Žinoma, kad dažniausiai aptariami filmai, tie kurie žiūrovus sužavi ir palieka gerą emociją. Kiekvienas iš mūsų galime įvardinti krūvas filmų, juk visi jie kažkuo įsiminė ar sužavėjo, tačiau jei jau atsimename kažkokią kino juostą tai nereiškia, kad ji buvo puiki. Neretai būna atvirkščiai, prisimename tai kas mums nepatiko.
Taigi, prisiminkime arba susipažinkime su filmų dešimtuku, kurie žiūrovų nuomone yra visiškos katastrofos filmų istorijoje.
10. „Moteris katė“ (Catwoman, 2004)
Heil Berry, laimėjusi oskarą 2001-aisiais metais už savo vaidmenį filme „Monstrų puota“, deja, kur kas blyškesnėmis spalvomis sužibo 2004-ųjų metų, pagal DC komiksus režisuotame filme „Moteris katė“. (J.J)
Filme akt. Heil Berry yra moteris, kuri nesugeba pakovoti už save, o pasaulis už tai pasirengęs ją užstoti. Klusniai pataikaudama žmonėms, ji švaisto savo didelį meninį talentą dirbdama nedėkingą grafikos dizainerės darbą milžiniškoje kosmetikos kompanijoje „Hedare Beauty“, konglomerate, kuriam vadovauja despotiškas Džordžas Hedaras (akt. Lambertas Wilsonas) ir jo nuostabi „supermodelis“ žmona Laurel (akt. Sharon Stone).
Tačiau pagrindinės herojės ramus gyvenimas visiems laikams pasikeičia, kai ji išgirsta pokalbį, atskleidžiantį, kad Hedare’o naujasis produktas nuo senėjimo yra… „per geras, kad būtų tikras“. Tuomet prasideda veiksmas, ji Moteris katė, kuri kovoja už teisingumą ir yra medžiojama, kad įmonės paslaptis neišvystų dienos šviesos.
Mintis gal ir paimta pagal vieną svarbiausių antagonistų Betmeno komiksuose Moterį katę, tačiau filmas žiūrovų teigimu nepavyko visiškai, neatspindi komikso ir jo dvasios. Komiksų gerbėjams teko susipažinti ir susitaikyti su naujomis Moters katės galiomis šiame filme, jos nauja išvaizda ir netgi visai kitu vardu nei tas, kurį buvo sugalvoję komikso autoriai. (J. J)
Kritikai jį įvertino kaip prastai suvaidintą, prastai režisuotą, neįtraukiantį ir absoliučiai nuspėjamą filmą. To, matyt, pakanka norint atsidurti tokiame, reikia manyti, ne pačiame garbingiausiame sąraše. (Jonas Jacunskas)
9. „Pasimatymo filmas“ (Date Movie, 2006)
Tai prastas vulgarus filmas, kuris mėgina parodijuoti romantinių filmų klišes. Nutukusi ir prastos išvaizdos Džulija (akt. Alyson Hannigan) nerimauja dėl savo perspektyvų romantiniuose santykiuose. Jos tėvas (akt. Eddis Griffinas) ragina ją ištekėti už purvino, susivėlusio vietinio vaikino (akt. Judas Friedlanderis). Žinoma, nors ir bjaurusis ančiukas, ji to nenori.
Tuomet Džulija įsimyli nuostabųjį Grantą Fonkyerdoderį (akt. Adamas Campbellas), kurį aptarnauja tėvo graikiškoje užkandinėje. Kad užkariautų Granto širdį, Džulija „susitvarko“, o jos išvaizdą pakeičia Xzibito MTV laidos „Pimp My Ride“ mechanikai. Dėl to ji tampa liekna ir žvilganti ir tuo pat metu gundanti. Ji išsiruošia pas pasimatymų daktarą, patarėją Hičą (akt. Tonis Coxas) patarimo. Šis siunčia ją persekioti savo vyro ir siekti jo visais įmanomais būdais.
Tai kelių, žinomų komedijų ir romantinių filmų parodija, kur viskas sujungta į vieną ir iš visko šaipomasi. Filmas kvailumo viršūnė, kuris neturi nei pagrindinės minties, nei siužeto. Visi laksto, kvailioja kaip klounai be galvų.
Patys žiūrovai sutinka, kad tai filmas-nesąmonė. Daugelis kritikų įvardiją jį kaip visiškai nejuokingą „šiukšlių krūvą“.
8. „Kaukės sūnus“ (Son of the Mask, 2005)
Tai puikiai žinomo ir puikiai žiūrovų įvertinto klasikinio filmo su Džimu Keriu „Kaukė“ (angl. The Mask) antroji dalis, ir ta dalis tikrai prasta.
Filme teigiama, kad jei dėvite stebuklingą senovinę kaukę, ji privers jus elgtis keistai. Pakankamai gerai, ir originaliame Džimo „Kaukė“ ši prielaida suveikė. Elastingas Kerio veidas buvo ištemptas į karikatūrą, jis įgijo neįtikėtinų galių, išsekino save maniakiška energija. Bet buvo taisyklės. Egzistavo sveiko proto riba, nuo kurios prasidėjo manija. „Kaukės sūnui“ trūksta atskaitos taško.
Filme visą laiką vyrauja tik manija. Filmo „Kaukės sūnus“ prielaida yra ta, kad senovinė kaukė, rasta ankstesniame filme, vėl dingo. Ji išplaukia ant upelio kranto, ją atneša šuo Otis į Averių namus, kur gyvena Timas ir jo žmona Tonija. Otis šniukštinėja aplink Kaukę, kol ji prisitvirtina prie jo veido, po to jis virsta animaciniu šunimi ir pašėlusiai blaškosi po kiemą ir dangų, sukeldamas nerimą. Galiausiai Timas užsideda Kaukę ir virsta savo reklamos agentūros šmaikštuoliu, gebančiu vienu ypu kurti puikias kampanijas.
Timas iš karto paaukštinamas ir paskiriamas dirbti su dideliu užsakymu, tačiau be Kaukės jis nusiviliantis. Filme rodomas elgesys nėra netinkamas, šokiruojantis, neatitinkantis charakterio, nemandagus ar koks nors kitas, tačiau to tiesiog per daug ir nieko naujo iš esmės nepamatome.
7. „Džekas ir Džilė“ (Jack and Jill, 2011)
Adamas Sandleris tikrai turi gerų ir juokingų filmų. „Džekas ir Džilė“, teisybės dėlei, nepretenduoja nei į gerą, nei į juokingą. Toli gražu. Tokios komedijos kaip „Didysis Lebovskis“ ar „Aeroplanas“ šio filmo šviesoje (ar derėtų sakyti tamsoje?..) atrodo kaip geriausi kada nors sukurti filmai. (J.J)
Filmas apie brolio ir sesers pašlijusį ryšį. Padėkos diena paprastai būna laimingas metas, tačiau reklamos vadybininkas Džekas (akt. Adamas Sandleris) bijo šios šventės, nes jo sesuo dvynė Džilė (akt. Sandleris) kasmet atvyksta į svečius. Kai Džekas ir jo sesuo susipyksta, vienintelis būdas viską ištaisyti – pakviesti ją pasilikti per Chanuką.
Adamas Sandleris šiame filme vaidina ir Džeką, ir Džilę. Tai jam pavyksta padaryti taip, kad už abu – tiek vyro, tiek moters vaidmenis – gauna po apdovanojimą. Po Auksinę avietę. 2012-aisias šis filmas susišlavė visas iki vienos Auksines avietes. To jokiam kitam filmui nėra pavykę padaryti. Nors gauta apdovanojimų, filmas kvailokas. (J.J)
Ne veltui filmo apžvalgose yra aptarinėjama tai, ar Adamo Sandlerio karjera vis dar turi ateitį po „Džeko ir Džilės“, o filmų mėgėjai jau aptarinėjo būdus, kaip šis filmas galėtų būti ištrintas iš kino istorijos. Tai neabejotinai yra filmas, kuris nusipelno vietos šiame sąraše. Todėl, „Džeką ir Džilę“ rekomenduojame aplenkti. (Jonas Januckas)
6. „Kovos laukas: Žemė“ (Battlefield Earth, 2000)
Filmas apie ateitį… ten 3000 metai, žmonija neprilygsta Psichlosams – godžiai, manipuliuojančiai rasei, siekiančiai didžiausio pelno. Psichlosai, vadovaujami gundančios ir galingos Terl, atima iš Žemės jos išteklius, o suluošintus žmonijos likučius naudoja kaip vergus.
Žmonių rasės likučiai grįžo į primityvią būseną ir tiki, kad užpuolikai yra demonai, o technologijos – blogis. Žmonijai beveik praradus bet kokią viltį išsivaduoti iš ateivių priespaudos, jaunuolis Taileris nusprendžia palikti savo apleistus namus aukštai Uoliniuose kalnuose ir išsiaiškinti tiesą, tačiau yra pagaunamas ir pavergiamas. Tuomet jis nusprendžia duoti atkirtį ir veda savo bendražygius į paskutinę kovą už laisvę.
Primityvaus scenarijaus filmas, kurio kaip teigia žiūrovai geriau būtų ir nematę. Vienas žiūrovas teigia ir dauguma pritaria: „ Turbūt blogiausias kada nors sukurtas filmas, niekas neturi prasmės, filmavimas, kadravimas, stilius, toniniai filtrai, garsas, montažas, beveik viskas šiame filme yra siaubinga.“
Taigi, įvertinimai kalba patys už save.
5. „Paskutinis Oro valdovas: Ango legenda“ (The Last Airbender, 2010)
Didelio biudžeto filmas sukurtas trimatėje erdvėje pagal milžiniškos sėkmės sulaukusį „Nickelodeon“ televizijos animacinį serialą.
Režisieriaus M. Night Shyamalanas filme, Angas (akt. Noah Ringer) yra senos Avatarų giminės palikuonis, nors pats kol kas to nežino. Avatarai nuo seno žinomi tuo, kad vieninteliai gali suvaldyti visas keturias pagrindines stichijas – Orą, Vandenį, Žemę ir Ugnį.
Šioms keturioms stichijoms atstovaujančios tautos jau begalę metų yra įtrauktos į žiaurų karą, kurį pradėjo Ugnies tauta. Angas turi pamiršti nerūpestingą savo vaikystę ir pabandyti užkirsti kelią nedoriems Ugnies tautos planams pavergti Oro, Vandens ir Žemės tautas.
Laimingų aplinkybių dėka atradęs savo – Avataro – galią ir suvienijęs jėgas su Katara (akt. Nicola Peltz) ir jos broliu Sokka (akt. Jacksonas Rathbone‘as), Angas iškeliauja į žygį, kurio sėkminga baigtis gali atstatyti pusiausvyrą tarp keturių tautų ir užbaigti amžius trunkantį niokojimą.
Nors ir skamba įdomiai, filmas susilaukė gausybės kritikos. Dialogai parašyti neišpasakytais kvazi-viduramžių formalumais, o personažai yra tokie įtaigūs, be tikrų emocijų, kad atrodo, jog jie buvo rengiami pradinių klasių istoriniams vaidinimams, kuriuose pilna vaikų ir nei vienas nenori vaidinti.
Potencialiai įdomios detalės yra nuvalkiotos. Filmas atvirkščiai nei animacinis serialas yra visiška nuobodybė, galimybių sukurti nuostabų filmą buvo daug, tačiau jos visos ignoruotos. Specialieji efektai, taip pat gan prasti ir nerealistiški.
Žiūrovai šį filmą vertiną kaip visišką katastrofą.
4. „Broliai Super Mario“ (Super Mario Bros., 1993)
Turbūt daug kas prisimenate santechniko Mario nuotykius klasikiniu tapusiame kompiuteriniame vaizdo žaidime „Super Mario Bros“. Tikimės, kad ne daug kas prisimenate filmą, kurtą žaidimo garbei. (J.J)
Filme pasakojama apie brolių Mario (akt. Bobas Hoskinsas) ir Luidžio (akt. Johnas Leguizamo) siekį išgelbėti princesę Deizę (akt.Samantha Mathis) iš distopinės paralelinės visatos, kurią valdo negailestingas prezidentas Koopa (akt. Dennis Hopperis).
1985 m. išleistas vaizdo-žaidimas „Broliai Super Mario“, įtrauktas į Gineso rekordų knygą, kaip visų laikų perkamiausias žaidimas, atnešė didžiulę sėkmę „Nintendo“ žaidimų konsolei ir ją išpopuliarino visame pasaulyje. Na, bet filmas tokios šlovės neatnešė…
Keista, jog filmuojant „Super Mario Bros.“ niekas iš filmavimo komandos nesuprato, koks nevykęs galutinis rezultatas turėtų gautis. Nėra sekama anksčiau pasirodžiusio kompiuterinio vaizdo žaidimo istorija, filmas, kaip visa visuma, yra visiška betvarkė, o dialogai neįdomūs ir neįtraukiantys. (J.J)
Sunku sugalvoti tikrai gerą ir sėkmingą filmą, kuris būtų sukurtas pagal kompiuterinį žaidimą. Tačiau vyšnaitę ant nepavykusio torto šioje kategorijoje jau turime – tai „Super Mario Bros.“ Nerekomenduojame žiūrėti, jeigu vaikystėje mylėjote žaidimą. (Jonas Januckas)
3. „Betmenas ir Robinas“ (Batman and Robin, 1997)
Timo Burtono režisuoti Betmeno filmai (1989-aisiais ir 1992-aisiais) buvo tamsūs, bet geri ir žiūrovą įtraukiantys. Kristoferio Nolano režisuota Betmeno trilogija, apskritai yra bene geriausi superherojų filmai. Deja, tarp jų spėjo įsiterpti ir Džoelis Šumacheris su dviem filmais – „Betmenas amžiams“ bei „Betmenas ir Robinas“. Nors pirmasis dar sulaukė sekėjų ir gerų atsiliepimų, tačiau „Betmenas ir Robinas“ neišvengė daugybės kritikos strėlių. (J.J)
Filme Betmenas ir jo partneris Robinas susiduria su nauju priešu – ponu Freeze’u, kuris po savo pasirodymo paliko virtinę deimantų apiplėšimų. Žinoma, herojai skuba į pagalbą vykdyti teisingumo.
Prastas filmo scenarijus, keisti režisieriaus pasirinkimai. Joks kitas Betmeno filmas netapo tokia bokso kriauše kino kritikams ir žiūrovams, kokiu tapo „Betmenas ir Robinas“. Regis, visi, kas netingėjo, tas liejo tulžį būtent ant šio filmo. Gėda. Gėda ir tau, Betmenai, ir tau, Robinai. (Jonas Januckas)
2. „Kambarys“ (The Room, 2003)
„Kambarys“ (angl. The Room) – 2003 m. amerikiečių nepriklausoma romantinė drama, kurią parašė, prodiusavo ir režisavo Tomis Wiseau, kuris filme vaidina kartu su Džiuljeta Danielle ir Gregu Sesterosu.
Filmo veiksmas vyksta San Franciske, o jo centre – melodramatiškas meilės trikampis tarp malonaus bankininko Džonio, jo apgaulingos sužadėtinės Lizos ir konfliktiško geriausio draugo Marko. Didelė filmo dalis skirta daugybei nesusijusių antraeilių siužetų, kurių dauguma susiję su bent vienu antraeiliu veikėju ir lieka neišspręsti dėl nenuoseklios filmo pasakojimo struktūros.
Sakoma, kad kūrinys turėjo būti pusiau autobiografinio pobūdžio, anot Wiseau, pavadinimas yra užuomina į kambario potencialą tapti tiek gerų, tiek blogų įvykių vieta. Pjesė, pagal kurią sukurtas filmas, buvo taip vadinama „Kambariu“ dėl to, kad jos įvykiai vyko viename kambaryje.
Na, režisieriaus norai neišsipildė ir „Kambarys“ lieka tik blogų įvykių vieta, nes nieko gero ten neišvysite.
1. „Drakonų kova: Evoliucija“ (Dragonball Evolution, 2009)
Pagal populiarų japonų komiksą – mangą – sukurtas nuotykių filmas pasakoja apie jaunuolį Goku, kuris siekia surinkti septynis magiškuosius Drakono rutulius ir neleisti piktajam valdovui Pikolui užvaldyti pasaulio…
Filmas pradėtas kurti 2002 m., jį platino „20th Century Fox“. Tai pirmoji oficiali „Drakono kamuolio“ serijos ekranizacija. Filmas „Drakono kova: evoliucija“ Japonijoje ir keliose kitose Azijos šalyse buvo išleistas 2009 m. ir patyrė ir finansinę, ir kritikų nesėkmę.
Jį neigiamai įvertino ir kritikai, ir gerbėjai, ypač dėl scenarijaus, aktorių ir neištikimybės pradinei, turimai medžiagai. Be to, filmas prastai pasirodė kino teatruose. Filmas turėjo būti pirmasis iš Drakonų kovų serijos, tačiau visi vėlesni filmai buvo atšaukti. Jis dažnai vadinamas vienu blogiausių visų laikų filmų.
Filmas kaltinamas ne tik rasizmu, bet ir prastu aktorių parinkimu. Taigi, visiškas nuostolis.
