl už tai turi atsakyti geras kunigas.
Filmo „Golgota“ kadras
Likusioje filmo dalyje mes matome kasdienį kunigo gyvenimą po tos išpažinties. Matome kunigą gyvenantį baimėje, bet tvirtai besilaikantį kunigo nuostatų, bandantį surasti geriausią sprendimą tokioje situacijoje. Anksčiau nepaminėjau, bet kunigas nuo pat pradžių atpažino vyro, atlikusio išpažintį balsą, tačiau niekam neatskleidžia jo tapatybės. Nors matome, kad jam nėra lengva, jis kreipiasi į vyskupą, prašo jo patarimo. Pats suvokia, kad protingiausia būtų įskųsti vyrą policijon, bet tada jam iškyla klausimas, ar Jėzus Kristus elgtųsi taip.
Tėvas Džeimsui bandant susitaikyti, su tuo, kas jo laukia įvyksta ir šioks toks susitaikymas su pačiu savimi bei aplinka. Artėjanti mirtis, tarsi pagimdo gėrį ir grožį. Kunigas, kaip niekad anksčiau rodo gerumą savo senyvo amžiaus draugui rašytojui, kurio įkyrumas, bet kurį kitą išvarytų iš proto. Taip pat naujai atgimsta meilė dukteriai, kuri pas jį į Airiją iš Londono atvyksta su supjaustytomis venomis. Jis bando naujai suvokti aplinkinių trūkumus bei tapti pakantesniu aplinkai. Taip pat išlieka pozityvus ir šmaikštus, kai dalina pamokymus jaunajam patarnautojui. O kur dar pribloškiantis dialogas su prancūze, kuri neseniai tapo našle autoavarijos metu. Ši kunigo stiprybė ir tikėjimas, žinant, kad jo laukia mirtis, turbūt nė vieno nepalieka abejingu, atvirkščiai, verčia žavėtis ir gėrėtis, šiuo personažu.
Flmui einant į pabaigą yra scena, kuri tarsi užbaigia visą juostą, tačiau žiūrovą dar, kurį laiką palieką tyloje ir giliuose apmąstymuose. Tai scena, kurioje vyksta pokalbis telefonu tarp kunigo ir jo dukters. Pokalbis kupinas gailestingumo, susitaikymo ir atleidimo jausmų. Ir visa tai užbaigia ši Tėvo Džeimso citata iš Šventojo Rašto: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. (Jn 12:24).“ Šie žodžiai, tarsi suteikia prasmę, tam, ką pasirinko Tėvas Džeimsas ir padaro jį savotišku herojumi – šių dienų Jėzumi Kristumi.
Taip pat skaitykite: „Jaunystės pažadas“ – elegantiškas balansas tarp rašytinės istorijos ir tikrų išgyvenimų
