U.S. Department of Agriculture / © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Gamtos ir klimato sąlygos Žemėje sparčia kinta. Ledynai ir toliau tirpsta, vienas paskutiniųjų išnykusių – Okjokull ledynas Islandijoje, kurio vietoje dabar įrengtas memorialas. Atminimo lentelėje teigiama, kad Okjokull, pirmasis Islandijos ledynas, kuris dėl spartaus tirpsmo prarado ledyno statusą, o per ateinančius 200 metų taip atsitiks ir visiems likusiems. Memoriale kreipiamasi ir į ateities kartas: „mes žinome, kas vyksta ir ką reikia daryti, tačiau tik jūs sužinosite ar mums pavyko.” Šai penki faktoriai, į kuriuos verta sutelkti dėmesį šiemet, norint suprasti kas nulems mūsų planetos ateitį.

1. Ledo lakštų slinkimas ar biologinės įvairovės buveinių praradimai

Planetos ledinės kriosferos ir pagrindinės dalies gyvųjų organizmų biosferos praradimas. Kriosferos slenksčiai apima Arktinės jūros, Grenlandijos, Vakarų Antarkties ir Rytų Antarkties regiono ledynų tirpimą. Biosferos kritiniai taškai apima šiaurinių miškų, Amazonės atogrąžų miškų, šiltųjų vandenų koralinių rifų niokojimą, taip pat užšalusio dirvožemio, geriau žinomo kaip „amžinas įšalas“, atšildymą. Nuo Antarktikos ar Aliaskos, iki Islandijos ar Grenlandijos – ledynų galima rasti visur, o tai, kad jie sparčiai tirpsta ir kelia vandenynų lygį nėra jokia naujiena.

Neseniai įvykdyti ir žurnalo Science” paskelbti tiesioginio matavimo tyrimai parodė, kad ledynai tirpsta greičiau nei buvo manoma, o tai sparčiai keičia vandens lygį ir sukelia pavojų žmonėms. Grupė mokslininkų, tyrinėjusių ledynus Aliaskoje paskelbė, kad ledynai tirpsta nuo 10 iki 100 kartų sparčiau, nei buvo manoma. Oregono universiteto mokslininkai atrado, kad sparčiausias ledyno tirpsmas vyksta ne aukščiausiame taške, o jau po vandeniu, kur ledynų vanduo susimaišęs su sūriu jūros, sparčiai skatina ledynus atsiskirti vieniems nuo kitų ir ištirpti.

2. Didžiulis oro užterštumas

Oro tarša vis didėja. Užterštas ora tai ne tas pats kas nešvarus kilimas – jo neįmanoma toesiog išsiurbti. Pavojinga oro tarša, skirtingai nei Lietuvą, kamuoja daugelį pasaulio šalių.

Pavyzdžiui Delyje sutuacija tikrai rimta, kiti ją pavadino ,,apokaliptine“. Šalies gamtosauginikų domenimis, beveik 19 milijonų šalies žmonių gyvena siaubingai pavojingomis sąlygomis. Indiją kamuoja oro užterštumas, kurio lygis siekia maksimumą. Negana to, situaciją blogina tradiciškai kūrenami laužai šiūkšlėms naikinti, pramoniniai ir ūkiniai užterštumo faktoriai daro žalą, kurios pasekmes sunku pervertinti.

Kinija jau ne vienerius metus yra labiausiai aplinką teršianti šalis visame pasaulyje. Didieji Kinijos didmiesčiai beveik kasdien skendi tirštame smoge. Suprastėjusi oro kokybė iki pavojingo lygo, šalies gyventojus verčia masiškai keltis iš didmiesčių, tie kurie negali to padaryti, norėdami bent šiek tiek apsaugoti savo sveikatą – priversi gatvėse vaikščioti su kaukėmis, kartais net ir namuose – kai perspėjama apie pavojingą oro taršos padidėjimą sveikatai.

Kinijos sostinė Pekinas yra vienas iš labiausiai užterštų pasaulio miestų. Todėl gyventojai priversti nuolat stebėti orų prognozes. Dažnai spaudoje pasirodo įvairūs perspėjimai: „mėlynojo“ lygmens perspėjimas- skelbimas dėl dulkių pagausėjimo; „oranžinio“ lygmens perspėjimas- pavojingas smogas;  „mėlynasis“ perspėjimo lygmuo reiškia didelę oro taršą, kai vidutinis oro kokybės indeksas 24 valandas išlieka virš 200, tuo tarpu „oranžinio“ lygmens perspėjimas viešai praneša, kad oro kokybės indeksas jau peržengė 400 ribą.

Oro užterštumui įtakos turi taršos šaltinių emisijos ir veikimo laikas, taip pat meteorologinės sąlygos bei taikomos valymo technologijos. Oro taršai mažinti privaloma laikytis tam tikrų griežtų aplinkosaugos sąlygų, kurioms esant teršalų išmetimai būtų sumažinami pačiame taršos šaltinyje.

3. Jaunimo klimato judejimas

Pastaraisiais mėnesiais Europoje tūkstančiai jaunuolių ėmė jungtis į jaunos švedų aktyvistės Gretos Thunberg inicijuotą judėjimą už kovą su klimato kaita „Penktadieniai ateičiai“ (Fridays for Future).

#FridaysForFuture visuotinis judėjimas prieš klimato kaitą. Tokios protesto akcijos visame pasaulyje.

Lietuvoje nuspręsta protestuoti kas antrą savaitę. Protesto metu siekiama pabrėžti, kkia padėtis dėl klimato kaitos, kokie pavojai tyko už šio reiškinio. Dalyviai  tikisi valdžios atstovų, asociacijų dėmesio ir galimybės diskutuoti, kaip efektyviai suvaldyti klimato atšilimą ir išvengti jo padarinių ar bent jau, kaip juos sušvelninti ir numalšintį esamą situaciją. Kovojant su klimato kaita siekiama didinti energinį efektyvumą, mažinti automobilių taršą.

Judėjimo siekis ― nešti aiškią ir taikią žinią apie klimato teisingumą ir skubinti visas valstybes veikti. Pagrindinis tikslas ― pasiekti, kad visos pasirašiusios šalys laikytųsi Paryžiaus klimato saugos susitarimo.

4. Ekstremali Šiluma, arba karštesnis nei kada nors pasaulis

Laikas spaudžia: Pasauio kimalo tarnybos jau dabar (IPCC) duomenimis, vidutinė  temperatūra planetoje pakilo maždaug laipsniu, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. 2015–2018 metai, meteorologų duomenimis, buvo keturi šilčiausi nuo orų stebėjimų pradžios XIX amžiuje. Jei šis reiškinys nesikeis, šio šimtmečio pabaigoje pasaulyje bus trimis laipsniais šilčiau. Tarp fatališkų klimato šilimo padarinių yra daugiau karščio bangų, ilgesnės sausros bei daugiau audrų, liūčių ir potvynių. Kad visą ti sustbdyti, būtina smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą

5. Amazonė: beviltiškoje kovoje dėl išlikomo

Atogražų miškai Brazilijoje ir kitose Pietų amerikos susiduria su itin pavojingais gaisrais, o užsiliepsnojimo židinių, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai padaugėjo.

Šiuo metu didieji Amazonės miškų skęsta liepsnose, o dūmai pasiekė tokius miestus kaip San Paulas ir Belo Orizontė, esančius už šimtų kilometrų nuo gaisro epicentro. Šalies gyventojai leidžia dienas baimėje ir nežinioje.

Viena iš pagrindinių gaisrų priežasčių – nelegalus miškų kirtimas, praktikuojamas jau kelis dešimtmečius. Tik dabar dėl galimybės iš kosmoso pažvelgti į daugybę dabar liepsnojančių miško hektarų ši situacija sulaukė didesnio dėmesio.

Pagal tam tikrus statistikos skaičiavimus, atogrąžų miškai perdirba daugiausia žemėje – maždaug 70 mlrd. tonų – žalingojo anglies dioksido, o tai naudinga visai planetai, nes šie miškai sugeria daugybę oro taršalų, kurie galėtų mums rimtai pakenkti.

Padėti Brazilijai gali tik tam tikras ekonominis bei politinis spaudimas, nes šalies vadovybė, priešakyje su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentu Jairu Bolsonaro, akivaizdžiai nesusitvarko su katastrofiška situacija. Šiomis dienomis Prancūzija ir Airija paskelbė, kad vetuos ES prekybos susitarimą su Pietų Amerikos šalimis, jei Brazilija rimtai nepažiūrės į Amazonės miškų nelaimę ir nesiims ryžtingų veiksmų.

Taip pat skaitykite: Lukas Ramonas: Kas jau vyksta dėl klimato kaitos

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Sponsored video

Taip pat skaitykite: