Prezidentūra teigia, kad nereikėtų ieškoti kaltų, kodėl sekmadienio pavakarę Lietuvą užklupus galingai audrai nesuveikė Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS). Kaip teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, dabar svarbiausia pasidaryti išvadas ir žvelgiant į ateitį kompleksiškai rūpintis kritinės infrastruktūros veikla tiek vykstant karui, tiek stichinei nelaimei.
„Reikia intensyvesnio planavimo, reikia darytis daugiau pratybų ir reikia visiems nusimatyti priemones“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
„Ne kaltų reikia ieškoti, ne kažkam gintis popieriais, tvarkomis ar klimatinio reiškinio parametrais. Reikia žiūrėti, kokias pamokas galime pasidaryti“, – akcentavo patarėjas.
Visgi, leido suprasti K. Budrys, šiuo metu galiojančias tvarkas, numatančias, kada gyventojai turi būti įspėjami apie artėjančias stichinius reiškinius, galima peržiūrėti.
„Gyventojai turėjo lūkestį būti perspėti – tai vakar mes turbūt visi supratome. Jei gyventojai sako, kas aš noriu tokiais atvejais būti įspėtas ir man tiek svarbu, kas pas jus tvarkoje parašyta – tai pasikoreguokime tas tvarkas, jei reiškinys neatitiko parametrų“, – teigė K. Budrys.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, nors sekmadienį Lietuvoje kilo stipri audra, besitęsianti ir pirmadienį, PAGD gyventojams neišsiuntė specialiųjų perspėjimo pranešimų. Departamento atstovė nurodė, jog meteorologai neprognozavo tokių smarkių vėjų ir lietaus, tad ir perspėjimai žmonėms nebuvo išsiųsti.
Hidrometeorologijos tarnybos atstovė teigė, jog tokie atvejai, kai PAGD tinkamai nesureaguoja į pateiktą informaciją, yra reti.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pavedė PAGD vadovui Sauliui Greičiui nedelsiant pateikti reikalingą informaciją, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, kodėl šalies gyventojai valstybės lygiu nebuvo perspėti ir informuoti apie gresiančią stichinę nelaimę Lietuvoje ir kas už tai atsakingas.
Benas Brunalas (ELTA)
