„Iltinis dantis“ – filmas, sulaukęs netikėtos šlovės ir plačiai aptarinėjamas kritikų, kaip vienas žiauriausių europietiško kino pavyzdžių. Tai yra pirmasis Graikijos filmas nominuotas Oskarui, Kanų kino festivalyje jis apdovanotas „Ypatingo žvilgsnio“ programoje, o Kino pavasaryje jis nepaliko abejingo net ir išrankiausio žiūrovo.
Graikų režisierius Yorgos Lanthimos nuo vaikystės domėjosi kino pasauliu. Baigęs studijas, jis savo kelią pradėjo režisuodamas reklamas, muzikinius video, trumpametražius filmus bei spektaklius. Jam teko laimė išpopuliarėti su antruoju savo filmu „Iltinis dantis“ („Dogtooth“). Juosta apkeliavo daugiau nei per 50 tarptautinių kino festivalių. Tiesa, naujausias jo filmas „Omaras“ („The Lobster“) tapo dar populiaresnis ir tęsia režisieriaus pradėtą darbą, bandant atskleisti žmonių įdas ir užsistovėjusias normas.
Filmo istorija nukelia į didelę, prabangią vilą, stovinčią kažkur miesto pakrašty. Dvi seserys ir brolis gyvena laikydamiesi griežtų tėvų sugalvotų taisyklių. Jie negali ištrūkti iš aukšta tvora apjuostos namų teritorijos ir net neįsivaizduoja kaip atrodo pasaulis už jos. Namuose nėra televizijos, telefono ar kitokio sąryšio su išoriniu pasauliu. Visi elgiasi ir bendrauja pagal nustatytas taisykles, kurių privaloma laikytis, o vaikų išsilavinimu ar gydymu rūpinasi patys tėvai. Kasdien vaikai privalo klausytis mamos įrašytų kasečių, kuriomis ji moko naujų žodžių: telefonas – tai druskinė, zombis – gėlė, jūra – odinis fotelis, išorė – pavojinga vieta, į kurią galima patekti tik su automobiliu. Tiesa yra viena taisyklė: vaikas suauga ir gali išeiti iš namų tuomet, kai jam iškrenta iltinis dantis.
Kino filmo „Dogtooth“ kadras
Nors juosta filmuota saulėtoje Graikijoje, filmas pateikiamas šaltais fonais, bejausmėmis, apatiškomis žmonių emocijomis. Garsą ir vaizdą stengtasi parodyti tokį, koks jis ir būna realiame gyvenime. Čia nerasite, romantinių scenų, meilės ar juoko. Filme vyrauja keisti tėvų – vaikų santykiai, nevengiama atvirų sekso bei smurto scenų. Režisierius Y. Lanthimos šokiruoja, glumina ir provokuoja, tačiau kartu palieka filme keliamus egzistencinius klausimus, į kuriuos atsakymus turi surasti pats žiūrovas.
Kino filmo „Dogtooth“ kadras
Kaip teigia pats filmo režisierius, idėja sukurti tokio tipo filmą, kilo po gan keisto pokalbio su artimu draugu. Vieną vakarą išgirdęs, jog Yorgos kolega ketina vesti ir kurti šeimą su savo išrinktąją jis pajuokavo, kad visos poros skiriasi ir santuoka šiais laikais nebeturi jokios prasmės. Tačiau draugą tokios kalbos labai suerzino, jis įsižeidė ir supyko. Tuo metu režisierius suprato, jog visos su šeima ir jos vertybėmis susijusios temos yra itin intymios ir saugomos. Taip kilo idėja sukurti filmą apie vyrą, kuris iškreiptai saugo savo šeimą nuo betkokio kontakto su išoriniu pasauliu ir juos augina pagal savo nustatytas taisykles.
Kino filmo „Dogtooth“ kadras
Savo stilistika ir tematika filmas tikrai išsiskiria iš visų kitų, galbūt jis kiek panašesnis į skandinaviško tipo juostas. Įdomus faktas, jog atsirenkant filmavimui žmones, nevengta rizikos: kai kurie aktoriai iki to laiko net nebuvo stovėję priešais filmavimo kameras. Taip pat, kuriant filmą susidurta su finansinėmis bėdomis, tad režisieriui teko lipdyti juostą su itin mažu biudžetu. Tačiau nepaisant visko, rizika ir lūkesčiai pasiteisino ir Y. Lanthimos pavyko sukurti gerą galutinį rezultatą.
Verdiktas 9/10
„Iltinis dantis“ – tai drama stiprių nervų žiūrovams, filmas sukelsiantis nemažai neigiamų emocijų ir klausimų „kodėl?“. Kino juosta išties įtraukianti ir įtaigi, vieniems ji gali pasirodyti keista ir nepatraukli, tačiau abejingų šis filmas tikrai nepaliks. Kaip teigia kino kritikai tai juodas, siurrealistiškas ir kiek gąsdinantis filmas, nešantis užslėptą žinutę. Tačiau visiems, kurie jau pavargo nuo įprastų dramų, nuspėjamų siužetų ar tiesiog ieškantiems aštrių pojūčių, neįprastų ir ne holivudinio tipo filmų, „Iltinis dantis“ – idealus pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: „Omaras“ – stulbinanti socialinė inžinerija
