ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.
Nors sakoma, kad menas turėtų priversti mus kažką jausti ir sukelti sunkiai įvardijamas emocijas, tačiau didžiąją istorijos dalį, dailės kūriniai, kuriuose buvo nagrinėjama platesnės jausmų ar seksualumo sąvokos, buvo draudžiami, niekinami ar slepiami. Dabar menas tapo daug atviresnis ir pikantiškesnis, o kritikams pradėjus labiau gilintis į viduramžių vakarų kraštų kūrinius atsiveria ir nemažai paslapčių iš praeities. Viena tokių paslapčių ir 1594-ų metų prancūzų paveikslas „Gabrielle d’Estrees ir viena jos seserų“, kuriame galima įžvelgti ne tik dažną ir tipinę tuo metu vaisingumo temą, tačiau ir tuo metu daug skandalingesnes homoseksualumo apraiškas.
Paveiksle vaizduojamos dvi moterys: viena jų – Gabrielle d’Estrees – Prancūzijos karaliaus Henriko IV meilužė, kita – jos sesuo, nedidelio miestelio kunigaikštienė. Meno kūrinyje jos yra vaizduojamos nuogos, sėdinčios šilku puoštoje vonioje. Dažnas net nepastebėtų, tačiau moterys liečia viena kitą, jų bendravimas vaizduojamas intymiai ir erotiškai, o nuotaika sukuriama paslaptinga ir įtempta. Moterų fone galima pamatyti ir užuolaidas, kurios sukuria scenos, teatro įvaizdį – tarsi apnuoginti kūnai yra aktoriai, o žiūrovas – kiekvienas mūsų žvelgiantis į paveikslą. Tai kuria keistą pojūtį, tarsi bet kuris žvilgtelėjęs į kūrinyje pavaizduotą sceną yra vojaristas, iš ties slapčia žiūrintis į pačias intymiausias asmeninio gyvenimo akimirkas. Nepaisant to, kaip kiekvienas suvokiame šį meno kūrinį, erotikos elementų čia nepastebėti sunku – nuogi, besilečiantys tos pačios lyties asmenų kūnai – paveikslo tapymo laikais nebuvo dažnas atvejis mene, tačiau neišvengtinas realybėje. XVI amžiaus Prancūzija nebuvo toks dievobaimingas kraštas, koks gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, o didikų ir karalių rato pobūviai retai apsieidavo be milžiniškų orgijų ir kitų malonumų, kurie buvo paliekami už uždarų durų. Homoseksualumas nors ir nebuvo afišuojamas ir atvirai aptarinėjamas, tačiau akivaizdu egzistavo, jo perkėlimas į meną yra akivaizdus to pavyzdys. Bėgant metams, šis paveikslas visada ir atspindėjo moters santykius su moterimi, jo nebuvo bandoma perteikti kitaip, o XIX amžiuje Luvro muziejuje jis net nebuvo demonstruojamas, siekiant išvengti pasipiktinimų iš visuomenės ir bažnyčios.
Gabrielle d’Estrees kitų to meto meninkų darbuose
Nors šiuolaikiniam žmogui toks menas šoko tikrai nesukelia, dabartiniai menininkai ir menotyrininkai į šį kūrinį ima žvelgti ir kitaip. Jei prieš keletą amžių homoseksualumas buvo tam tikras tabu, apie kurį mažai kas kalbėjo, bet slapta visi domėjosi, šiandien tai anokia naujiena, kuri nektraukia papildomo dėmesio ar nesuteikia populiarumo kuriamam menui. Dabar kartais bandoma į šį paveikslą žvelgti ne kaip į dviejų lesbiečių meilės sceną, o kaip į vaisingumo, moteriškumo ir motinystės svarbos vaizdavimą, santykius tarp dviejų seserų jautriu nėštumo laikotarpiu. Istorikai interpretuoja, kad paveiksle vaizduojama Gabrielle laukiasi nesantuokinio karaliaus vaiko, o sesers ranka liečianti moters krūtį šį spėjimą tarsi patvirtina. Prie tokios nuomonės prisideda ir vaizdas už moterų nugaros: fone esanti figūra atrodo lyg siuvinėjanti vaikiškus drabužius. Tuo metu vaisingumas buvo dažna tema, simbolizuojanti moters ir gamtos stiprybę, gyvybės pradžią, todėl tikėtina, kad tokia ir buvo šio paveikslo esmė.
Kad ir kaip bežiūrėtume, neįmanoma paneigti, kad šis kūrinys yra daugialypis ir įvairiapusis, tenkinantis įvairų žmonių smalsumą ir norus, neatsižvelgiant į laikmetį. Jei viduramžiais erotika ir seksualumas buvo slapta ir gėdinga, būtent tai ir skatino žmonių susidomėjimą tokiu menu bei įvairių erotinių detalių fiksavimą. Dabar, kai dailės kūriniuose seksualumo ir erotinių detalių niekas nebevengia, būtent moteriškumo ir motinystės temos pasirenkamos kalbant apie šį paveikslą. Kiekvienas žmogus asmeniškai pasirinks ką pamatyti žvelgiant į šį kūrinį: dvi įsimylėjusias moteris ir erotinę sceną, ar seseris ir karališko nėštumo pranešimą, tačiau būtent kūrinio įvairiapusiškumas ir dinamiškumas, padaro jį vertu kalbėti net ir šiandien, kai atrodo niekas mūsų nebestebina.
Taip pat skaitykite: Facebook‘as pralaimėjo bylą prieš prancūzų mokytoją dėl nuogybes demonstruojančio paveikslo
