Yra vietų, kurios, atrodo nepelnytai neįvertintos ir, atvirkščiai, netrūksta gausiai lankomų subinviečių, apie kurias geriausiai ką galima pasakyti, tai, kad jos turi adresą. Įpratimas – antras prigimimas. Todėl šiandieną susiduriame su pakankamu paradoksu: lengvomis kojomis lankome nuo seno šaknis įleidusias paolo, milano, spurgines ir bernelius su bravarijomis, tuo tarpu itin neatlaidžiai testuodami naujai besikuriančius gastro-bastionus ir bastionėlius. Arba tiesiog darome gyvenimišką klaidą, vertindami ne pagal kokybę, o pagal sentimentus. Pripažinkime, kad nors ir noriai aplankę naujai atsidariusias kavines, į jas po pirmų poros kartų grįžtame pakankamai retai, nepaisant to, įspūdis buvo geras, vidutinis ar blogas.
Ilgą įžangą galėčiau iki nuobodulio tęsti ir toliau, bet ne visiems patinka tokie lėti įsibėgėjimai. Čia juk ne koks maratonas, kurių galėtų būti per metus tūkstantis ir vienas, bet vis tiek visi kauniečiai bėgtų iškišę liežuvius kaip retriveriai. Taigi pristatau jau pusmetį gyvuojančią vietą Savanorių pr. (ant kalno) pradžioje – restoraną „Urban“. Tikriausiai dauguma skaitytojų jį jau pastebėjo – įsitaisiusį pirmame naujojo verslo centro „Mikrovisata“ aukšte. Nebloga strateginė vieta, dailus arkinis stiklas, iš vidaus sklindanti jauki šviesa, kviečianti užeiti vidun, bebręstanti lauko terasa, atrodo, koziriai restorano rankose. Bet ar tikrai?
Užėjus per pietus, žmonių čia netrūksta. Vietos daug, jokios ankštumos, skamba jauki muzika, po erdvę kaip bitutės laksto juodbruvos mergaitės. Visgi vakarop žmonių mažėja, o prieš darbo pabaigą (apie devintą vakaro) mažai ką beišvysi. Matyt, įtaką daro verslo centrų apsuptis, striuka aplinkinių miegamųjų kvartalų. O juk auditoriją tenka dalintis kad ir ne su tapačiais, bet visgi konkurentais: „Phun Kee Duck“, „Crispy Chick“, „Veronika“ (okei, čia gal truputį ir juokauju). Pats esu vakarojęs restorane „Urban“ (bent jau protmušių plotmėje), ir laikas tikrai būdavo įdomesnis nei savo laiku mįslingai veikusioje „Alėjoje“ ar kokiam nors beveidžiame „Charlie“.
© Aidos Januševičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Eikime prie maisto. Prieš porą mėnesių „Urban“ paskelbė, kad atliko neblogą „headhuntinimo“ procedūrą ir į virtuvę atvedė naują patyrusią ir netgi pakankamai garsią šefę Egidiją Oldenburg. Kas esate lankęsis ir testavę „Le Rouge“ ar „Piccola Italia“ meniu, tikriausiai suprantate, kad „Urban“ atvertė pakankamai stiprią kortą šiame žaidime. Pirmiausia buvo atnaujintas mėsainių meniu, kuris dabar iš tiesų pakankamai platus (tiek mėsų, tiek dydžių, tiek kitų ingridientų atžvilgiu). Teko girdėti, kad dar atsiras atnaujintas makaronų meniu. Žodžiu, entuziazmo čia negailima. Be mėsainių yra ir kitų karštųjų patiekalų, užkandžių, salotų, desertų, „Kauno“ alaus.
Karšta pavasario diena. Pietaujame dviese. Nors man patinka „Urban“ interjeras, į kurį savo metu turėjo būti dedama tikrai nemažai laiko, pasirenkame lauko terasą, kuri neužilgo turėtų būti aptverta (visgi už keleto metrų dūzgia tuntai automobilių). Užsisakome tradicinį burgerį su jautiena, brusketų su persikų džemu ir fetos sūriu, cezario salotų, šaltibarščių ir, aišku, jau minėto tamsaus „Kauno“ alaus, kuris, beje, buvo tobulas kaip koks geras angliškas elis, gal dėl karštos dienos, gal dėl naujos bačkos. Viskas sumoje kainuoja gal apie aštuoniolika eurų. Žodžiu, nieko superblatno kaip soti užkanda dviems žmonėms, neimant visko iš dienos meniu. Iš karto sužavi padavėja, klausianti kaip paruošti jautieną (kaip tai dar reta mano mylimame Kaune). Žinoma, tik vidutiniškai!
© Aidos Januševičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Pirmiausia ragaujame brusketas. Nesumeluosiu pasakęs, kad tai vienos skanesnių brusketų, kokias esu mėginęs. Gausus pagardų sluoksnis suvalgius keletą nedorų kąsnių priverčia užsimerkti. Iš viso atnešamos trys, tad kiekis pats tas dviems-trims žmonėms apšilti. Už penketo minučių atnešamas misteris burgeris. Pakankamai vidutinio dydžio. Užtat puikiai žaidžia dūmų prieskoniai, dar fantastiškesnis pasirinktas rūkytų paprikų padažas. Gaila, dalis bulvyčių be skonio ir neįprastai didelės. Taip pat jaučiasi, kad dar eksperimentuojama su bandele, nors čia apskritai yra burgerių achilo kulnas. Mėsainio skonis išraiškingas, talpinantis bent keletą natų: maloniai atsiskleidžia lengvi svogūnų potėpiai, puikiai patiekta mėsa dosni begėdiškų sulčių. Kalbant apie paprastesnį repertuarą (šaltibarščiai ir cezario salotos), salotos lenkia numylėtą šaltsriubę, vėlgi dominuojant puikiai paruoštai mėsai – vištienai.
© Aidos Januševičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Lankysiuosi „Urban“ ir toliau. Ne vien dėl gero maisto, bet iš dalies ir dėl nomadiškų motyvų: kiek galime šerti tas atsibodusias, reveransų mums neatliekančias vietas, kai yra nemažai kitų, tiesiog kunkuliuojančių iš noro prisistatyti, parodyti, ką turi.
Galutinis įvertinimas:
Taip pat skaitykite: Kavinė „Chocolaterie“- jauki vieta saldumynų ir romantikos mėgėjams
