Ukraina žengė didelį žingsnį sukuriant savarankišką stačiatikių bažnyčią, tokiu būdu nustatydama sekantį didėjančios įtampos su Rusija etapą, pakeisdama šimtmečių senąją religinę tradiciją. Neseniai vykusi pirmoji naujai įkurtos ukrainiečių stačiatikių bažnyčios ir jos dvasinio vadovo Metropolito Epifanijaus liturgija, kurioje vyskupas ragino susivienyti po naująja bažnyčia ir melstis už taiką Ukrainoje.
Praėjus dienai po to, kai Ukrainos vyskupai patvirtino naują religinę valdžią, kuri savo noru atsiskiria nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios, Epiphanius kreipėsi į kitus Ukrainos kunigus kurie dirbo senąjai bažnyčiai ir draugiškai ragino prisijungė prie naujos bendruomenės.
„Esame pasirengę juos priimti su broliška meile, abipuse pagarba ir pamiršti visus iki šiol įvykusius nesklandumus“, – sakė Epifanius, kurį Ukrainos vyskupai išrinko vadovauti naująjai bažnyčiai.
Šios bažnyčios sukūrimas yra bandymas suvienyti visus Ukrainos stačiatikius po vienu stogu, tačiau šio tikslo rezultatas nėra užtikrintas, nes vis dar išlieka organizuota ortodoksų bendruomenė ištikima Maskvos patriarchatui.
Po sprendimo, vyravusi įtampa tarp dviejų šalių dar labiau išaugo. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos valdžios institucijos siekė pavaizduoti Rusijos stačiatikių kunigus kaip vienus iš separatistų kovojančių Rytų Ukrainoje, tračiau dvasininkai tai neigė.
„Turime užbaigti Ukrainos stačiatikių suvienijimą… melstis už karo pabaigą (rytinėje Ukrainoje) ir už teisingą taiką Ukrainoje“, – teigė naujoji bažnyčios galva.
Ukrainos prezidentas Petro Poroshenko iškėlė nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios klausimą kaip svarbiausią kampanijos problemą naujiems prezidento rinkimams vykstantiems kovo mėnesį. Tačiau, primygtinai reikalavo, kad norintys likti su Rusijos bažnyčia tai galėtų laisvai padaryti.
Ukrainos stačiatikių bažnyčia nuo XVII a. pabaigos buvo Rusijos stačiatikių bažnyčios dalis.
Savo ruožtu, Rusijos stačiatikių bažnyčia aktyviai protestuoja prieš Ukrainos dvasinę nepriklausomybę, teigdama, jog valstybė persekiojo jos kunigus ir tikinčiuosius, o pačią idėja sieja su Poroshenko rinkiminę kampanija.
„Nei vieno žodžio apie Kristų, tik „atsisveikinimas su Rusija” ir pan.”, rašė Sergėjus Chapninas, Rusijos religinis mokslininkas ir dažnas Maskvos bažnyčios hierarchijos kritikas.
Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovas Patriarchas Kirias vedė mišias, kuriose dalyvavo kai kurie sumišę tikintieji Šv. Mergelės katedroje esančioje už Maskvos, Zvenigorode. Kirilas tiesiogiai nesikreipė dėl naujos Ukrainos bažnyčios kūrimo. Jo atstovas spaudai tėvas Alexanderas Volkovas sakė, jog Rusijos stačiatikių bažnyčia neturi kariuomenės kovai ar politinių priemonių galinčių užkirsti kelią šios bažnyčios formavimuisi. „Bet bažnyčia turi galimybę garsiai kalbėti iš bet kur. Tikinčiųjų priespaudos tiesa ir ukrainiečių konstitucinių teisių pažeidimas, kovo mėnesį atsispindės balsavime prieš Poroshenko, tai ir yra mūsų tikroji jėga.”
Nepriklausoma Rusijos politkos analitikė Maria Lipman sakė, kad Maskva žiūri į nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimą kaip į Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovybės nesėkmę. „Nėra jokių abejonių, kad Kremlius ir prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai suvokia bažnyčios nesėkmę kaip labai nemalonų ir nepageidaujamą įvykį”.
Ukrainos bažnyčios atsiskyrimas taip pat sukėlė neramumus tarp Maskvos ir Konstantinopolio patriarchato. Rusų bažnyčia spalio mėnesį nutraukė ryšius su Konstantinopolio patriarchatu, kaltindama pastarąjį dėl kanoninio teisių pažeidimo, neužklausiant pritarimo prieš leidžiant ukrainiečiams siekti bažnytinės nepriklausomybės.
Rusijos stačiatikių bažnyčia patirs daug nuostolių. Šiuo metu turinti 150 mln. narių, ji neteks 30–40 proc. tikinčiųjų. Galbūt dar svarbiau yra tai, kad mažesnė bažnyčia galėtų pakenkti ilgametėms Maskvos pastangoms vaizduoti save kaip visų 300 mln. stačiatikių „motiną“.
