Rusija įtraukė „Pussy Riot“ meno aktyvisčių kolektyvo nares ir žymų satyriką į „užsienio agentų“ registrą.
Pernai metais Rusija „užsienio agentais“ pavadino beveik visas pagrindines nepriklausomas šalies naujienų agentūras, taip pat dešimtis atskirų žurnalistų ir aktyvistų.
„Pussy Riot“ įkūrėja Nadežda Tolokonnikova ir jos kolegė Nika Nikulšina taip pat įtrauktos į Teisingumo ministerijos „užsienio agentų“ registrą.
32 metų N. Tolokonnikova buvo viena iš „Pussy Riot“ narių, kurios buvo nuteistos kalėti už 2012 m. Maskvos centre esančioje Kristaus Išganytojo katedroje surengtą protesto pasirodymą, kuriame buvo kritikuojami glaudūs Rusijos stačiatikių bažnyčios ryšiai su prezidentu Vladimiru Putinu.
Į sąrašą taip pat įtraukti prieš Kremlių nusiteikęs satyrikas Viktoras Šenderovičius, nepriklausomos naujienų svetainės „Holod“ vyriausioji redaktorė Taisija Bekbulatova ir meno kolekcininkas bei buvęs Kremliaus patarėjas Maratas Gelmanas.
„Šie asmenys sistemingai platina medžiagą neapibrėžtam asmenų ratui, kartu gaudami užsienio lėšas“, – sakoma Rusijos Teisingumo ministerijos pranešime.
Ministerijos registre šiuo metu yra daugiau kaip 100 subjektų ir asmenų, kurių dauguma buvo įtraukti 2021 m.
Žmogaus teisių gynėjai smerkia šalies „užsienio agentų“ įstatymą, sakydami, kad juo siekiama nutildyti su valstybės naratyvais nesutinkančias grupes ir asmenis, suteikiant jiems etiketę, turinčią tamsių sovietmečio konotacijų.
Įvardyti asmenys ir organizacijos privalo reguliariai teikti finansines ataskaitas ir išsamius pajamų ir išlaidų sąrašus, taip pat ant visų straipsnių, socialinės žiniasklaidos pranešimų ir kitų publikacijų matomoje vietoje skelbti aiškų paneigimą – kitaip jiems gresia baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau pareigūnai gina įstatymą, tegdami esą, analogiški įstatymai Vakarų šalyse yra griežtesni.
Žymus rašytojas Viktoras Šenderovičius, atviras Kremliaus kritikas, teigia, kad išvyko iš Rusijos dėl pareigūnų spaudimo kampanijos prieš jį, įskaitant prieštaringai vertinamą jo priskyrimą „užsienio agentui“.
Sausio 10 d. V. Šenderovičius, laikraščio „The New Times“ apžvalgininkas, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad nusprendė palikti šalį „iki geresnių laikų Rusijoje“ po to, kai verslininko Jevgenijaus Prigožino, artimo prezidento Vladimiro Putino bendražygio, prašymu prieš jį buvo pradėtas šmeižto tyrimas.
63 metų V. Šenderovičius kritikavo J. Prigožiną už tai, kad jis tariamai vadovavo privačiai Rusijos karinei rangovinei įmonei „Vagner Group“ – sukarintoms pajėgoms, kurias, Vakarų vyriausybių teigimu, Kremlius naudojo konfliktuose Ukrainoje, Libijoje, Sirijoje, Sudane, Mozambike ir Centrinės Afrikos Respublikoje.
Kremliaus kritikai sako, kad užsienio agentų įvardijimas, į kurių tarpą jis taipogi oficialiai įtrauktas, primena sovietinius laikus ir juo siekiama išnaikinti bet kokią nepriklausomą pilietinę veiklą Rusijoje.
Didėjant spaudimui nepriklausomai žiniasklaidai ir kitaminčiams, pastaraisiais mėnesiais iš šalies išvyko daug aktyvistų, žurnalistų ir įkalinto opozicijos politiko Aleksejaus Navalno bendražygių.
“Mano išvykimas yra būtent tai, ko siekė Kremlius per pastaruosius 20 metų nesibaigiančio ir demonstratyvaus nusikalstamumo, nukreipto prieš mane,“ – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Šenderovičius. „Kalbame apie įkalinimo perspektyvą“.
Rusija neigia vyriausybės ir samdinių ryšį, dažnai apibūdindama sukarintas pajėgas kaip instruktorius ar patarėjus, nors yra įrodymų, kad jie dalyvavo kovinėse operacijose.
Prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad „Vagner Group“ neatstovauja Rusijos valstybei ir negauna iš jos atlyginimo. Jis taip pat sakė, kad privatūs kariniai rangovai turi teisę dirbti ir siekti savo interesų bet kurioje pasaulio vietoje, jei nepažeidžia Rusijos įstatymų.
J. Prigožinui, kuris, kaip manoma, vadovauja „Vagner Group“, Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga taiko sankcijas „dėl jo ryšių su Rusijos Federacijos gynybos ministerija ir pastangų pakenkti JAV demokratiniams procesams“. J. Prigožinas neigė tarptautinius kaltinimus.
Praėjusiais metais jis padavė A. Šenderovičių į teismą dėl rašytojo komentarų, išsakytų interviu radijo stočiai „Echos Moskvy“ metu.
Gruodžio mėnesį Rusijos teismas pripažino A. Šenderovičių kaltu dėl šmeižto už tai, kad laidos „Echos Moskvy“ metu J. Prigožiną pavadino „nusikaltėliu“ ir „žudiku“, ir nurodė jam sumokėti 100 000 rublių (1 179 eurų) kompensaciją.
Gruodžio pabaigoje J. Prigožino bendrovė „Konkord“ pranešė, kad ketina pateikti A. Šenderovičiui baudžiamąjį kaltinimą dėl šmeižto, už kurį pagal Rusijos įstatymus kaltu pripažintam A. Šenderovičiui gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.
