Laikyti Oskarą savo rankose – didžiausia kiekvieno aktoriaus svajonė. Vieniems savo gyvenimo tikslą pasiekti pavyksta greitai, o kitiems prireikia daugybės metų ir begalės vaidmenų, kad pagaliau būtų įvertinti svarbiausiu kino industrijos apdovanojimu. Pirmoji Oskarų teikimo ceremonija įvyko dar 1929m. gegužės 16d. Apdovanojimų metu buvo išdalinta penkiolika statulėlių, o pačioje šventėje dalyvavo maždaug 270 žmonių. Tačiau šiandien Oskarai yra tapę laukiamiausiu ir populiariausiu metų renginiu, kurį gali stebėti daugiau nei šimto valstybių televizijų žiūrovai.
15. Dustin Hoffman (2 apdovanojimai, 7 nominacijos)
Savo aktoriaus karjerą pradėjo 19-os, Pasadenos teatre. Ten jis susibičiuliavo su kitu jaunu aktoriumi Gene Hackman. Kartu jie nusprendė save išbandyti kitoje aplinkoje ir iškeliavo į Niujorką. Ten save atrasti norėjo televizijos laidose ir Brodvėjaus spektakliuose. Kadangi tuomet išvaizda reiškė labai daug ir vaidinti samdydavo tik labai gerai atrodančius aktorius. Hoffman ilgai negavo išsvajoto aktoriaus darbo, o kad sudurtų galą su galu jis dirbo įvairiausius darbus. Išgarsėjęs aktorius pripažino, kad maždaug iki 31-erių metų jis gyveno žemiau skurdo ribos.
Filmas „Absolventas“ („The Graduate“, 1967) visiškai apvertė vyro gyvenimą. 1966 metais, režisierius Mike Nichols pastebėjo jauną aktorių, kuris dar nebuvo įžymus ir pakvietė jį į atranką. Dustin Hoffman tikrai nusišypsojo didelė sėkmė ir jis nukonkuravo tokius aktorius kaip Robert Redford („Mūsų sielos naktį“) bei Charles Grodin („Visai kaip senais laikais“). 1968m. jis pirmą kartą buvo nominuotas Oskarui už pagrindinį vaidmenį filme „Absolventas“. Aktoriaus karjera žaibiškai kilo aukštyn ir antrą kartą jis buvo nominuotas 1970m. Geriausio metų aktoriaus nominacijoje, už vaidmenį filme „Vidurnakčio kaubojus“ („Midnight Cowboy“, 1969). Pirmąjį Oskaro apdovanojimą aktoriui atnešė vaidmuo „Kramer prieš Kramerį“ („Kramer vs. Kramer“, 1979), kuriame teko garbė vaidinti su garsia aktore Meryl Streep, o antrąjį Oskarą aktoriaus pelnė pasirodymas garsiajame filme „Lietaus žmogus“ („Rain Man“, 1988), kuriame taip pat vaidino Tom Cruise.
14. Jane Fonda (2 apdovanojimai, 7 nominacijos)
Aktorė yra kilusi iš garsios aktorių šeimos. Jos tėvas Henry Fonda buvo vienas garsiausių praeito amžiaus aktorių, taip pat, jos brolis Peter Fonda yra Amerikiečių aktorius, o jos dukterėčia Bridget Fonda yra vaidinusi tokiuose filmuose kaip „Krikštatėvis III“ ir „Vieniša baltoji moteris“. Ši moteris taip pat kovoja už civilines ir lygias moterų teises.
Jane Fonda kaip aktorė debiutavo romantinėje komedijoje „Tall Story“. Kartu su aktore Caleste Holm, Brodvėjaus scenoje, vaidino spektaklyje „Invitation to a March“, o su aktore Dyan Cannon bendradarbiavo kuriant „The Fun Couple“ spektaklį. Vėliau, susituokusi su filmų kūrėju Roger Vadim, Jane Fonda nusprendė imtis rimtesnių darbų ir nusifilmavo amerikiečių melodramoje „Nuvarytus arklius nušauna, tiesa?“ („They Shoot Horses, Don‘t They?“, 1969). Už pagrindinį vaidmenį šiame filme, 1970m. Fonda buvo pirmą kartą nominuota Oskarui, Geriausios aktorės kategorijoje. Jau po dviejų metų, 1972m. aktorė pelnė ir savo pirmąją Oskaro statulėlę – Geriausios aktorės vardą pelnė už filmą „Klute“, kuriame taip pat vaidino garsus aktorius Donald Sutherland („Bado žaidynės“, „Puikybė ir prietarai“). Antrąjį Oskarą, už vaidmenį dramoje „Grįžimas namo“ („Coming Home“), Jane Fonda gavo 1979m. ceremonijoje. 1981m. ji, kartu su savo tėvu Henry ir viena garsiausių aktorių Katherine Hepburn, suvaidino filme „Ant auksinio tvenkinio“ („On Golden Pond“).
Vėliau, kurį laiką neužsiėmė aktoryste, o buvo pamišusi dėl visuomenės sveikatos ir nusprendė kurti aerobikos pratimų filmukus, kurie šalyje buvo nepaprastai sėkmingi. 2005m., po penkiolikos metų pertraukos ji grįžo į kino ekranus su filmu „Ne anyta, o monstras“ („Monster-in-law“), kuriame vaidmenį taip pat atliko ir dainininkė Jennifer Lopez. Kol kas paskutinis Jane Fonda pasirodymas yra filme „Jaunystė“ („Youth“, 2015), už kurį aktorė buvo nominuota Auksiniam Gaubliui.
13. Robert De Niro (2 apdovanojimai, 7 nominacijos)
Gimęs menininkų šeimoje (mama – dailininkė, tėvas – dailininkas, skulptorius ir poetas), De Niro dar nebaigęs mokyklos suprato, kad nenori užsiimti niekuo kitu, tik vaidyba. Jau dešimties metų jis atliko vaidmenį filme „Ozo šalies burtininkas“ („Wizard of Oz“). Po šio pasirodymo jis buvo priimtas į Niujorko privačią ir prestižinę muzikos ir menų mokyklą, tačiau po kelių dienų buvo perkeltas į valstybinę mokyklą, nes jis dar buvo nepasirengęs tokiai įtemptai ir konkurencingai atmosferai, kuri tvyrojo privačioje mokykloje.
1960m. Robert De Niro nusprendė mesti mokyklą ir visiškai pasinerti į aktoriaus profesiją. Jis įstojo į Stella Adler studio of acting konservatoriją, kurioje vaikiną vaidinti mokino ta pati mokytoja, kuri šio meno mokė ir patį Marlon Brando („Krikštatėvis“, „Šių dienų apokalipsė“) bei Rod Steiger („Amitvilio košmaras“, „Marsas atakuoja“). Vėliau dėstytoja Stella Adler mokinį Robert De Niro minėjo tik geru žodžiu ir sakė, kad tai buvo vienas talentingiausių jos mokinių.
Robert De Niro, kaip Geriausias aktorius, buvo nominuotas už vaidmenis „Taksi vairuotojas“ („Taxi Driver“, 1976), „Elnių medžiotojas“ („The Deer Hunter“, 1978), bei „Prabudimai“ („Awakenings“, 1990). Pirmąjį savo Oskarą, 1974m., De Niro gavo kaip Geriausias antro plano aktorius filme „Krikštatėvis II“ („The Godfather: Part 2“, 1974). Vėliau jis suvaidino boksininką, komerciškai nesėkmingame, tačiau kritikų pripažintame, Martin Scorsese filme „Įsiutęs bulius“ („Raging Bull“, 1980). Už šį vaidmenį jis gavo savo antrąjį Oskaro apdovanojimą, tačiau, šį kartą jau kaip Geriausias aktorius.
12. Cate Blanchett (2 apdovanojimai, 7 nominacijos)
Iš Australijos kilusi moteris 1992 metais baigė Australia‘s National Institute for Dramatic Art (NIDA) ir savo aktorės karjerą pradėjo nuo vaidmenų teatre. Ji greitai gavo kelis vaidmenis Sidnėjaus teatro kompanijoje. 1993m., už pasirodymą „Kafka Dances“ spektaklyje, Cate gavo Sidnėjaus teatro kritikų rato apdovanojimą, taip pat buvo kritikų pripažinta dėl savo vaidmens „Hamleto“ spektaklyje.
ir jau po penkerių metų, 1997m., debiutavo istorinėje dramoje „Rojaus kelias“ („Paradise Road“). Taip pat atliko vaidmenį filme „Talentingasis misteris Riplis“ („The Talented Mr. Ripley“, 1999), kuriame taip pat vaidino Jude Law („Atostogos“, „Jaunasis popiežius“), Matt Damon („Marsietis“, „Džeisonas Bornas“) bei Gwyneth Paltrow („„Geležinis žmogus“, „Įsimylėjęs Šekspyras“). Cate Blanchett galime pamatyti ir filme „Aviatorius“ („The Aviator“, 2004), kuriame ji vaidina pačia Katherine Hepburn ir už kurį gavo savo pirmąjį Oskarą, kaip Geriausia antro plano aktorė. Antrąjį Oskarą Blanchett gavo 2014m., jau kaip Geriausia aktorė, už vaidmenį filme „Džesmina“ („Blue Jasmin“, 2013).
Geriausios aktorės kategorijoje buvo nominuota tris kartus. 1998m., dar būdama 29-erių, ji suvaidino karalienę Elžbietą filme „Elžbieta“ („Elizabeth“, 1998), ir taip pirmą kartą buvo nominuota Oskarui kaip Geriausia aktorė, antrasis kartas buvo 2007m. filme „Elžbieta: aukso amžius“ („Elizabeth: The Golden Age“), kuriame atliko pagrindinį, Elžbietos vaidmenį ir už 2015m. filmą „Kerol“ („Carol“).
11. Denzel Washington (2 apdovanojimai, 8 nominacijos)
Pradėjęs studijuoti žurnalistiką Fordham universitete (Niujorkas, JAV) suprato, kad tikrasis jo pašaukimas yra aktorystė. Kino ekranuose pirmą kartą pasirodė debiutuodamas komedijoje „Carbon Copy“ (1981). Taip pat yra vaidinęs keliuose Brodvėjaus kūriniuose bei televizijos serialuose.
Pirmą kartą nominuotas Oskarui buvo už savo vaidmenį filme „Cry Freedom“(1987). Po poros metų, 1989m., Denzel jau pelnė Geriausio antro plano aktoriaus Oskaro apdovanojimą (filmas „Triumfas“ („Glory“)). Praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Denzel Washington sukūrė tikrai nemažai vaidmenų – „Pelikano byla“ („The Pelican Brief“, 1993), „Filadelfija“ („Philadelphia“, 1993), „Uraganas“ („The Hurricane“, 1999). Vienas ryškiausių to meto Denzel Washington filmų – „Malkolmas X“ („Malcolm X“, 1992), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį ir buvo nominuotas Geriausio antro plano aktoriaus Oskaro apdovanojimui. 2002-ųjų metų Oskarų teikimo ceremonijoje Denzel atsiėmė antrąją statulėlę kaip Geriausias aktorius (filmas „Išbandymų diena“ („Training Day“, 2001))
Šis aktorius mėgsta ne tik būti prieš kameras, bet ir dirbti už jų. Yra režisavęs filmą „Entvonas Fišeris“ („Antwone Fisher“, 2001), kuriame taip pat atliko ir vieną iš pagrindinių vaidmenų. Taip pat režisavo ir vaidino filme „Puikūs debatininkai“ („The Great Debaters“, 2007).
10. Jack Lemmon (2 apdovanojimai, 8 nominacijos)
1943m. studijų Harvarde viduryje, kai vyko II-asis Pasaulinis karas, Jack nusprendė kuriam laikui sustabdyti savo studijas ir išvyko tarnauti į JAV karinį jūrų laivyną. Pasibaigus karui jis grįžo į universitetą ir 1947m. gavo karo mokslų diplomą. Pabaigus universitetą vaikinas nusprendė rimtai užsiimti aktoriaus karjera ir išvyko į Niujorką. Iš pradžių jis baruose grodavo pianinu, vėliau gaudavo kokias nors nedideles roles radijo bei televizijos laidose ar teatro vaidinimuose.
1953m. pirmą kartą gavo vaidmenį Brodvėjaus teatre, „Room Service“ komedijoje. Prieš nutraukiant šį spektaklį, jis gavo galimybę tik kelis kartus pasirodyti scenoje, tačiau neliko nepastebėtas. Jack Lemmon gavo vaidmenį režisieriaus George Cukor filme „It Should Happen to You“ (1954). Po dviejų metų ėmėsi vaidmens, kuris aktoriui atnešė šlovę. Karinėje komedijoje „Mister Roberts“ (1955) jis atliko vieną geriausių savo vaidmenų, kartu su Henry Fonda ir James Cagney. Už šį vaidmenį Jack Lemmon gavo pirmąją savo Oskaro statulėlę, kaip Geriausias antro plano aktorius. 1973m. gavo savo antrąjį apdovanojimą, šįkart kaip Geriausias aktorius, už vaidmenį filme „Save the Tiger“.
Jack Lemmon taip pat atliko ir daugiau nuostabių vaidmenų. Jis buvo nominuotas dar net šešiems Oskarams Geriausio aktoriaus kategorijoje („Some like it Hot“ (1959), „The Apartament“ (1960), „Days of Wine and Roses“ (1962), „The China Syndrome“ (1979), „Tribute“ (1980), „Missing“ (1982)).
9. Marlon Brando (2 apdovanojimai, 8 nominacijos)
Aktorystės vyras mokėsi Niujorko aktorių mokykloje, pas garsiąją mokytoją Stella Adler. Pirmą kartą Brodvėjuje pasirodė dar 1944m. spektaklyje „I Remember Mama“. Vėliau, 1946m., suvaidino kitame kūrinyje – „Truckline Caf“ ir iškart tapo kritikų numylėtiniu, kurie teigė, kad Brando yra daug žadantis jaunasis aktorius. Taip pat atliko geriausią savo teatro vaidmenį spektaklyje „Geismų tramvajus“ („A Streetcar Named Desire“, 1947). Vėliau, 1951m. pagal šį spektaklį, buvo sukurtas filmas, kuriame taip pat vaidino Marlon. Už šį vaidmenį jis buvo nominuotas Oskarui, kaip Geriausias antro plano aktorius. 1955m. Marlon Brando gavo savo pirmąjį Oskarą už vaidmenį filme „Uoste“ („On the Waterfront“, 1954), tačiau karjera nepradėjo sparčiau dėl to kilti.
Karjeros metu Brando turėjo daugiau nesėkmingų nei sėkmingų periodų iki tol, kol suvaidino Vitą Korleonę viename garsiausių filmų „Krikštatėvis“ („The Godfather“, 1972). Po šio jo pasirodymo, aktorius net ir už mažiausius vaidmenis gaudavo nemažus pinigus. Jis tapo žinomas hedonistas ir buvo gerbiamas dėl savo genialios vaidybos.
Po „Krikštatėvio“, kuris tikrai įėjo į kino istoriją, Brando ėmėsi ir daugiau vaidmenų: veikėjas Jor-El filme „Supermenas“ („Superman“, 1978), Valteris Kurcas filme „Šių dienų apokalipsė. Sugrįžimas“ („Apocalypse Now“, 1979). Nominuotas Geriausio antro plano aktoriaus nominacijoje už vaidmenį filme „A Dry White Season“ (1989), Brando taip pat pasirodė filme „The Freshman“ (1990) atlikdamas vieną pagrindinių vaidmenų, kartu su aktoriumi Matthew Broderick.
8. Spencer Tracy (2 apdovanojimai, 9 nominacijos)
Daugiau nei tris dešimtmečius Spencer Tracy džiugino kino gerbėjus savo vaidyba, jiems pristatydamas įvairių personažų – nuo kalinių iki kunigų. Kelis semestrus pasimokęs Ripon koledže, jis atrado aktorystę. Tuomet jis nusprendė norintis, kad tai taptų jo profesija ir išvyko mokytis į American Academy of Dramatic Arts.
1922m. pirmą kartą pasirodė Brodvėjuje atlikdamas vaidmenį mokslinės fantastikos spektaklyje „R.U.R.“. 1930m. dramoje „The Last Mile“ aktorius pasirodė puikiai ir neliko nepastebėtas režisieriaus John Ford, kuris pakvietė Tracy nusifilmuoti jo kūrinyje „Up the River“(1930). Suvaidinęs filme „20,000 Years in Sing Sing“(1932) pradėjo sulaukti nemažai teigiamų kritikų atsiliepimų. Pirmą kartą nominuotas Oskaro apdovanojimui aktorius buvo 1937m. už vaidmenį filme „San Francisco“, kuriame atliko antraplanį vaidmenį. Jau sekančiais metais gavo ir pirmąjį Oskarą kaip Geriausias aktorius (filmas „Captains Courageous“). Tuo sėkmė nesibaigė, nes 1939m. Spencer Tracy vėl sulaukė didelės šlovės už vaidmenį filme „Boys Town“ ir pelnė antrąją Oskaro statulėlę.
Praėjusio amžiaus viduryje aktoriaus karjeros šlovė ėmė blėsti. Vienas geresnių vaidmenų buvo „Bad Day at Black Rock“ (1955) filme, kuriame jis vaidino vyra, turintį vieną ranką, ir mažame miestelyje ieškantį teisybės. Už šį vaidmenį aktorius buvo nominuotas Oskarui kaip Geriausias antraplanis aktorius.
7. Bette Davis (2 apdovanojimai, 10 nominacijų)
Baigusi mokslus John Murray Anderson/Robert Milton teatro ir šokių mokykloje, Davis išvyko į Niujorką ir pradėjo dalyvauti aktorių atrankose. 1929m. ji pirmąkart debiutavo Grynvičo miestelio teatro scenoje, spektaklyje „The Earth Between“. Tais pačiais metais, būdama vos 21-erių metų, ji jau suvaidino Brodvėjaus spektaklyje „Broken Dishes“.
Karjera klostėsi išties sėkmingai – Davis pasirašė kontraktą su kompanija Universal Pictures ir gavo nedidelį vaidmenį filme „Bad Sister“ (1931). Toliau sekė keli panašaus pobūdžio vaidmenys, kol 1932m. moteris pasirašė naują sutartį su Warner Brothers ir suvaidino didelio pasisekimo sulaukusiame filme „The Man Who Played God“. Sulaukus tokios šlovės, aktorė, per sekančius tris metus, nusifilmavo dar keturiolikoje filmų.1934m. Bette Davis pirmą kartą buvo nominuota Oskarui kaip Geriausia antro plano aktorė filme „Of Human Bondage“, kuriame vaidino šaltakrauję padavėją Mildred.
1935m. Pirmąjį savo Oskarą aktorė pelnė už jaunos, problematiškos aktorės vaidmenį filme „Dangerous“. Antrąją statulėlę gavo taip pat už Geriausios aktorės vaidmenį „Jezebel“ (1938). Nepaisant sveikatos problemų ir kankinančio krūties vėžio, Bette Davis aktorės karjeros nestabdė. Ji pasirodė 1976m. siaubo filme „Burnt Offerings“, vėliau, Agatos Kristi ekranizacijoje „Mirtis prie Nilo“, o viena paskutinių aktorės rolių buvo filme „The Whales of August, kuriame vaidino aklą moterį.
6. Walter Brennan (3 apdovanojimai, 4 nominacijos)
Savo karjerą Walter Brennan pradėjo kaip kaskadininkas ir uždirbdavo 7,5 JAV dolerio per dieną. Jam prireikė nusifilmuoti apie trisdešimtyje filmų, kol jis gavo daug svarbesnį vaidmenį Universal Studios miuzikle „King of Jazz“ (1930), kuriame jo talentas buvo plačiai pastebėtas. Brennan atliko nedidelį vaidmenį režisieriaus Sam Goldwyn filme „The Wedding Night“ (1935) ir sugebėjo taip sužavėti jį, kad Goldwyn pasiūlė pasirašyti ilgalaikį kontraktą su juo, kuris nuvedė iki daug didesnio vaidmens filme „Barbary Coast“ (1935). Tai tapo vienas iš septynių režisieriaus Howard Hawks filmų, kuriame Walter Brennan vaidino.
Viename Sam Goldwyn filmų, „Come and Get It“ (1936) Brennan vaidino švedų medkirtį ir, būtent, šis vaidmuo jam atnešė pirmąjį Geriausio antro plano aktoriaus Oskaro apdovanojimą. Praėjus dvejiems metams aktorius, toje pačioje kategorijoje, buvo apdovanotas antrą kartą (filmas „Kentucky“ (1938)). Tuo šlovė nesibaigė ir praėjus dar porai metų Walter Brennan atsiėmė ir savo trečiąją Oskaro statulėlę, taip pat kai Geriausias antraplanis aktorius, už vaidmenį filme „The Westerner“ (1940). Praeito amžiaus viduryje aktorius pasuko į televiziją ir 1957m. tapo tikra televizijos žvaigžde atlikdamas vaidmenį komiškų situacijų seriale „West Virginia“, kuris truko 6 metus ir žiūrovams pateikė 224 epizodus. Paskutinis Walter Brennan filmas „ Smoke in The Wind“ (1975), kurio vienas iš režisierių buvo jo sūnus, buvo išleistas jau aktoriui mirus.
5. Ingrid Bergman (3 apdovanojimai, 7 nominacijos)
Iš Švedijos kilusi Ingrid mokėsi privačioje mokykloje, kurioje jai teko nekartą atlikti vaidmenis įvairiuose spektakliuose. 1930m. ji įstojo į Stokholmo Royal Dramatic Theater School. Tačiau, praėjus metams metė mokyklą ir pradėjo savo aktorės karjerą pati. 1934m. ji pirmą kartą pasirodė pasauliui kaip aktorė debiutavusi filme „Monkbrogreven“. Vėliau Bergman gavo nemažai vaidmenų savo gimtojoje Švedijoje, tame tarpe ir romantinėje dramoje „Intermezzo“ (1936). Po pasirodymo pastarajame, aktorės talentas buvo pastebėtas amerikiečių prodiuserio David. O. Selznick, kuris Ingrid pasiūlė pasirašyti ilgalaikį kontraktą su juo.
Nusifilmavusi filme „Casablanca“ Ingrid Bergman tapo viena populiariausių ir profesionaliausių to meto aktorių. Kartu su aktoriumi Gary Cooper nusifilmavo Ernesto Hemingvėjaus knygos ekranizacijoje „For Whom the Bell Tolls“ (1943), už kurį, pirmą kartą buvo nominuota Oskarų apdovanojimų ceremonijoje, kaip Geriausia aktorė. Jau sekančiais metais Ingrid pelnė pasaulinį pripažinimą už savo vaidybą ir gavo pirmąją savo Oskaro statulėlę, kaip Geriausia aktorė už vaidmenį George D. Cukor filme „Gaslight“ (1944).
Dėl skyrybų su tuometiniu vyru Roberto Rossellini, aktorė savo karjerą kuriam laikui pristabdė, tačiau grįžo su trenksmu pasirodydama 1956m. Holivudo filme „Anastasia“. Čia ji atliko dingusios Rusijos Karališkosios šeimos narę Anastasiją. Už šį pasirodymą aktorė pelnė savo antrąjį Oskaro apdovanojimą Geriausios aktorės kategorijoje. Savo trečiąjį Oskarą Bergman pelnė kaip Geriausia antro plano aktorė, pagal Agatos Kristi knygą pastatytame filme „Murder on the Orient Express“ (1974).
4. Jack Nicholson (3 apdovanojimai, 12 nominacijų)
Savo karjerą pradėjęs nuo nedidelio biudžeto filmo „Verkšlenantis žudikas“ („The Cry Baby Killer“, 1958), kuriame vaidino paauglį, kuris klaidingai manė, kad įvykdė žmogžudystę. Septintajame dešimtmetyje aktoriui buvo siūlomi vaidmenys daugiausiai mažo biudžeto siaubo filmuose. 1960m. suvaidinęs filme „Siaubų krautuvėlė“ („Little Shop of Horrors“), Jack Nicholson taip pat pasirodė filmuose „Teroras“ („The Terror“, 1963), „Back Door to Hell“ (1964), „Ride in the Whirlwind“ (1966) ir „The Shooting“ (1966).
Jack aktorystės proveržis įvyko 1969m., kai jis suvaidino teisininką George Hanson filme „Nerūpestingas keliautojas“ („Easy Rider“) ir buvo pirmą kartą nominuotas Oskaruose kaip Geriausias antro plano aktorius. Iki savo pirmojo Oskaro buvo tris kartus nominuotas kaip Geriausias aktorius už vaidmenis filmuose „Penkios lengvos pjesės“ („Five Easy Pieces“, 1970), „Paskutinė smulkmena“ („The Last Detail“, 1973) bei „Kinų kvartalas“ („Chinatown“, 1974). Savo pirmąjį Oskarą aktorius pelnė už vieną geriausių savo vaidmenų filme „Skrydis virš gegutės lizdo“ („One Flew Over the Cuckoo‘s Nest“, 1975), kuris buvo sukurtas pagal tokio paties pavadinimo Ken Kesey romaną. 1980m. Nicholson pristatė vieną šiurpiausių savo personažų filme „Švytėjimas“ („The Shining“). Antrąją savo, kaip Geriausio antro plano aktoriaus, Oskaro statulėlę Jack Nicholson gavo už vaidmenį filme „Švelnumo kalba“ („Terms of Endearment“, 1983), o trečiąjį apdovanojimą gavo pačioje Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje – Geriausio aktoriaus prizas atiteko už filmą „Kaip bus, taip gerai“ („As Good as It Gets“, 1997).
3. Meryl Streep (3 apdovanojimai, 21 nominacija)
Trijų Oskarų laureatė Meryl Streep yra viena labiausiai gerbiamų Holivudo aktorių. Dar šešiasdešimtaisiais pradėjo savo karjerą Niujorko scenose ir atliko keletą vaidmenų Brodvėjaus spektakliuose. Po dešimties metų iš teatro ji persikėlė į kino ekranus ir netrukus pradėjo gauti pagrindinius vaidmenis daugelyje filmų. Dažnai vadinama chameleone, Meryl Streep yra vaidinusi dramose („Kramer prieš Kramerį“, „Geležinė ledi“, „Ir velnias dėvi Prada“), komedijose („Tai sudėtinga“, „Florence Foster Jenkins“), ir miuzikluose („Mamma Mia!“, „Gilyn į mišką“). Ši aktorė tituluojama kaip viena geriausių šių laikų aktorių.
Pirmąjį savo Oskarą Streep pelnė kaip Geriausia antraplanė aktorė teisinėje dramoje „Kramer prieš Kramerį“ (Kramer vs. Kramer“, 1979). 1982m. aktorė pasirodė filme „Sofijos pasirinkimas“ („Sophie‘s Choice“), kuriame vaidino lenkų moterį ir gavo antrąjį savo Oskaro apdovanojimą, šįkart – Geriausios aktorės nominacijoje. Iki trečiojo Oskaro aktorė suvaidino tikrai daugybėje filmų, už kuriuos buvo nominuota kaip Geriausia aktorė: „Mano Afrika“ („Out of Africa“, 1985), „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“ („Postcards from the Edge“, 1990), „Medisono grafystės tiltai“ („The Bridges of Madison County“, 1995), „Tai, kas svarbiausia“ („One True Thing“, 1998), „Širdies muzika“ („Music of the Heart“, 1999), „Ir velnias dėvi Prada“ („The Devil Wears Prada“, 2006) ir daugelis kitų. Savo trečiąjį apdovanojimą Meryl Streep atsiėmė 2012m. už ypatingą vaidmenį filme „Geležinė ledi“ („The Iron Lady“), o šių metų Oskarų ceremonijoje, kai buvo nominuota Geriausios aktorės apdovanojimui už vaidmenį filme „ Valstybės paslaptis“ („The Post“), Streep pasiekė naują Oskarų nominacijų rekordą – buvo nominuota 21-ajį kartą.
2. Daniel Day-Lewis (3 apdovanojimai, 6 nominacijos)
Daniel Day-Lewis yra vienas tų aktorių, kuris vaidindamas bet kokią rolę, į ją labai įsijaučia ir stengiasi neišeiti iš to personažo viso filmavimo metu. Turbūt, būtent todėl, jis yra vienintelis aktorius, kurio apdovanojimų lentynoje yra net trys Oskarų apdovanojimai ir visi jie yra Geriausio aktoriaus nominacijų.
Filmuodamasis viename sėkmingiausių savo filmų „Mano kairė koja“ („My Left Foot“, 1989), kuriame vaidino airių rašytoją ir dailininką Christy Brown, kuris yra paralyžiuotas ir todėl juda tik vėžimėlio pagalba, Day-Lewis, kad visiškai įsijaustų į savo vaidmenį, iš vėžimėlio neišlipdavo net ir tada, kai nesifilmuodavo ir prašydavo savo kolegų, kad jį vežiotų po aikštelę. Visas sunkus darbas atsipirko, kai už šį vaidmenį jis gavo pirmąjį savo Oskarą kaip Geriausias aktorius. Sulaukęs tokios sėkmės, aktorius šiek tiek atsitraukė nuo aktorystės. Į Holivudą Daniel grįžo 1992m. su filmu „Paskutinis mohikanas“ („The Last of the Mohicans“). Iškart po metų, antrą kartą Oskarų ceremonijoje, aktorius buvo nominuotas už savo vaidmenį dramoje „Vardan tėvo“ („In the Name of the Father“, 1993).
Nusifilmavęs 1997m. filme „Boksininkas“ („The Boxer“) aktorius netikėtai išvyko gyventi į Italiją. Ten tapo batsiuvio mokiniu ir taip vėl atsitraukė nuo aktorystės. 2002m. Day-Lewis vėl grįžo į Holivudą, su visiškai pritrenkiančiu vaidmeniu Martin Scorsese filme „Niujorko gaujos“ („Gangs of New York“). 2007m. aktorius žiūrovams pateikė dar vieną pribloškiantį vaidmenį dramoje „Bus kraujo“ („There will be Blood) už kurį gavo savo antrąjį Geriausio aktoriaus Oskarą. 2012m. Daniel priėmė didelį iššūkį ir sutiko suvaidinti patį Abraomą Linkolną Stiveno Spilbergo filme „Linkolnas“ („Lincoln“). Šis vaidmuo atnešė Daniel Day-Lewis trečiąją Geriausio aktoriaus Oskaro statulėlę. Šis, savo srities profesionalas, praeitų metų vasarą pareiškė, kad nutraukia savo aktoriaus karjerą, o atsisveikinimui pateikė genialų kūrinį „Nematomas siūlas“ („Phantom Thread“, 2017).
1. Katherine Hepburn (4 apdovanojimai, 12 nominacijų)
Apie aktorystę moteris svajojo dar tada, kai buvo visai maža mergaitė. Tėvai jos norą palaikė, skatino ir padėjo siekti savo tikslų. Tačiau vienos garsiausių praėjusio amžiaus aktorių kelias į šlovę nebuvo rožėmis klotas. Daugybė atšauktų repeticijų, pakeistų vaidmenų, režisierių persigalvojimų ir kitų priežasčių, ilgai trukdė Katherine tapti profesionalia ir garsia aktore. Hepburn nepasidavė ir pradėjusi kelią Brodvėjuje toliau siekė aukštumų ir 1932m. išvyko sėkmės ieškoti į Holivudą.
Labai simboliška, kad pirmąjį Oskarą Geriausios aktorės nominacijoje moteris laimėjo suvaidinusi filme „Ankstyva šlovė“ („Morning Glory“, 1933). Po pirmojo apdovanojimo Hepburn grįžo į Brodvėjų ir ten gavo tikrai nemažai vaidmenų („The Lake“, „Little Woman“, „Alice Adams“ ir kt.), tačiau nei už vieną negavo didesnio pripažinimo. 1938m. atlikusi vaidmenį Philip Barry filme „Filadelfijos istorija“, moteris buvo nominuota Oskarų ceremonijoje kaip Geriausia metų aktorė. Nors ir apdovanojimo negavo, bet karjera tikrai pradėjo kilti aukštyn. Antrąjį savo Oskarą ji gavo už vaidmenį „Spėk, kas ateis vakarienės?“ („Guess Who‘s Coming to Dinner“, 1967), trečiąjį už „Liūtas žiemą“ („The Lion in Winter“, 1968), o ketvirtąjį už „Ant auksinio tvenkinio“ („On Golden Pond“, 1981). Taip pat Katherine Hepburn priklausė 12 nominacijų rekordas, kurį tik 2003m. pralenkė aktorė Meryl Streep, kuriai dabar priklauso 21 nominacija.
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių XXI amžiaus aktorių vyrų
