Kino kūrėjai ir aktoriai ne kartą mus nustebino stulbinančiomis scenomis bei įspūdinga vaidyba. Tačiau visas ekranuose matomas gėris kainuoja milžiniškus išteklius, kurie apima ne tik finansus ir laiko sąnaudas. Darbas kino industrijoje kai kuriems jauniems aktoriams primena pragarą bei palieka skaudžius randus ir neišdildomas patirtis.
Pedofilija ir žeminimas
Vaikų išnaudojimas kino pasaulyje buvo vieša paslaptis jau ir dvidešimtame amžiuje. Dėl tam tikrų vaidmenų jauniesiems aktoriams tenka paaukoti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, patirti gėdą ir psichologinį smurtą. Nors galimybė filmuotis ir dirbti su profesionalais Holivude ar garsiose Europos kino studijose prilygsta svajonių išsipildymui, kiekvienas darbas turi ir tamsiąją pusę. Garsi 1971 m. kurta kino juosta ,,Mirtis Venecijoje“ (vert. Death in Venice) pasakoja apie tai, kaip žymus kompozitorius, gydymo tikslais vieši prabangiame Venecijos viešbutyje ir ten sutinka paauglį vaikiną, nuo kurio negali nusukti akių. Ilgainiui vaikinas, vardu Tadzis, įkliūva į spąstus ir tampa pedofilijos taikiniu. Italų režisierius Lučinas Viskontis (Luchino Visconti) ilgai ieškojo jauno aktoriaus, idealiai tinkančio išvaizdaus paauglio Tadzio įkūnijimui.
Šešiolikmetis švedų aktorius Bjorn Andresen nustebino režisierių, kuris nepaprastai gyrė vaikino išvaizdą. Pasak režisieriaus, vaikino veido bruožai priminė kilniausią antikinės Graikijos skulptūrą. Tačiau šiandien 66-erių Bjorn Andersen tuometinį filmavimo procesą prisimena su kraupu ir, jei viso siaubo šaltinis nėra ,,Mirtis Venecijoje“, tai prisidėjo prie skaudžios patirties didžiule dalimi. Aktorių atrankos metu filmuota medžiaga atvirai atskleidžia, kaip režisierius nurodo jaunajam aktoriui išsirengti ir palikti tik smulkius apatinius, tuo pat metu komentuodamas jo grožį prancūzų ir italų kalbomis. Jaunuolis visiškai nesuprato jam žarstomų niekingų komplimentų, nes paprasčiausiai nekalbėjo minėtomis kalbomis. Režisieriaus niūrūs žeminimai ir priekabiavimas buvo dažna pasitaikanti bendravimo forma jų darbiniuose santykiuose. Kiek vėliau Kanų kino festivalyje, kuomet jaunasis Andresenas sėdejo šalia režisieriaus spaudos konferencijos metu, Lučinas Viskontis rėžė bjaurias kalbas. Andresenas buvo nieko nesuvokiantis, kadangi nesuprato kalbos, o Viskontis teigė, kad jaunasis aktorius anksčiau turėjo dailesnę išvaizdą, o dabar paseno ir yra apgailėtiname amžiuje.
Narkotikų vartojimas
Minėtasis aktorius toli gražu nėra vienintelė asmenybė kino pasaulyje, patyrusi pažeminimą ar išnaudojimą. Ištverti didelį darbo krūvį, išlaikyti idealią išvaizdą bei savijautą ar atitikti aukštus kūrėjų standartus gali būti tikras iššūkis, sukeliantis nesklandumus. Aktoriai ne kartą buvo verčiami vartoti psichotropines medžiagas, filmuotis nuogi, filmuotis intymumą reprezentuojančiose scenose. Pavyzdžiui, pagrindinei filmo ,,Ozo šalies burtininkas“ aktorei Judy Garland buvo nurodyta vartoti amfetaminus bei preparatus, slopinančius miegą. Visa tai tam, idant būtų palaikomas energingumas bei tuo pačiu ir pažabojamas apetitas. Vėliau aktorė tapo priklausoma nuo minėtųjų svaigalų ir tai sukėlė rimtus sveikatos sutrikimus jai suaugus ir tapus savarankiška.
Dažnai nutinka atvejai, kuomet itin jauni aktoriai tampa užgaidūs ir aikštingi dar paauglystėje, kadangi šiuo laikotarpiu užgožia noras maištauti ir maksimaliai išnaudoti užklupusią sėkmę ir populiarumą. Būtent tuomet atsiranda problemos, kurios kai kuriuos pasitinka dar gerokai per anksti. Kuomet tenka susidoroti su spaudimu ir didžiuliu žiniasklaidos bei gerbėjų dėmesiu, dažnas jaunuolis pradeda imtis kraštutinumų. Garsi aktorė Drew Barrymore, būdama septynerių karjerą pradėjo 1982 m. mokslinės fantastikos kūrinyje ,,E.T. the Extra-Terrestrial“. Kalbama, jog po kelerių metų, dar ankstyvoje paauglystėje kentė priklausomybę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, tačiau pradėjo užsiimti reabilitacija ir atsigavo. Aktorius Bradas Renfro, pasirodęs tokiose juostose, kaip trileryje ,,Klientas“, kriminalinėje dramoje ,,Sleepers“, ilgus metus kankinosi ir jį kamavo priklausomybė nuo heroino bei ilgi teisminiai procesai. Bradas mirė 2008 m., sulaukęs vos 25-erių.
Daug reikalaujantis intymumas
Ko ne kiekviename filme apstu intymių scenų, reikalaujančių pasiaukojimo ir drąsos. Pavyzdžiui, aktorė Kristen Dunst 1994 m. vaidino romantiniame siaubo kine ,,Interviu su Vampyru“, kuriame įkūnijo jaunąją vampyrę Klaudiją. Aktorei tuomet buvo vos 11 metų bei ji vaidino kartu su Bradu Pitu, kuriam tuomet sukako 30 metų. Scenarijus iš jų abiejų pareikalavo paprasčiausio bučinio, kuris sukėlė daug nepatogumų Kristen. Pasak jos, Bradas tuomet jai buvo lyg vyresnysis brolis ir tai buvo psichologiškai pernelyg sudėtinga užduotis. Bradas yra kur kas vyresnis kolega ir minėtasis bučinys buvo tikra keistenybė, sukėlusi bjaurastį.
Britų aktorių atrankos direktorė Shaheen Baig yra paskyrusi didžiulę dalį savo karjeros darbui su aktoriais vaikais, ne vienam jaunuoliui užtikrino žymius vaidmenis, padėjusiems išgarsėti. Anot jos, kino produkcija yra puiki ir viskas yra teisėta, tačiau darbui skiriami ne tie asmenys. Sunkumai atsiranda tuomet, kai įdarbinami specialistai, neįpratę bendradarbiauti su mažamečiais ir paaugliais arba jų tiesiog nemėgsta. Taip pat, pasak direktorės, filmavimo procesas dažnai neprimena scenarijuje aprašomų karalysčių ar pasakų, o viskas tėra komercinė realybė. Perklausų, atrankų metu kūrėjai ieško dailių žmonių, kuriems pavyktų idealiai išpildyti projekto idėjas. Svarbu užtikrinti, jog filmavimo patirtis būtų svarbi ir turininga pačiam aktoriui, kad jis pats didžiuotųsi savo indėliu. Direktorė stengiasi, kad kiekvienas jaunuolis bent jau turėtų sveiką suvokimą apie padarytą darbą ir suvoktų tikrąjį atpildą. Dažnai neatsakoma į klausimą, ar itin jauni aktoriai pasisems ilgalaikės naudos iš viso kūrybinio proceso.
Pagalbos galimybė
Jungtinėse Valstijose vaikų aktorių veikla ir teisės yra ginamos bei apsaugotos įstatymų, kas reiškia, jog darbo sąlygos yra lankstesnės ir ne tokios griežtos. Jungtinėje Karalystėje yra teisės aktai bei nacionalinė organizacija, koordinuota į pačias įvairiausias industrijas. Nacionalinis vaikų pramogų ir įdarbinimo tinklas (National Network for Children in Entertainment and Employment) yra organizacija, kuri tampa vis įtakingesne įvarios produkcijos kūrimui ir pramogų verslo pasauliui. Pranešama, jog vis daugiau tėvų ir vaikų globėjų kreipiasi į šią organizaciją su ankstyvais įtarimais ir kylančiais neramumais. Organizacijos tikslas yra sukurti funkciją, kuri pasižymėtu greitu skundo perkėlimu atsakingiems asmenims bei valdžios organams. Dėl operatyvumo žadama sukurti galimybes, kurios leistų vienu paspaudimu pranešti apie išnaudojimo ir skriaudos atvejį. Būtent taip dirba Jungtinėje Karalystėje taip pat esantis Virtualis vaikų išnaudojimo ir apsaugos centras, sukurtas svetainės pavidalu (Child Exploitation and Online Protection Command). Tai yra vyriausybinė organizacija, turinti tris padalinius bei kartu su kitomis organizacijomis vykdanti ir tarptautinius projektus. Pravartu užsiminti ir tai, jog pagalbą galėtų suteikti ir profesionalūs globėjai, atsakingi už pavienius asmenis ar įmones. Tai asmenys, kurie paprastai žino teisės aktus ir pagrindines socialines problemas.
