Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu JAV transliuotojui gynė savo pasiūlymą padidinti NATO šalių karines išlaidas nuo 2 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto ir sakė, kad Vladimiras Putinas gali užpulti NATO jau 2026 ar 2027 metais.
„Ateina nauji pranešimai ir aš neseniai mačiau vieną vokiečių ekspertų vertinimą, kuriame sakoma, kad galbūt jau 2026 ar 2027 m. V. Putinas, pertvarkęs savo ekonomiką karo poreikiams, turės tokią karinę galią, kad galės užpulti NATO“, – sakė A. Duda.
„Skamba pavojaus varpai, turime dvejus ar trejus metus, per kuriuos galime dėti daugiau pastangų, kaupti amuniciją, gaminti ginklus, kad maksimaliai padidintume Europos saugumą, pasiruošti ir užtikrinti, kad invazija neįvyks, – tęsė A. Duda. – Visa tai turi būti daroma, kad nereikėtų įsitraukti į kovą. Svarbu sukurti tokį atgrasymą, kuris garantuotų, kad nebūsime užpulti. Tai svarbiausia, nes nė vienas mūsų nenorime karo“.
A. Duda taip pat paragino JAV toliau remti Ukrainą ir perspėjo, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, JAV kariams gali tekti įsikišti.
„Ši Rusijos agresija turi būti sustabdyta bet kokia kaina. Jei ji nebus sustabdyta, ji išsilies ir tada, bijau, kad JAV pinigų neužteks Rusijai sustabdyti, turės įsikišti JAV kariai, bet to niekas nenori“, – perspėjo Lenkijos prezidentas. Jis pridūrė, kad „kiekvienas Ukrainai paaukotas doleris, kiekviena pėstininkų kovos mašina „Bradley“, kiekvienas ginklas, kiekviena Ukrainai perduota dėžė artilerijos sviedinių saugo nuo Rusijos pergalės šmėklos“.
Viljama Sudikienė (PAP (EN))
V. Putinas kalba apie tolesnį kariuomenės stiprinimą
Dar vienai šešerių metų kadencijai perrinktas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tolesnį kariuomenės ir saugumo institucijų stiprinimą. „Žinoma, šiandien – ir ypač šiandien – ypatingai svarbu stiprinti Rusijos valstybės gynybinius pajėgumus ir saugumą“, – antradienį susitikime su parlamento frakcijų vadovais sakė V. Putinas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Jis Rusijos užpultą Ukrainą vėl vaizdavo kaip agresorę ir pareiškė, jog rusų tauta nesileis įbauginama.
Priešas savo akcijomis pasiekia visiškai priešingą rezultatą nei tikisi, kalbėjo V. Putinas, turėdamas omenyje pastarosiomis dienomis suintensyvėjusį Rusijos pasienio regionų puolimą. Šios atakos pareikalavo ir civilių gyventojų aukų. Tačiau čia aukų skaičiai ir žalos mastas yra nepalyginamas su aukų skaičiais ir sugriovimais Ukrainoje.
Antradienį Rusijos Valstybės Dūma antruoju ir trečiuoju svarstymu priėmė įstatymų projektus dėl asmenų, pasirašiusių sutartis su Rusijos gynybos ministerija, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jie supaprastina kalinių tarnybos kariuomenėje įforminimą, praneša „Laisvės radijas“.
Pagal šiuos dokumentus, sudariusių sutartis su Gynybos ministerija įtariamųjų baudžiamosios bylos bus sustabdytos, o nuteistiesiems reali laisvės atėmimo bausmė bus pakeista lygtine. Vėliau jie gali būti atleisti nuo atsakomybės, taip pat gali būti panaikintas jų teistumas.
Įstatymai nebus taikomi tiems, kurie padarė nusikaltimus pagal kai kuriuos baudžiamojo kodekso straipsnius, įskaitant nusikaltimus nepilnamečių seksualinei neliečiamybei, terorizmą, šnipinėjimą ir valstybės išdavimą.
Anksčiau Valstybės Dūma jau buvo priėmusi tokį įstatymą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus iki 2023 metų birželio 24 dienos. Naujieji dokumentai galioja ir tiems, kurie padarė nusikaltimą arba buvo nuteisti ir po šios datos.
Masinė kalinių tarnyba Rusijos kariuomenėje prasidėjo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Iš pradžių kaliniai tarnavo privačioje karinėje kompanijoje „Wagner“, vėliau jie buvo perduoti ir kitiems daliniams. 2024 metų sausį buvo sužinota, kad į karą išvykusiems kaliniams nebesuteikiama prezidento Putino malonė.
Leidinio „Mediazona“ ir BBC rusų tarnybos redakcijų, tvarkančių kare Ukrainoje žuvusių rusų vardinį sąrašą, duomenimis, apie 18 proc. fronte žuvusių Rusijos kariškių buvo kaliniai.
Rasa Strimaitytė (ELTA) Stasys Gimbutis (ELTA)
