Filmo " Long Shot" kadras

Romantiniai filmai – kino žanras, pritraukiantis nė kiek nemažėjančią auditoriją. Jau daugybę amžių romantiniai filmai karaliauja tiek televizorių ekranuose, tiek ir kino teatrų salėse. Žinoma, kokybiškai šio žanro kino juostai svarbu neperžengti tos linijos, kuri skiria romantinį filmą nuo muilo operos, tačiau daugeliui savo srities profesionalų nekyla jokių problemų – jų kurti filmai prie ekranų prikausto daugelį gerą kiną vertinančių žiūrovų. Jūsų dėmesiui – dešimt puikių praėjusiais metais sukurtų romantinių filmų:

10. Long Shot

Tai kol kas naujausias filmas su Charlize Theron, kurį dar galime pamatyti didžiuosiuose ekranuose. Jis galėtų vadintis kaip neseniai rodyta amerikiečių komedija „Nes ji yra moteris“ (2018 m., rež. Mimi Leder), kadangi abu šie filmai su centriniu moterišku personažu, yra istorijos apie sėkmingas karjeras. „Nes ji yra moteris“ pasakoja apie Ruth Bader Ginsburg (Felicity Jones), kuri Amerikoje ilgai kovojo prieš diskriminaciją lyties pagrindu ir savo karą laimėjo – tapo JAV Aukščiausiojo teismo teisėja.

Filmo „Be šansų“ herojė Šarlotė Fild taip pat yra viena įtakingiausių ir galingiausių moterų pasaulyje: protinga, stilinga, graži ir nestokojanti įvairiausių talentų. Ji jau padarė puikią politinę karjerą – tapo JAV gynybos sekretore, tačiau ryžtasi dar giliau įsiveržti į vyrų dominuojamą sritį – paskelbia apie apsisprendimą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose. Kaip tik tada Šarlotė susitiko savo seną pažįstamą – ekscentrišką žurnalistą Fredą Flarskį, dėl savo bohemiško gyvenimo būdo bei pažiūrų nuolat įsiveliantį į visokiausius nesusipratimus. Kažkada Šarlotė buvo Fredo aukle, o Fredas ją buvo vaikiškai įsimylėjęs. Dabar kandidatė į prezidentus pasiūlo vyrui tapti jos kalbų rašytoju. Kadangi dėl savo ūmaus charakterio vyrukas neseniai neteko darbo laikraštyje (atsisakė aklai paklusti naujojo boso diktatūrai), avantiūristo prigimtis (ir, žinoma, nuo vaikystės niekur nedingusi simpatija Šarlotei) padeda greitai apsispręsti ir priimti pasiūlymą.

Šarlotė ir Fredas yra visiškos priešingybės. Ji jau senokai sukasi politikų pasaulyje, todėl neblogai išmano čia vyraujančias taisykles. Ji elegantiška, rafinuotų manierų moteris, mokanti kelias kalbas, įpratusi būti dėmesio centre ir pozuoti blizgių žurnalų viršeliams. Jis atrodo kaip visuomenėje priimtoms normoms abejingas plevėsa, dar neišbarstęs kompromisų nepripažįstančio idealizmo ir bjauraus įpročio sakyti tai, ką galvoja. Todėl perdėtai rimtų politikų apsuptyje Fredas jaučiasi lyg balta varna. Jis kur kas patogiau jautėsi dirbdamas žurnalistu. O drąsos jam niekada netrūko – kartą jis rizikuodamas sveikata, o gal net gyvybe, sugebėjo prasmukti į neonacių sueigą, norėdamas demaskuoti šią organizaciją. Bet demaskuoti politikų pasaulyje įprastas niekšybes yra kur kas sudėtingiau.

Tačiau „Be šansų“ nėra filmas vien apie politiką – tokie filmai dažniausiai būna arba rimtos dramos arba negailestingos satyros. Režisierius Jonathanas Levine‘as suranda tarpinę nišą tarp šių kraštutinumų ir pasirenka romantinės komedijos formą. Šis žanras jam ir anksčiau nebuvo svetimas: „Šilti kūnai“ (2013) buvo ekstremali komedija apie jauną zombį ir merginą, kurių meilė gali išgelbėti pasaulį nuo išnykimo. O kurdamas komediją „Kūčiukai, narkotikai ir seksas“ (taip filmą „The Night Before“ pakrikštijo mūsų kino platintojai, nors originaliame pavadinime neminimi nei kūčiukai, nei narkotikai, nei seksas), režisierius filmavimo aikštelėje susitiko su Seth‘u Rogenu – pripažintu nešvankiu komedijų aktoriumi. Naujame filme jis suvaidino Fredą, net tapo… romantišku personažu, netikėtai puikiu Charlize‘s Theron partneriu. Ir tai yra vienas iš daugelio filmo „Be šansų“ privalumų. (G.J.)

9. Isn‘t It Romantic

Per praėjusių metų Šv. Valentino dieną pristatytas filmas „Argi ne romantiška?“ (angl. „Isn‘t It Romantic?“) – lengva romantinė komedija, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka charizmatiškoji Rebel Wilson, išgarsėjusi vaidmenimis tokiuose filmuose kaip „Aukšta klasė“ (angl. „Pitch Perfect“) ir „Sunokusios pamergės“ (angl. „Bridesmaids“). Kino juostos režisierius – Toddas Straussas-Schulsonas.

Siužeto centre – niujorkietė architektė Natali, nuo pat ankstyvos jaunystės pajutusi neapykantą romantinėms komedijoms. Šiuos jausmus kurstė nepasitikėjimas savimi ir nesėkmės meilės fronte. Jos asistentė Whitney, priešingai, dievinanti tokio tipo filmus, yra įsitikinusi, kad jų bendradarbis Džošas yra įsimylėjęs Natali, tačiau ši niekaip neleidžia sau tuo patikėti. Vieną dieną ji netikėtai tampa apiplėšimo auka, ir po smūgio netenka sąmonės. Pabudusi ji suvokia, kad yra įkalinta savo gyvenime, kuris tapo tikru košmaru – jos taip menkinama romantine komedija. Whitney tampa Natali prieše, o kaimynas Donis – patarimus dalijančiu gėjumi. Kompanijos, kurioje dirba, klientas, milijardierius Bleikas, Natali pradeda puoselėti romantiškus jausmus. Tuo metu Džošas užmezga santykius su modeliu iš plakatų – Izabele, save vadinančia „jogos ambasadore“. Praradusi viltį grįžti į normalų senąjį gyvenimą, Natali sumoja, kad, pagal visas romantinių komedijų tradicijas, viskas turėtų užsibaigti tuomet, kai ji ras savo tikrąją meilę. Santykiams su Bleiku pamažu tapus nebe tokiems saldiems, Natali supranta pajutusi šiltus jausmus Džošui, kuris susižada su Izabele. Galiausiai Natali suvokia, kad užuot puoselėjusi meilę kitiems, ji galiausiai turėtų pamilti save. Vedama šios idėjos, ji patenka į automobilio avariją ir vėl netenka sąmonės…

Lengva romantinė komedija Lietuvos kino teatrų salių taip ir nepasiekė, tačiau JAV, kur ir buvo sukurta, sulaukė gana palankių atsiliepimų tiek iš žiūrovų, tiek ir iš kino kritikų.

8. The Sun is Also A Star

„Saulė irgi žvaigždė“ – 2019-ųjų gegužę pristatyta romantinė paauglių drama sukurta remiantis to paties pavadinimo romanu, kurio autorė – Nicola Yoon, šį kūrinį parašiusi 2016-aisiais. Ekranuose pasirodžiusią knygos adaptaciją režisavo amerikiečių režisierė Ry Russo-Young.

Įvairių atsiliepimų ir įvertinimų sulaukusi kino juosta pasakoja apie jamaikietę Natašą, su šeima gyvenančią Niujorke. Tačiau šiam jų gyvenimo etapui artėja galas – kadangi JAV laikosi nelegaliai, šeima bus deportuojama atgal į Jamaiką. Paskutinę dieną prieš išvykstant, Nataša vyksta į imigracijos biurą ir graudžiai papasakoja savo tėvų istoriją. Gavusi galinčio jai padėti Džeremio Martinezo kontaktus, ji ruošiasi susitikimui. Danielis Bae ruošiasi stojamajam interviu į Dartmuto koledžą. Jo šeima – korėjiečiai, verčiantys jį studijuoti mediciną. Kartu su savo draugu Omaru jis vyksta metro, ir atsitiktinai patenka į tą patį vagoną, kuriuo į susitikimą su Martinezu važiuoja ir Nataša. Dėl neaiškių priežasčių traukinys sustabdomas ir kurį laiką nejuda iš vietos. Išlipus stotelėje, Danielis ant Natašos švarkelio pastebi užrašą „Deus ex machina“ – frazę, kurią tą patį rytą jis buvo užsirašęs į savo sąsiuvinį. Netikėdamas atsitiktinumais, jis pasuka paskui merginą. Netrukus priešaky automobilis patrenkia dviratininką, ir Danielis išgelbsti netoliese buvusią Natašą nuo smūgio. Vis dar virpėdama iš baimės, su vaikinu ji nueina prisėsti. Pokalbiui pakrypus į mielės temą, Danielis pareiškia galįs priversti ją pamilti jį per vieną dieną. Jis sulaukia skambučio, pranešančio, kad interviu nukeliamas į kitą dieną, o į susitikimą atėjusi Nataša sužino, kad ponas Martinezas buvo partrenktas važiuojant dviračiu. Netikėtai atsiradus laisvo laiko, jaunuoliai nusprendžia ir toliau mėgautis vienas kito kompanija. Tačiau jaunatviškai meilei, nepaisant begalės stebinančių atsitiktinumų, tenka patirti nemenkus iššūkius…

7. And Then We Danced

Švedų režisieriaus Levano Akino režisuotas filmas – kardinaliai skiriasi nuo amerikietiškų romantinių komedijų, skirtų paaugliams. Ši kino juosta susišlavė dvi dešimtis apdovanojimų ir sulaukė antra tiek nominacijų. Drama buvo pristatyta 2019-ųjų Kanų kino festivalyje, kur sulaukė net ketvirtį valandos užsitęsusių nustebusių žiūrovų ovacijų. „Ir tada mes šokome“ tapo vienu palankiausiai įvertintų filmų minėtame festivalyje.

Merabas – šokiams savo gyvenimą pašventęs jaunuolis, nacionaliniame Sakartvelo šokių ansamblyje besirepetuojantis kartu su savo partnere ir tariama mergina Meri ir veltėdžiu broliu Davidu. Vieną dieną repeticiją sutrukdo pakaitinio šokėjo Iraklio atvykimas. Neilgai trukus paaiškėja, kad jis – itin talentingas šokėjas, dėdamas žymiai mažiau pastangų pasiekiąs geresnius rezultatus nei kiti, todėl vadovas jį pastato į Merabo vietą, teigdamas, kad šis nepakankamai raumeningas ir tvirtas. Vaikinas susikremta ir pajunta pavydą, tačiau situacija pasikeičia, kai anksti rytais jiedu kartu pradeda kartu repetuoti. Tarp judviejų užsimezga draugiški ryšiai, ir Meri tai pastebi, tačiau žino, kad kai pastarąjį kartą vienas iš šokėjų buvo užtiktas besantykiaujantis su kitu vyru, likę ansamblio nariai jį primušė ir įkurdino vienuolyne idant šis „pasitaisytų“. Krūvelei draugų vykstant aplankyti Meri tėvo, Merabas ir Iraklis supranta vienas kitam jaučią stiprią trauką. Nors savo santykių viešai nedemonstruoja, Meri pradeda įtarinėti tarp jų atsiradusį artumą. Merabas Irakliui sušoka šokį, parodantį jo jausmus naujajam draugui, tačiau grįžus iš kelionės, Iraklis dingsta – nepalikęs jokios žinutės, nebesirodo repeticijose. Negana to, Merabas patiria problemų dėl savo nusikalsti linkusio brolio, su kuriuo galiausiai sukonfliktuoja ir nusivylęs bei įskaudintas patraukia į gėjų barą. Po audringo vakarėlio jis prastai pasirodo repeticijoje ir susižaloja čiurną, todėl taip pat sužino, kad veikiausiai negalės dalyvauti peržiūroje. Patyręs netikėtų sunkumų, vaikinas pademonstruoja savo tvirtą charakterį ir pamažu bando išspręsti kilusias problemas.

Filmas buvo itin giriamas dėl savo išskirtinumo ir perteiktų Sakartvelo gamtos vaizdų, tačiau sukėlė didžiulį prorusiškų pažiūrų atstovų nepasitenkinimą Sakartvele. Konservatyvūs protestuotojai teigė, kad filmas trypia „Sakartvelo ir krikščionių tradicijas ir populiarina sodomos nuodėmę“. Nepaisant to, protestuotojams nepavyko sutrikdyti filmo premjeros.

6. Yesterday

Denio Boyle‘o režisuota romantinė muzikinė komedija „Dar vakar“ – linksma kino juosta, kurioje vaidmenis atliko daugelis įžymybių. Jacko Bartho ir Richardo Curtis kurtoje istorijoje vietos atsirado tokioms įžymybėms kaip Kate McKinnon ir Ed Sheeran.

Jackas Malikas – su sunkumais susiduriantis atlikėjas ir dainų autorius, koncertuojantis nedidelėms grupelėms. Jo vadybininkė ir vaikystės draugė Ellie Appleton skatina jį nepasiduoti ir siekti savo svajonių. Pasauliniu mastu žmonės praradus nuovoką, Jacką partrenkia autobusas. Atsigavęs po traumos, jis savo draugams sudainuoja legendinių „Bitlų“ dainą „Yesterday“, ir staiga supranta, kad draugai nėra nieko girdėję apie „The Beatles“. Pamažu įsitikinęs, kad pasaulyje nėra žmogaus, kuris būtų girdėjęs apie šią grupę, Jackas pradeda jų dainas atlikti kaip savas. Su vietiniu muzikos prodiuserių įrašęs demonstracinę kūrinio versiją, jis pasirodo vietinėje televizijoje, kur yra pastebimas pop žvaigždės Edo Sheerano. Šis pasiūlo Jackui apšildyti jį per pasirodymą Maskvoje, ir po to meta iššūkį dainų kūrimo dvikovoje. Jacko „The Long and Winding Road“ nugali Edą, ir Los Andžele jo negailestingoji vadybininkė pasirašo su Jacku sutartį ir imasi jo iškilimo pasauliniu mastu. Vakarėlyje, skirtame išlydėti Jacką į Los Andželą, Ellie prisipažįsta visada mylėjusi jį. Pradėjęs įrašinėti naują albumą, Jackas niekaip negali prisiminti dainos „Eleanor Rigby“ žodžių, todėl nusprendžia vykti į bitlų gimtinę, Liverpulį, kur susitinka su Ellie. Kartu praleidę girtą vakarą, jiedu pasibučiuoja, tačiau Ellie pareiškia nenorinti vienos nakties nuotykių ir negalinti tapti jo žvaigždės gyvenimo dalimi. Į JAV grįžęs sudaužyta širdimi, Jackas išleidžia savo debiutinį albumą ir pristato jį koncerte po atviru dangumi. Užkulisiuose jis sutinka porą fanų, kurie teigia žiną, jog ne jis parašė šias dainas, tačiau džiaugiasi, kad bitlų muzika atgaivinta. Tuomet įvykiai pakrypsta netikėta linkme…

5. Queen and Slim 

„Kvyn ir Slimas“ – drama, sukurta pagal tikrus, pasaulyje garsiai nuskambėjusius įvykius ir paskatinusi tūkstančius jungiantį judėjimą. „Oskaro“ nominaciją gavęs už filmą „Pradink“ britų aktorius Daniel Kaluuya (Slimas) ir modelis bei aktorė Jodie Turner-Smith (Kvyn) keri puikia vaidyba tobulai įsikūnydami į savo personažus už ką pelnė įvairias nominacijas.

Prasidėjęs kaip nekaltas šiuolaikinis romanas apie du „Tinder“ pažinčių programėlėje vienas kitą suradusius juodaodžius herojus pirmojo pasimatymo metu vakarieniaujančius ne itin prabangioje užkandinėje, filmas iš tikrųjų skelbia visame pasaulyje aktualią ir skaudžią žinutę. Tai JAV išplitęs ir daug aukų sukėlęs nepagrįstas policininkų smurtas prieš juodaodžius asmenis. Tai vyksta jau daugelį metų ir filmas parodo tik vieną iš tūkstančių panašių atvejų.

Kvyn ir Slimas, baigę savo pasimatymą ir važiuojantys namų link, nekaltai šnekučiuojasi, kai juos sustabdo policijos pareigūnas. Turėjęs tik neparodyto automobilio posūkio pretekstą, policininkas pradeda tardyti vairuotoją vis griežčiau. Pasipiktinusi moteris perspėja, kad pareigūnas peržengia ribas ir įtampai kylant, šis peršauna jos koją. Tada įvykiams klostantis žaibo greičiu, Slimas gindamasis peršauna pareigūną su jo paties ginklu. Šaltas advokatės Kvyn protas pateikia argumentus, kodėl jie privalo sprukti. Žinodama visuomenės nusistatymą prieš juodaodžius ji tikina, kad teismas šį įvykį traktuos ne kaip gynybą, o kaip teisėtvarkos sergėtojo užpuolimą. Slimas, draskomas abejonių, paklūsta išlikimo instinktui ir jie pasprunka drauge. Nuo tada prasideda ilga ir sunki bėglių kelionė.

Susitikę pirmą kartą, pagrindiniai filmo herojai, skatinami didžiulio noro išgyventi, nė įsivaizduoti negalėjo kiek jėgų ir pastangų jiems prireiks šioje kelionėje, netikėtai atsidūrus kartu netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Kelionė tampa kupina išgyvenimų, joje sutikti žmonės parodo, kad vieni nepažįstami gali išgelbėti tau gyvybę nieko neprašius mainais, o kiti sudaužo bet kokį tikėjimą žmonija. Slapstantis nuo teisėsaugos, jie išgyvena ne tik skaudžių ir sunkių akimirkų, kurios atveria praeities žaizdas, bet tuo pačiu tai yra ir jų pačių vidinė kelionė, padedanti pažinti geriau ir save, ir šalia esantį žmogų. (V.K.)

4. The Aftermath

Režisieriaus Jameso Kento režisuota drama „Svetimi namai“ – pokarinę Vokietiją pristatantis filmas. Pasaulinė šios kino juostos premjera įvyko 2019-ųjų Glazgo kino festivalyje vasario pabaigoje, o JAV kino sales pasiekė praėjus porai savaičių. Drama pastatyta remiantis 2013-aisiais išleistu Rhidiano Brooko to paties pavadinimo romanu.

1945-ieji, Vokietija. Rachel Morgan atvyksta į Hamburgo griuvėsius atšiaurią vokišką žiemą tam, kad pagaliau vėl būtų kartu su savo vyru Lewisu, britų pajėgų Vokietijoje pulkininku. Pora, kurios santykiai tapo įtempti po to, kai jų sūnus Maiklas žuvo vokiečiams surengus „Blic“ bombardavimą, turi likti nusavintame vokiečių architekto Stefano Luberto ir jo paauglės dukters Fredos namuose. Lewisas nusprendžia buvusiems gyventojams leisti pasilikti savo senuosiuose namuose ir apsigyventi palėpėje. Rachel šis sumanymas įsiutina, ir ji su Stefanu elgiasi itin nemandagiai. Tuo tarpu jo dukra Freda užmezga ryšius su Berčiu, jaunu vokiečiu, giliai įsitraukusiu į „Werwolf“ judėjimą. Rachel pyktis Stefanui atlėgsta, kai ji sužino, kad juodu sieja skaudi netektis – architekto žmona žuvo bombardavimo metu. Tarp judviejų atsiranda abipusė trauka, ir situacija komplikuojasi, kai britų pajėgos įtaria Stefaną priklausant „Werwolf“, nors išties čia įsitraukęs Fredos vaikinas Bertis. Rachel stojus ginti Stefano pusės, Lewisas įtaria, kad juodu užmezgė santykius, ir apie tai tiesiai paklausęs Rachel išgirsta, kad ši palieka jį ir iškeliauja su savo naująja simpatija. Bertis pasikėsina nužudyti Lewisą, tačiau apsirinka ir nužudo jo vairuotoją, ir tuomet siužetas tampa itin įtempta ir atskleidžia vidines personažų savybes pavojaus akivaizdoje.

Nors filmas nesulaukė daug pagyrų iš kritikų ir nepelnė krūvos apdovanojimų, jį itin palankiai vertina daugelis žiūrovų.

3. Tolkien 

Amerikietiška biografinė drama, režisuota Domo Karukoskio, pasakoja apie žymiojo brito Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno jaunystę. Filmas buvo vertinamas įvairiai, ir finansine prasme neatsipirko, kadangi, turėdamas 20 mln. dolerių biudžetą, visame pasaulyje uždirbo viso labo tik pusę tiek. Teigiama, kad taip galėjo nutikti dėl to, kad filmas kino teatrus pasiekė tuo pačiu metu kaip ir keletas kitų itin lauktų filmų, kurie, būdami „lengvesnio“ turinio, lengviau pritraukė žiūrovus. Bet kokiu atveju, filmas apie tokį žymų asmenį neabejotinai vertas jūsų dėmesio.

Vaikystėje augintas vienišos motinos, Johnas kartu su broliu sulaukė pagalbos iš vietinio šventiko, Tėvo Pranciškaus, kuris juodu turi perkelti iš namų į butą Birmingeme dėl finansinių sunkumų. Tolkienų mama – palaikanti ir mylintis, pasakojanti savo sūnums įvairiausias nuotykių ir fantastines istorijas naktimis prie laužo. Deja, ji suserga, ir vieną dieną grįžęs iš mokyklos jaunasis Tolkienas randa ją susmukusią kėdėje be gyvybės ženklų. Tėvas Pranciškus tampa oficialiu berniukų globėju, ir neilgai trukus randa pasiturinčią moterį, kuri sutinka jaunuolius priimti pas save ir užtikrinti jiems tolimesnius mokslus. Atvykęs čionai, Johnas sutinką Editą Batt, kitą globotinę. Jį sužavi jos grojimas pianinu, ir jaunuoliai netrunka susibendrauti. Taip pat vaikinui sekasi ir mokykloje, jis pasirodo esąs gabus kalboms. Tiesa, tai patinka ne visiems – bendraklasis Robertas su Johnu elgiasi šiurkščiai, ir galiausiai jiedu įsivelia į muštynes. Roberto tėvas, mokyklos direktorius, problemą sprendžia liepęs berniukams visą likusį semestrą praleisti kartu, ir taip pamažu užsimezga draugystė, besitęsusi eilę metų net ir įstojus į skirtingus universitetus. Taip pat J. R. R. Tolkienas pamilsta savo draugę Editą, tačiau globėjui kunigui sužinojus apie draugystę paaiškėja, kad tai kenkia jaunuolio mokslams, tad pagrasina nebeteikti paramos. Draugystei nelemta išgyventi priverstinės pertraukos, todėl ji nutrūksta. Įstojęs į Oksfordo universitetą, Tolkienas patiria sunkumų, tačiau patraukia filologijos profesoriaus dėmesį ir galiausiai supranta, kad tikrasis jo pašaukimas – kalba. Staiga užgriūva Pirmasis pasaulinis karas, į kurį patraukia ir draugų ketvertas, ir tai smarkiai pakeičia jų gyvenimus…

Filmas baigiamas scena, kurioje J. R. R. Tolkienas sugalvoja pradžią „Hobitui“. Galbūt būtent tai, kad tiek mažai dėmesio teskirta žymiausiems šio rašytojo kūriniams, ir lėmė menką pasisekimą, tačiau neabejotinai verta susipažinti ir su ankstyvąja šio žymaus žmogaus gyvenimo istorija.

2. Little Women 

Amerikietės Louisos May Alcott dar 1868 metais parašytas romanas „Mažosios moterys“ seniai pripažintas tikra savo žanro klasika ir lyginamas su bričių seserų Brontė ar Jane‘s Austin kūryba. Šį knyga pirmą kartą lietuviškai išleista 1923 metais, todėl ir mūsų šalyje anksti tapo romantiškų panelių bei jos mamų mylimiausiu skaitalu.

„Mažosiose moteryse“ mažame Masačiusetso valstijos miestelyje karo pabaigos laukia su motina bei tarnaite gyvenančios keturios seserys. Visos jau tikros nuotakos. Tik štai jaunikių trūksta. Kaimynystėje tik du “grieko verti” jaunikaičiai – vietinio turtuolio anūkas Louris, kurį sesės traktuoja kaip brolį, ir mokytojas Džonas Brukas, kuris galiausiai tampa Megės vyru.

Pakankamai darniame seserų Marč kvartete autoriai labiau išskiria Džozefina, visų vadinama tiesiog Džo (ją ir vaidina Saoirse Ronan). Filmo istorija pradedama 1968 metais (tada, kaip pamenam, ir pasirodė Louisos May Alcott romanas „Mažosios moterys“): tokiu būdu naujojo filmo režisierė sutapatina knygos autore su pačia Džo, nes ji irgi rašytoja, jau filmo pradžioje gaunanti „vertingą“ pasiūlymą iš gerai knygos leidybos reikalus žinančio redaktoriaus pono Dešvudo (Tracy Lettsas): „Jei pagrindinė knygos veikėja yra mergina, ji pabaigoje turi arba ištekėti arba numirti. Praktiškai tai tas pats“. Ir dar: „Karo metu žmonėms reikia pramogos, o ne pamokslų. Moralų dabar niekam nereikia“.

Naujoji „Mažųjų moterų“ kino versija nuo ankstesnių skiriasi dar ir tuo, kad režisierė Greta Gerwig ryžtingai transformuoja klasikinį knygos tekstą, lengvai pereidama nuo vieno veiksmo laiko prie kito – ankstesnio septyneriais metais. Kartais tie perėjimai yra tokie staigūs, kad žiūrovui ne iš karto pavyksta susiorientuoti, kada gi – dabar ar anksčiau – tai vyksta (atidi žiūrovo akis ilgainiui pastebi, kad seserų paauglystės epizodai ir vėlesni laikai skiriasi ne tik aptariamų problemų turiniu, bet ir skirtinga spalvine gama (operatorius Yorickas Le Saux).

Iš visų keturių seserų Marč gal tik vienintelė vyresnėlė Megė (ją vaidina Emma Watson) labiausiai atitinka savo laikmečio standartus – ji ištekėjo iš meilės už Džono (Jamesas Nortonas), augina vaikus, nors pinigų jaunai šeimai visada trūksta. Kitos trys seserys yra, kaip dabar pasakytume, „prie meno“ – Džo vardan literatūros pasiryžusi niekados netekėti; Emė (Florence Pugh) svajoja tapti dailininke ir net nusižiūrėjusi turtingą jaunikį, tačiau Paryžiuje sutikusi vaikystės žaidimų draugą Lorį, pakoreguoja ateities planus; o Betei (Eliza Scanlen) patinka teatras, todėl ji tiesiog nepakeičiama, kai reikia organizuoti spektaklius namuose.

Reikėtų paminėti ir netikėtame amplua pasirodančią aktorę Laurą Dern, suvaidinusią net ne seserų motiną, o pačią Motinos Meilę (buvo toks personažas prancūzų modernisto Maurice‘o Maeterlincko pjesėje „Mėlynoji paukštė“). Gražią patriarchalinio jaukumo ir šeimos šilumos atmosferą perteikia ir jautri kompozitoriaus Alexandre‘o Desplat muzika. (G.J.)

1. Portrait of a Lady on fire

Visai kitokį „kosmosą“ regime dar vienos feministės (taip pat prancūzės, kaip ir Alice Winocour) Céline‘os Sciamma filme „Liepsnojančios moters portretas“, surinkusiame įspūdingą tarptautinių apdovanojimų puokštę, įskaitant ir Kanų kino festivalio prizą už geriausią scenarijų.

Filme atgyja nuostabūs nuošalios salos Bretanėje peizažai, o jų fone plėtojasi kostiuminė XVIII a. vidurio istorija. 1770 metais jauna tapytoja Marijana (akt. Noémie Merlant) pasamdoma nutapyti neseniai iš vienuolyno išėjusios Eloisos (akt. Adele Haenel) portretą. Eloisa dar nežino, kad yra būsimoji nuotaka ir kad jos motina slapta jau planuoja jos vestuves, todėl Marijanai jai patikėtą užduotį tenka vykdyti slapta, dieną atidžiai merginą stebint, o naktimis, kai Eloisa miega, tapant būsimos jaunamartės portretą.

Galiausiai menininkė ir jos modelis pamilsta viena kitą. Padvelkia antikiniais motyvais, juolab kad ir režisierė tokių paralelių nesikrato: atvirkščiai, jas pabrėžia ir tada, kai trys moterys (dailininkė, jos mūza ir tarnaitė) skaito Ovidijaus „Metamorfozes“ arba aptarinėja Orfėją plačioje jo charakterio interpretavimo skalėje – nuo įsimylėjusio poeto iki kvailio, nepaisiusio griežto perspėjimo, kuris ir pražudė jo Euridikę.

„Liepsnojančios moters portretas“ peržengia paaugliškų metamorfozių slenkstį. Abiems pagrindinėms herojėms – ir Marijanai, ir Eloisai išreikšti abipusius jausmus padeda meno pasaulio kalba. Panašiai, kaip tapytojas vos pastebimais potėpiais drobėje dėlioja kol kas tik jo vaizduotėje gimusios kompozicijos kontūrus, taip ir abi merginos tik joms suprantamą savotišką meilės kalbą dėlioja iš gestų, žvilgsnių, paprastų kasdienybės detalių, kurioms suteikiama ypatinga sakralinė prasmė.

Rezultatas – graži, impresionistinė jausmų drama, turinti kelis lygmenis. Kaip ir keli Marijanos nutapyti Eloisos portretai: vienas bus skirtas nieko nenutuokiančiam Eloisos jaunikiui, o kitų slaptąsias prasmes galės skaityti tik pati menininkė ir jos mūza.

Gediminas Jankauskas, Viktorija Šaulytė, Viktorija Kundrotaitė

Taip pat skaitykite: 10 puikių serialų, kurie pradžiugins jei ilgitės „Nusivylusių namų šeimininkių”

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Taip pat skaitykite: