© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Ukrainos pajėgos per įnirtingas kovas Severodonecke rytuose atrėmė Rusijos karius ir susigrąžino pusę svarbiausio Donbaso miesto, pranešė regiono gubernatorius Serhijus Haidajus, perspėdamas, kad tikisi, jog rusai padvigubins beatodairišką artilerijos bombardavimą, dėl kurio didžioji regiono dalis virto griuvėsiais.

Geležinkelio mazgas jau kelias savaites yra nepaliaujamai apšaudomas rusų, tačiau dėl jo tebevyksta įnirtingi mūšiai – pasak S. Hayday, praėjusią savaitę rusai kontroliavo 80 proc.

Rusijos pajėgos dabar taikosi į Slovjanską Donecko regione Rytų Ukrainoje ir atnaujino puolimą netoli Sviathorsko, maždaug už 20 km į šiaurę nuo Slovjansko, patirdamos nuostolių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Birželio 6 d. britų žvalgyba iškėlė prielaidą, kad Rusijos karių veržimasis Slovjansko link yra jų bandymo apsupti Ukrainos pajėgas dalis.

Vykstant sūpuokliniam mūšiui dėl Slovjansko, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 5 d. aplankė karius pietrytinėje Zaporožės srityje, kad padėkojo jiems už tarnybą ir pasiaukojimą, pranešė jo kanceliarija.

„Noriu padėkoti jums už didelį darbą, už tarnybą, už tai, kad saugote mus visus, mūsų valstybę“, – pareiškime savo pajėgoms sakė V. Zelenskis. Jis taip pat tylos minute pagerbė žuvusius karius.

Tuo tarpu Didžioji Britanija pareiškė, kad paseks Vašingtono pavyzdžiu ir siųs Ukrainai ilgojo nuotolio raketų sistemas, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų netiekti Kijevui pažangių ginklų.

Gynybos sekretorius Benas Walacas sakė, kad daugkartinio paleidimo raketų sistema M270 padės Ukrainai apsiginti nuo Rusijos. Jų skaičius nebuvo nurodytas, tačiau, pasak BBC cituojamų šaltinių, iš pradžių bus trys sistemos.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos paskelbė, kad taip pat tiekia raketų sistemą HIMARS, galinčią tiksliai paleisti raketas iki 80 kilometrų atstumu.

JAV prezidentas Džo Baidenas sakė, kad HIMARS sistemą Ukrainai suteiks gavęs patikinimą, kad ji nebus naudojama smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

Ukrainiečiai prašė ilgesnio nuotolio sistemų, galinčių smogti taikiniams iki 300 km atstumu, kad galėtų smogti į Rusijos pajėgų užnugarį, tačiau Vašingtonas nenorėjo jų suteikti.

Britų daugkartinio paleidimo raketų sistema M270 per minutę gali paleisti 12 raketų „žemė-oras“ ir tiksliai smogti taikiniams 80 kilometrų spinduliu. Tačiau techniniame M270 aprašyme teigiama, kad, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, ji gali pasiekti taikinius net už 300 kilometrų.

Birželio 5 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad Maskva smogs naujiems taikiniams, jei Vašingtonas tieks Ukrainai ilgojo nuotolio raketas.

Televizijos kanalui „Rossija-1“ V. Putinas sakė, kad jei Ukrainai bus tiekiamos JAV daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS), „mes iš to padarysime atitinkamas išvadas ir panaudosime savo ginklus, kurių turime pakankamai, kad smogtume tiems objektams, į kuriuos dar nesame nusitaikę“.

Naujų ginklų tiekimas Kijevui tik „kuo ilgiau užtęstų ginkluotą konfliktą“, sakė V. Putinas.

Birželio 5 d. Ukrainos sostinę Kijevą sudrebino sprogimai, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija birželio 6 d. savo kasdieniniame žvalgybos biuletenyje pranešė, kad Rusijos iš oro paleistos sparnuotosios raketos Kh-101 smogė geležinkelių infrastruktūrai Kijeve ir „greičiausiai buvo bandoma sutrikdyti Vakarų karinės įrangos tiekimą Ukrainos fronto daliniams“.

„Keli sprogimai sostinės Darnyckio ir Dnieprovskio rajonuose“, – Kijevo meras Vitalijus Kličko paskelbė „Telegram“. Vienas žmogus buvo sužeistas, tačiau apie žuvusius per raketų smūgius nepranešta, sakė V. Kličko.

Po atakos, kuri, Ukrainos teigimu, smogė į vietą, kur remontuojami geležinkelio vagonai, už daugelio kilometrų buvo matyti tamsūs dūmai; Maskva teigė, kad smūgis sunaikino Rytų Europos šalių atsiųstus tankus.

Nors mieste reguliariai kaukia oro pavojaus sirenos, nuo tada, kai Rusija išvedė savo pajėgas iš šio rajono, kad sutelktų karines pastangas rytiniame Donbaso regione ir pietryčių Ukrainoje, smūgių ten nebuvo.

Paskutinį kartą Kijevas buvo atakuotas balandžio 28 d., kai jame lankėsi JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Ukrainos branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“ birželio 5 d. pranešime „Telegram“ pranešė, kad Rusijos raketa, matyt, nukreipta į Kijevą, praskriejo pavojingai žemai virš atominės elektrinės, esančios maždaug už 350 km į pietus nuo sostinės.

Rusijos pajėgos „vis dar nesupranta, kad net mažiausias raketos fragmentas, pataikęs į veikiantį energijos bloką, gali sukelti branduolinę katastrofą ir radiacijos nuotėkį“, – rašė „Enerhoatom“.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: