Lietuvai 2015 metais įstojus į euro zoną, ji taptų ta kritine valstybe, kuri sujauktų Europos centrinio banko (ECB) balsavimo tvarką, sako didžiausio Lietuvos komercinio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
“Iki šiol Europos centrinio banko valdančiosios tarybos balsavimo mechanizmas buvo paprastas – vienas žmogus turi vieną balsą. Tačiau buvo nustatyta, kad atsiradus 19-ai euro zonos narei, šis mechanizmas bus koreguojamas. Taigi, Lietuva gali tapti ta kritine valstybe, kuri sujauks Europos centrinio banko mechanizmą”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G.Nausėda.
Šiuo metu ECB valdančioje taryboje yra 24 nariai – 6 valdybos nariai ir 18 euro zonos valstybių centrinių bankų vadovų. Pasak G.Nausėdos, Lietuvai įstojus į euro zoną, taryba bus sumažinta iki 21 nario – jią sudarytų tie patys 6 valdybos nariai ir tik 15 centrinių bankų vadovų.
Pastarieji būtų skirstomi į dvi grupes – 5 didžiųjų valstybių (Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai) centrinių bankų vadovai, o likusios 14 euro zonos narių galės deleguoti 11 narių.
“Tai reiškia, kad Vokietijos centrinio banko vadovas galės dalyvauti tik 4 iš 5 posėdžių. Ilgainiui tai gali kelti Vokietijos nepasitenkinimą”, – teigė G.Nausėda.
Anot jo, euro zonos narių skaičiui išsiplėtus iki 23, ECB balsavimo tvarka dar kartą būtų keičiama – atsirastų trečioji grupė, į kurią greičiausiai patektų ir Lietuva. Šiai grupei iš 6 narių būtų skirta tik 3 mandatai.
