„Hulu“ – JAV internetinis transliuotojas, susikūręs 2007-aisiais ir sėkmingai įsiliejęs į kitų transliuotojų užkariautą lauką. Per savo gyvavimo laikotarpį „Hulu“, bendradarbiaudami ir su kitais kūrėjais, sukūrė ir išleido ne vieną puikų serialą. Šiandien šis internetinis transliuotojas kone niekuo nenusileidžia tokiems gigantams kaip „BBC“ ar „Netflix“ ir jau surinko nemenką savo gerbėjų ratą – pernai gegužę platformos turinį buvo užsiprenumeravę jau 28 mln. vartotojų, ir šis skaičius sparčiai auga. Kviečiame susipažinti su dešimčia iki šiol geriausių šio internetinio transliuotojo išleistų serialų.
10. „Mrs. America”
„Mrs. America“ – vienas naujausių „Hulu“ ir „FX“ kūrinių. Tikra istorija paremto serialo veiksmas nukelia žiūrovus į aštuntąjį dešimtmetį, moterų kovos už lygias teises sūkurį. Phyllis Schlafly (akt. Cate Blanchett) – konservatyvių pažiūrų moteris, vadovaujanti antifeministiniam judėjimui. Istorija pateikiama Phyllis ir kitų to laikmečio antrosios kartos feminisčių akimis. Serialo siužetas tyrinėja, kaip vienas labiausiai įtemptų kultūrinių karų padėjo iškilti „Moral Majority“ politinei organizacijai bei neabejotinai prisidėjo prie JAV politinės sistemos formavimosi. Pirmąjį sezoną sudaro 9 serijos, kiekvienos jų centre – skirtinga figūra, turinti ryškią rolę istorijos visumoje. Audringas laikotarpis kuria audringas asmenybes, tad nenuostabu, kad šioje istorijoje figūruoja stiprios ir įtakingos moterys, kovojančios už vertybes, kurios ne visada sutampa. Kova už lygių teisių pataisas Konstitucijoje vaizduojama tiek iš palaikančiosios, tiek ir iš prieštaraujančios pusių.
Puikus aktorių ir kūrybinės komandos, kurią, beje, kaip ir dera apie feminizmą pasakojančiam serialui, sudaro daugiausia moterys, darbas. Pagrindinė tema plėtojama pateikiant abiejų pusių požiūrį ir argumentus, tačiau nesunku pastebėti, kad serialo kūrėja vis tik labiau linkusi palaikyti aktyvistes, kovojusias už įstatymo pataisas. Vis tik pagrindine heroje tampa P. Schlafly, kuri, būdama gana konservatyvių pažiūrų, siekė sutrukdyti priimti naujus įstatymus. Ironiška, tačiau kovodama už tradicinę šeimos santvarka, savo šeimoje vadovauja būtent ji. Nors su vyru advokatu augina šešis vaikus ir dirba darbą pilnu etatu, tai netampa jokia kliūtimi keliauti po šalį ir agituoti nepriimti minėtų įstatymo pataisų. Šis serialas – tai valdingos moters, trokštančios dar daugiau galių, drama, persipynusi su svarbiais istoriniais momentais, o tuometiniai klausimai šiandieninėje Amerikoje vėl tapo aktualūs.
9. „The Bisexual”
Komiška drama apie nekasdienę draugystę, užsimezgusią tarp kambariokų. Niujorkietė Leila, kurią įkūnija pati serialo kūrėja Desiree Akhavan, Londone jaučiasi pasimetusi ir vieniša. Po daugelį metų trukusios draugystės su savo verslo partnere Sadie, Leila pamažu pajunta, kad ji – biseksuali. Širdyje sukirbėjus abejonei, ji išsiskiria su Sadie ir išsikrausto į kitą butą, kuriuo jai tenka dalintis su Geibu – neurotišku rašytoju, kurio santykiai taip pat atsidūrė akligatvyje. Jam šiek tiek neįprasta lesbietės draugija, o Leila nėra pratusi laiką leisti su heteroseksualais, todėl tarp kaimynų užsimezga savotiška ir neįprasta bendrystė. Geibas tampa Leilos palydovu šiai neriant į naujų pasimatymų su vyrais ir moterimis pasaulį, o ji savo ruožtu padeda jam bandyti suprasti Franciską, kuri yra Geibo studentė, tačiau tarp jų užsimezgę romantiški ryšiai. Tokiam gyvenimo tempui įsibėgėjant, Leila staiga supranta, kad jai tampa vis sunkiau būti su savo homoseksualiais draugais, tačiau vis dar tenka palaikyti verslo santykius su Sadie.
Vidinės personažų dramos bandant suprasti savo kūnų troškimus šiandieninėje visuomenėje, galiausiai besivaduojančioje iš šimtmečius trukusio susivaržymo. Nors nesulaukė didesnio pripažinimo ir nepelnė apdovanojimų, šis serialas buvo gana palankiai vertinamas kritikų. Puikus kūrybinės komandos darbas buvo minimas kaip „laužantis britiško humoro stereotipus“ ir pagaliau „judantis į priekį“. Savęs ieškojimo tema per seksualumo prizmę pateikiama gana neįprastai ir įtraukiančiai.
8. „The Wrong Mans”
Aktorių ir rašytojų duetas, Jamesas Cordenas ir Mathew Bayntonas, sukūrė serialą, kurio centre – Semas Pinkettas ir Philas Bournas, Berkšyro miesto teisme dirbantys vyrukai. Jų menka prigimtis kardinaliai pasikeičia netikėto telefono skambučio dėka – būdamas vieninteliu avarijos užmiesčio kelyje liudininku, Semas išgirsta skambant apleistą telefoną, ir nusprendžia atsiliepti. Pakėlus ragelį, pasigirsta žinutė, kuri akivaizdžiai buvo skirta ne jam: „Jei nepasirodysi čia iki 5 valandos, nužudysim tavo žmoną.“
Paskatintas biuro pasiuntinuko Philo, kuris teigia, kad jie turi unikalią galimybę tapti didvyriais, duetas greitai supranta, kad įsinarpliojo į mirtiną pagrobimo situaciją. Šis serialas apima netikėtų tarptautinių konspiracijų ir intrigų pasaulį, kurio širdyje – mįslingieji Scarlett ir Stevens‘as bei paslatpingasis slaptasis agentas Walkeris. Semas ir Philas privalo vengti kulkų ir slėptis nuo sprogimų, turėdami tikslą išsigelbėti ne tik patys, bet ir išsaugoti savo mylimus žmones bei visą miestelį.
Pasirodė tik du šio serialo sezonai, nors prieš porą metų sklandė gandai apie amerikietišką perkurtą versiją, tačiau neilgai trukus pranešta, kad serialas nebus nei tęsiamas, nei perkuriamas. Patiems kūrėjams įkūnijant savo sukurtus personažus, atsiveria beribės galimybės puikiai įsijausti į vaidmenis tiek juos kuriant ant popieriaus lapo, tiek jau ir stovint prieš kamerų objektyvus. Serialo veikėjai atrodo visiškai įtikimi ir išpildyti, o visoje istorijoje gausu netikėtų siužeto vingių, įtraukiančių veiksmo scenų, emocijų ir kokybiško humoro. Sulaukęs teigiamų kritikų įvertinimų, šis vos dešimties serijų trukmės kūrinys neabejotinai taps puikiu būdu gerai praleisti laiką tiems, kurie nemėgsta pernelyg įsipareigoti krūvas sezonų turintiems serialams.
7. „11.22.63″
Sekant konkurentų pavyzdžiu, amerikiečių transliuotojas Hulu pradėjo ieškoti savo prekės ženklą simbolizuojančio serialo. Transliuotojas Netflix tuo metu turėjo pripažinimo sulaukusį serialą „House of cards“, HBO buvo pasižymėjęs genialiuoju „The Sopranos“. „Hulu” atsaku tapo Styveno Kingo knyga paremtas politinis, mistinis aštuonių serijų serialas „11.22.63“.
Nereikia būti istoriku, kad žinotum, jog serialo pavadinimas yra data, kai buvo nužudytas JAV Prezidentas Džonas F. Kenedis. Kiek mažiau žinoma yra tai, jog kai kurie faktai apie incidentą nesutampa: Ly Harvis Osvaldas (apkaltintasis žmogžudyste) paslaptingomis aplinkybėmis buvo perbėgęs į sovietų sąjungą, po to sugrįžęs į JAV. Suimtas jis visą laiką tvirtino, jog yra neteisingai apkaltintas. Praėjus porai dienų nuo suėmimo, tiesioginio eterio metu jį nušovė Džekas Rubis, kurio pasiteisinimą „jis nenusipelno teismo“ taip pat galima laikyti abejotinu. Galiausiai, Ly Harvio Osvaldo byla buvo uždaryta nusprendus, kad jis veikė vienas, nors neturėjo aiškaus motyvo ir, galbūt, sugebėjimų. Taigi, šia tema buvo parašyta galybė knygų ir dokumentinių filmų, narpliojančių įvairiausias sąmokslo teorijas. Serialas pastatytas pagal Styveno Kingo bestselerį, tačiau tai nėra tiksliais faktais paremtos tiesos paieškos, o greičiau fantastinis „kas jeigu?“ romanas.
Pagrindinis veikėjas Džeikas Epingas (vaidinamas Džeimso Franko) yra neseniai išsiskyręs vidurinės mokytojas. Vieną dieną jo draugas kavinės savininkas Elas staiga pasensta dvejais metais. Siekdamas paaiškinimo, Džeikas atranda kavinėje esantį laiko portalą, kuris žmogų gali perkelti į 1960-uosius, apytiksliai tris metus prieš Kenedžio žmogžudystę. Po trumpo pasivaikščiojimo praeityje Džeikas sugrįžta į dabartį, kur Elas jam paaiškina, jog paskutinius du metus praeityje jis stengėsi užkirsti kelią pasikėsinimui į Prezidentą. Galiausiai įtikintas perimti užduotį Džeikas įžengia į portalą, pasirengęs praeityje praleisti tris metus. Tačiau, kaip jį ir perspėjo Elas, praeitis nenori būti keičiama ir „keršija“ už bet kokius to bandymus.
Knygos fanų atsiliepimai apie serialą gerokai skiriasi. Kaip dažnai pasitaiko, tie, kas tikėjosi žodis į žodį knygą sekančio serialo liko nusivylę. Ištikimai sekami tik pagrindiniai knygos elementai, o su detalėmis nevengiama eksperimentų. Dažniausiai iš knygos skaitytojų išgirstamas priekaištas yra šokinėjimas siužeto linijoje. Pavyzdžiui, jau pirmoje serijoje protagonistas atsiduria Dalase, kas knygoje nutinka ties romano viduriu. Aišku, tai nereiškia, jog pirma romano pusė lieka pamiršta. Kai kurie įvykiai perdėliojami vietomis, tačiau tai daroma pakankamai apdairiai, išvengiant chaoso. Tie, kas nemėgsta pernelyg ištemptų veikėjų vystymo įžangų, tokį eksperimentą vertina palankiai — įžanga vis dar yra, tačiau su ja negaištama.
Atsiribojant nuo siužeto, filmo pastatymas tikrai malonus akiai. Visų aktorių vaidyba nekelia priekaištų, Džeimso Franko kaip pagrindinio veikėjo parinkimas taip pat pavykęs sprendimas. Smagu žiūrėti į gana kruopščią Amerikos „aukso amžiaus“ rekonstrukciją: daugybė autentiškų automobilių, drabužių bei veikėjų bruožų atrodo pakankamai įtikinamai.
6. „Casual”
Prieš penkerius metus pasirodęs amerikiečių serialas pasakoja apie viengungio brolio ir neseniai išsiskyrusios jo sesers gyvenimą po vienu stogu, it vaikystėje. Valeri – trisdešimt devynerių sulaukusi psichoterapeutė, auginanti šešiolikmetę dukterį Laurą. Po skyrybų su vyru, Valeri su dukra persikrausto gyventi pas savo brolį Aleksą, trisdešimt penkerių viengungį, kuris, būdamas IT specialistas, prisidėjo prie pažinčių portalo „Snooger“ kūrimo. Savotiška šeimynėlė gyvena savo gyvenimą. Alekso ir Valeri tėvai taip pat buvo terapeutai, ir toli gražu nebuvo pavyzdingi tėvai – jų santuoka braškėjo, o santykiai su vaikais kabėjo ant siūlo. Būdama puikia savo srities specialiste, Valeri suvokia, kokia netikusi buvo jos santuoka, ir ji pamažu pradeda pratintis prie vienišos mamos statuso. Ne pagal amžių išmintinga dukra Laura neretai su mama elgiasi šaltai, ir kone gyvena savo atskirą gyvenimą.
Šis serialas – tarsi vidurinis vaikas šeimoje: geras, talentingas, tačiau nepakankamai įvertintas. Nors buvo nominuotas „Auksiniam Gaubliui“, tai neatrodo pakankamas įvertinimas. Pasirodžius išvis keturiems „Casual“ sezonams, sulaukta daugybės teigiamų atsiliepimų. Viso serialo metu netrūksta kokybiško, tinkamai parinkto humoro, kuris puikiai papildo siužetą ir pagyvina daugelį scenų. Alekso ir Valeri santykiai taip pat kupini kandžių pastabų ir patarimų, kurie būdingi artimą ryšį turintiems broliams ir seserims. Nors įprastai vaikinas, sukūręs pažinčių puslapį, turėtų desperatiškai būti vienišas ir niekaip nerasti tos vienintelės, šįsyk serialo kūrėjai situaciją pakreipė kiek kita linkme – panašu, kad augdamas matęs griūvančius tėvų santykius, Aleksas iš jų šio to išmoko, ir ciniškai žvelgdamas į tikrą meilę, neapkrauna savęs bereikalinga paieškų našta. „Casual“ – vidines žmonių dramas nagrinėjanti ir kokybiško humoro kupina istorija, kuri žavi savo paprastumu.
5. „Castle Rock”
Visiems puikiai žinomo siaubo žanro aso Stiveno Kingo kurtų istorijų motyvais pastatytas serialas ypač žavės siaubo ir fantastikos mėgėjus. Psichologinio siaubo trilerio veiksmas vyksta Kingo sukurtame išgalvotame miestelyje Castle Rock. Tai tapo puikia terpe kūrybiškumui pasireikšti – miestelis yra dažna S. Kingo istorijų veiksmo vieta, ir serialo kūrėjų sprendimas neprisirišti prie kokio nors vieno naratyvo, bet orientuotis į vietovę, kurioje vyko daugybė skirtingų istorijų, palieka laisvas kūrėjų rankas laviruojant tarp įvairių sukurtų pasakojimų.
Į Soušenko pataisos namus atėjus naujam prižiūrėtojui, pasikeitus valdžiai uždarytame kalėjimo kampe darbuotojai atranda paslaptingą vyrą, Bilą Skarsgardą. Vieninteliai jo ištarti žodžiai yra „Henris Diveris“. Tai vardas ir pavardė gynybos pusei atstovaudavusio advokato, kuris Castle Rock‘ą paliko praeityje. Mįslingojo kalinio žodžiai paskatina Diverį grįžti į gimtąjį miestelį, tačiau tai tik dar labiau komplikuoja situaciją, kadangi advokatas prisimena daugybę keistų įvykių, kurie sekė per visą miestelio gyvavimo istoriją, ir paskatino jį išsilaisvinti iš čia….
Nors serialas neabejotinai traukia Kingo kūrybos gerbėjus, tačiau šie gali šiek tiek nusivilti – nors su autoriaus kūriniais serialą sieja vietovė ir įvykiai, vis tik pasigendama skaitytojams gerai pažįstamų veikėjų. Kone visi serialo personažai – naujai sukurti ir vienaip ar kitaip susieti su Castle Rock‘u. Prireikia keleto epizodų tam, kad būtų galima suprasti istorijos visumą ir pradėti narplioti kyšančius siūlų galus, tačiau tai – tikrai ne problema tiek tikriems Stiveno Kingo fanams, tiek ir siaubo bei fantastikos mėgėjams.
4. „The Looming Tower”
Keturiems „Emmy“ apdovanojimams nominuotas serialas sukurtas pagal 2006-aisiais išleistą Lawrence‘o Wrighto to paties pavadinimo bestselerį. Serialo kūrėjų gretas sudaro fantastiškų asmenybių trejetas: pats L. Wrightas, „Oskarui“ nominuotų scenarijų autorius Danas Futtermanas ir prodiuseris Alexas Gibney, žymus dokumentinių serijų kūrėjas. Drama pasakoja apie vėlyvais devyniasdešimtaisiais pradėjusią kilti grėsmę iš Osamos Bin Ladeno ir Al-Qaedos bei tai, kaip tuometinė tarpusavio konkurencija tarp FTB ir CŽV netyčia galimai paklojo kelią rugsėjo 11-osios tragedijai. Istorija sukasi aplink I-49 būrio vyrus Niujorke ir Vašingtone, kontra-teroristų būrius iš FTB ir CŽV, jų keliones po pasaulį kovojant už informacijos valdymą tuo pačiu dirbant bendro tikslo link – siekiant užkirsti kelią gresiančiam išpuoliui prieš JAV.
Nors knygoje kone 80 procentų istorijos pasakojama susikoncentruojant ties Vidurio Rytų gyventojais, stengiamasi suprasti jų požiūrį ir gyvenimo tradicijas. Taigi, didžioji dalis istorijos nė neliečia amerikiečių. Tuo tarpu serialas kuriamas remiantis likusiais dvidešimčia procentų, kurie pasakoja apie JAV aukščiausias struktūras, atsakingas už šalies saugumą. Istorija pradedama pasakoti nuo 1998-ųjų, kai tuo tarpu knygoje pasakojimas pradedamas penkiasdešimčia metų anksčiau, tačiau toks sprendimas leidžia geriau susikoncentruoti į norimas perteikti detales. Pagrindiniai aktoriai Jeffas Danielsas (CŽV kontra-terorizmo ekspertas Johnas O‘Neillas) ir Peteris Sarsgaardas (CŽV analitikas Martinas Schmidtas) atliko puikų darbą įkūnydami pagrindinių JAV agentūrų specialistus, kurių vaidmuo realiuose įvykiuose turėjo nepamatuojamos svarbos. Šiandien, jau praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo rugsėjo vienuoliktosios tragedijos, šie įvykiai atrodo tarsi tolimas ir skausmingas prisiminimas, kurį visuomenė išgyveno itin seniai. Tačiau daugelis dalykų įvyko ir vis dar vyksta būtent dėl to, kad ši tragedija įvyko. Knygos autoriaus pastangos perteikti įvykio priežastis žmonėms serialo pagalba tapo pasiekiamos dar didesniam žmonių ratui.
3. „The Act”
Kaip yra teigęs kultinių siaubo ir fantastinių knygų autorius Stivenas Kingas, „žmogžudystė,kaip bulvių taškučiai. Negali sustoti pabandžius tik kartą.” Nusikaltimai ir smurtas, seniai pamiršti ar visiškai neseniai įvykę, ir toliau sėkmingai domina auditorijas. Nuo Tedo Bandžio ir Džefrio Dahmerio dokumentikų ir filmų didžiuosiuose ekranuose, iki serialų, paremtų visiškai šviežiais, laiko nepaliestais įvykiais. Būtent tokiais įvykiais ir remiasi serialas „Spektaklis”. Tai realaus gyvenimo istorija dar 2015-ais pašiurpinusi ir į dvi barikadų puses suskaldžiusi Jungtines Amerikos Valstijas.
Kai 2019-ais metais serialas „Spektaklis” pasirodė „Hulu“ platformoje ne visi buvo sužavėti. Ir tikrai ne dėl prasto scenarijaus ar vaidybos, veikiau atvirkščiai – kino kritikai gyrė pragrindinių aktorių vaidybą ir realistiškumą. Didžiausios kritikos strėlės skrido būtent iš G.Blanchard – merginos, kurią gyvenimo istoriją šis serialas ir vaizduoja. Ji kritikavo serialo prodiuserių neprofesionalumą, tikrų vardų ir vietų vartojimą be jokio jos sutikimo. Išties, ši tikra istorija yra itin asmeniška ir jautri. 2015-ais G.Blachard ir jos vaikinas N.Godejohn, nužudė merginos motiną D.Blanchard, kuri sirgo Miunhauzeno sindromu ir visą laiką melavo dukrai dėl tariamų jos ligų.
Serialas seka identišku scenarijumi: jaunos merginos Gypsy (akt. J.King) ir jos motinos Dee Dee (akt. P.Arquette) gyvenimą. Jau pačioje pradžioje galima pastebėti perdėtą Dee Dee rūpestingumą dukros atžvilgiu ir įtarimą keliančias mergaitės ligas. Nors Gypsy tariamai negali vaikščioti ir yra daug kam alergiška, visa tai, laikui bėgant, paaiškėja yra melas ir motinos ligos vaisiai. Miunchauzeno sindromu serganti moteris visomis išgalėmis stengiasi surasti bet kokią tariamą ligą dukrai, taip net klastodama dukros medicininius išrašus.
Kai mergina pradeda sudėti dėlionės dalis į vietą, ji ima nekęsti motinos už griaunamą gyvenimą ir kontrolę. Maištaudama mergina ima ieškoti savęs ir susipažįsta su vaikinu per internetą. Iš pradžių Nikas (akt C.Worthy) atrodo mielas ir geras, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis turi ir tamsiąją pusę: alter ego vardu Viktoras. Kai Gypsy sužino, kad motina slėpė net tokius faktus, kaip tikrąjį merginos amžių, jos mintyse išsivysto planas motiną nužudyti. Kartu su Niku, jie įvykdo nusikaltimą, tačiau tai neišsprendžia visų Gypsy problemų.
Šis serialas aptarinėja sudėtingas ir tamsias temas. Čia minimas ne vienas asmenybės sutrikimas ir tai daroma pakankamai etiškai ir delikačiai, neromantizuojant ir nesukuriant nebūtų stereotipų ar iliuzijų. Aptarinėjamos yra ir seksualumo temos. Gypsy, visą gyvenimą beveik kaline laikyta mergina, patenka į atvirą pasaulį, mėgina susitikinėti ir kurti santykius. Ne mažiau svarbūs ir motinos – dukters santykiai. Sudėtingi ryšiai siejo ir Dee Dee bei jos motiną Emą (akt.M.Martindale). Jų istorija yra beveik parerali Gypsy ir Dee. Nors pastaroji ir nenužudė Emos savomis rankomis, tačiau žymiai prie to prisidėjo. Šis aspektas sukuria iliuziją, kad visi mūsų veiksmai sugrįžta ir kartu piešia niūrią ateitį Gypsy ir jos gyvenimui.
Seriale gausu manipuliacijos, keršto ir toksiškos meilės. Kadangi remiasi tikra istorija, tai neatrodo tolima ir nerealu, o priešingai: sukelia baimę, verčia atidžiau stebėti net pačius artimiausius ir jų tikslus. Nors aktoriai ir prodiuseriai padarė puikų darbą, tačiau stipriausas pliusas čia – pati originali istorija. Vos išgirdus apie šį realų nusikaltimą šiurpsta oda, o pasidomėjus daugiau, verčia pasamprotauti: kas išties šioje istorijoje yra kaltas? Ar mergina, metai iš metų gyvenusi tarp melo ir mamos paranojų, ar motina, kuri leido ligai užvaldyti ne tik save, bet ir savo dukrą? Tikroji Gypsy šiandien dienas leidžia Misūrio pataisos namuose, kuriuose praleis 10 metų, po to, kai prisipažino kalta dėl antro laipsnio žmogžudystės. Ji neseniai susižadėjo su kitu kaliniu – Kenu. Jie susipažino po to, kai jis parašė merginai laišką, pamatęs dokumentinę laidą apie ją. Buvęs merginos draugas Nikas buvo pripažintas kaltu dėl pirmo laipsnio nužudymo ir likusias gyvenimo dienas praleis kalėjime.
2. „Harlots”
Istorija prasideda anglams atpažįstamoje Londono gatvėje, kuomet jauna moteris iš sekso darbuotojų bendruomenės skuba nešvariu miesto grindiniu. Pagrindinė veikėja Lucy Wells žinodama gerai gatves, stengiasi išvengti judresnių miesto dalių. Jos motinos viešnamyje vyksta pastovūs policijos reidai bei smurto atvejai su viešnamio darbuotojomis. Prostitučių darbas čia vaizduojamas pastovus kaip besisukančios durys.
Gyvenant 1763 metais, moterys buvo priverstos pasverti galimybes tarp buvimo tarnaite už penkis svarus per metus, arba dirbti prostitute, už 400 svarų per metus. Seriale vaizduojami du pagrindiniai viešnamiai dėmesio centre: jaukus, bet skurdus viešnamis, kuriam vadovauja ponia Wells – ,,Covent Garden“, ir prabangestis, spindintis ponios Quigley viešnamis ,,Golden Square“. Tarp sekso darbuotojų klientų gausu svečių iš aukštesnės klasės. Ne visi prostitučių bendravimai baigiasi su klientais, nors kai kurie mano, jog jie turi valdyti visą moters kūną, ar netgi duodavo valią itin sadistiškiems polinkiams.
Pirmojoje serialo dalyje Madam ir motina Margaret Wells siekia surinkti pinigus viešnamio perkėlimui į graikų gatvę SoHo rajone, tuo tikslu moteris įvykdo tylų aukcioną su tikslu parduoti savo dukters nekaltybę. Vyresnioji sesuo buvo tai pat pardavinėjama varžytinėse, todėl Lucy nesipriešina likimui. Margaret leidžia laiką su Lucy, ir kalbasi apie jos didžiąją naktį, ir bando paaiškinti švelniai, jog ji nori suteikti Lucy geresnį gyvenimą. Kai Margaret buvo 12 metų, jos motina pardavė ją už alkoholį ir pora batų porų. Prostitucija nėra legali, bet tai vienas būdas kaip išgyventi. Dabar Šarlotė, Margaret vyriausioji duktė turi savo gražų namą. Tai vienas geresnių žingsnių šeimos labui, kurį galima žengti alkanose Londono gatvėse.
Visa istorija pasakoja apie sunkų sekso darbuotojų likimą, jos rizikuoja būti nuolat išnaudojamos. Moterų istorijos tragiškos, neretai baigiasi kančiomis. Pasakojimas paliečia ir silpnas feminizmo ištakas, ,,Harlots“ pagirtinai išvengia spąstų moralizuoti etikos ir nepadorumo klausimais.
Serialas detaliai atskleidžia koks moterų gyvenimas laukė pasirenkant šią sunkią ir nešvarią profesiją. Ir jeigu nekaltybė buvo taip stipriai vertinama, tai kodėl jos neparduoti? Jei tu gali šį darbą atlikti puikiai, kodėl tuo neužsiimti?
Laikais kai ,,Nekaltumas“ laikomas preke gatvės moterys skirstomos į ,,kekšes“ ir ,,moteris – žmonas“. Žmonos privalėjo laikytis švaros ir buvo naudojamos pastovių klientų, o ,,kekšės“, užsiimdavo vienkartiniais santykiais ir buvo žemesnė klasė. Nusikaltimų skaičius prieš prostitutes siaubingai didžiulis, nes jos nerūpėjo niekam.
,,Harlots“ atidžiai seka Margaret, Lucy ir Šarlotės gyvenimus, jų kovą siekiant išbristi iš skurdo. Vyksta didžiulė konkurencija su ,,Golden Square“, aukštos klasės viešnamiu, SoHo. Pagrindinė varžovė ponia Quigley klientams siūlo aukštą klasę, su šlakeliu rafinuotumo. Ji išlaiko savo merginas teikdama joms ištaigius kambarius, maistą, drabužius, už tai klientams leisdama su jomis elgtis sadistiškai. Būtų neteisinga atskleisti per daug siužeto, tačiau jame yra daugybė sudaužytų širdžių ir smulkių finansinių manevrų apeinant skolas viešnamiuose.
1. „The Handmaid‘s Tale”
Margaret Atwood romanu ,,Tarnaitės istorija“ paremtas serialas pats žinomiausias kompanijos „Hulu” kūrinys. Tai sukrečiantis pasakojimas apie netolimos ateities pasaulį, kuriame vienos šalies dalys yra užterštos toksinais ir radiacija, o kitos po ekologinių katastrofų ir vyriausybės eliminavimo yra griežtai valdomos galingos sektos.
,,Tarnaitės istorija“ nepraranda aktualumo ir svarbos, nes šis pasakojimas parodo, kas nutinka kai autoritarinis rėžimas turi absoliučią galią ne vien smurto naudojimo klausimu, bet ir įgyvendinant seriją pasikeitimų, kurie nežymiai darosi blogesni už praėjusius ir vienareikšmiškai sukuria tinkamas sąlygas keliauti iki visiško žlugimo ar susinaikinimo.
Veiksmas vyksta Gileado respublikoje, kuri yra įsikūrusi buvusioje JAV teritorijoje. Didelės taršos padariniai atsiliepė vaikų gimstamumui ir susilaukti vaiko pasidarė ypatingai sunku. Moterys, kurioms pavyko susilaukti vaikų tapo itin vertinamomis, tačiau jų gyvenimas tapo tikra kančia ir kalėjimu. Šioje vietoje vyrauja griežtas totalitarinis rėžimas, kurį kontroliuoja visoje teritorijoje pasiskirstę ginkluoti vyrai. Tie, kurie bando pasipriešinti įvestam rėžimui yra ištremiami į užterštas valstijos dalis, kuriose jų laukia mirtis arba tiesiog sulaukia žiaurios egzekucijos, kurių pagalba sėjama baimė ir skatinamas kitų paklusnumas.
Šis serialas stipriai paliečia feministines temas. Moterys čia vaizduojamos be jokios galios, visa valdžia priklauso vyrams. Aukštų rangų pareigūnų žmonos taip pat turi laikytis griežtos tvarkos, nors jų statusas ir daug aukščiau už tarnaites. Naujai kuriamoje visuomenėje tarnaitės yra dviejų tipų: vienos yra vaisingos ir jos turi vilkėti raudonus apsiaustus, o kitos yra nevaisingos ir turi atlikti daugumą darbų namuose. Gatvėse gausu ginkluotų vyrų, kurie prižiūri tvarką visoje teritorijoje ir moterys yra stipriai išnaudojamos, joms nerodoma pagarba ir nuolankumas.
Tarnaitės istorija pasakojama tarnaitės Fredinės (akt. Elisabeth Moss) akimis. Jos laisvės yra suvaržytos, ji negali laisvai judėti, kalbėti ar net skaityti. Moteris priklauso kastai, kurią sudaro vaisingos moterys ir kurioms tenka atlikti tarnaičių vaidmenį. Po sunkių apmokymų ir supažindinimo su naujomis taisyklėmis, kurios vyrauja Gileado respublikoje, moterys priskiriamos aukštų rangų pareigūnų šeimoms. Fredinė apsigyvena pas galingą vadovą (akt. Joseph Fiennes) ir jo žmoną (akt. Yvonne Strahovski).
Prasidėjus ,,apeigų naktims“ tarnaitės misija yra pastoti nuo savo šeimininko ir pagimdyti kūdikį priskirtai šeimai. Vyro ir tarnaitės lytinis aktas yra griežtai reglamentuotas ir jame dalyvauja net ir vyro žmona. ,,Palaimintas vaisius“ mandagiai ištaria Fredinė savo vadovui, kuris reguliariai ją prievartauja tikėdamasis, kad ji pastos. Tarnaitė privalo gulėti nejudėdama ir nerodyti jokių emocijų, kol jos galva guli šeimininko žmonai ant kelių, o vyras prievartauja merginą, tarsi parodijuodamas meilės aktą. Visą laikotarpį, kol bandoma apvaisinti tarnaitę, ji turi gyventi toje šeimoje, tačiau po vaiko pagimdymo ji turi keltis į kitą šeimą, kurioje jos laukia tokia pati kančia ir nepagarba.
Gileado respublikoje šeimos gyvena elegantiškuose, apsaugotuose namuose, kuriuos prižiūri sargybiniai, kitaip dar vadinami ,,akimis“. Jie prižiūri ne tik namus, bet ir miesto gatves, kontroliuoja tarnaites, kurios kasdien gali išeiti vieną kartą iš namų į parduotuvę, tačiau visada turi vaikščioti dviese. Fredinės kompanionė kalba tik apie pamaldžias banalybes, nes čia moterys yra tarsi viena kitos seklės ir siekia išsiaiškinti ar jos paklūsta sistemai. Baimė, paranoja ir išdavystė tarnaites lydi kiekviename žingsnyje, niekuo negalima pasitikėti ir kiekvienas pokalbis gali kainuoti tau gyvybę.
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausi BBC televizijos serialai
