Kai SZA dainuoja, atrodo, kad pasaulis trumpam nustoja suktis – jos balsas svyruoja tarp švelnumo ir skausmo, tarsi kažkieno vidinis monologas, kurį visada norėjai išgirsti garsiai. Ji nėra tik R&B žvaigždė – ji tapo kartos balsu. Balsu, kuris garsiai kalba apie tai, kas dažnai lieka nutylėta: nerimą, pavydą, savikritiką, neišsipildžiusius lūkesčius ir tikrą, bet netobulą meilę. SZA savo muzika nesiekia įtikti – ji gydo. Tai, kaip ji per kelerius metus tapo viena svarbiausių šiuolaikinės muzikos figūrų, susiję ne tik su tuo, ką ji skleidžia garsu, bet ir su tuo, kaip ji užpildo tylą prasme.
Nuo Niudžersio iki viso pasaulio
Tikrasis SZA vardas – Solána Imani Rowe. Ji gimė 1989-ųjų lapkritį Misūryje, bet užaugo Maplewoode, Niudžersyje – konservatyvioje aplinkoje, kur griežti tėvų standartai ir religinė drausmė smarkiai formavo jos ankstyvą tapatybę. Visgi, muzika visada ruseno fone, kadangi jos tėvas, CNN prodiuseris, domėjosi džiazu ir fanku, o mama, AT&T vykdomoji darbuotoja, supažindino su disciplinos verte, taip pat domėdamasi R&B ir bažnytine muzika. Paauglystėje SZA pamilo Björk, Lauryn Hill ir Ella Fitzgerald – ši įvairovė suformavo jos vėlesnę stilistiką: žanrų mišinį, kuriame R&B susitinka su alternatyva, soul’u ir hiphopu.
Jos kelias į muziką nebuvo tradicinis. Ji mokėsi biologijos, sportavo, net svarstė apie karjerą kaip jūros biologė, tačiau atsitiktinai įrašytas pirmasis EP „See.SZA.Run“ (2012) greitai sulaukė dėmesio. Jau kitais metais ji pasirašė sutartį su „Top Dawg Entertainment“ – legendine hiphopo leidybos kompanija, kurioje kūrė tokie atlikėjai kaip Kendrick Lamar ir Schoolboy Q. Tai buvo pirmas kartas, kai TDE priėmė moterį atlikėją – rizikingas, bet vėliau itin sėkmingas sprendimas.
Ctrl – kai emocijos virsta menu
2017 metais SZA išleido savo debiutinį studijinį albumą „Ctrl“, kuris ne tik perrašė jos karjeros eigą, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką visoje šiuolaikinėje muzikoje. Tai nebuvo tik meilės dainos. Tai buvo vidinių pokalbių, nerimo, pavydo, savivertės krizių ir troškimų kronika. „Aš rašiau apie tai, ko pati nesugebėdavau pasakyti garsiai, apie tai, kaip kartais nejauti savo vertės, bet vis tiek nori būti mylima“, – interviu The Guardian sakė SZA. Tokios dainos kaip „Love Galore“, „The Weekend“ ar „Drew Barrymore“ tapo kultinėmis – ne vien dėl savo skambesio, bet ir dėl jausmų tikrumo.
Albumas pelnė penkias „Grammy“ nominacijas, tačiau apdovanojimo taip ir negavo. Vėliau SZA prisipažino: „Aš buvau tokia pikta. Penkios nominacijos, ir nieko? Tai buvo skaudus momentas. Bet išmokau – ne trofėjai apibrėžia vertę. Kartais geriausia, ką gali padaryti, tai likti ištikima sau.“
Kaip šlovė netemdo esmės
Po „Ctrl“ sėkmės sekė daugybė bendradarbiavimų – SZA balsas skambėjo kartu su Kendricku Lamaru hite „All the Stars“, kuris buvo nominuotas net Oskarui, o 2021 m. su Doja Cat ji išleido hitą „Kiss Me More“, pelniusį jai pirmąjį „Grammy“. Tačiau pačios SZA antrojo albumo reikėjo laukti net penkerius metus.
2022-ųjų gruodį pasirodęs „SOS“ tapo sprogimu – kritiškai pripažintas kaip vienas stipriausių metų albumų, jis debiutavo pirmoje Billboard 200 vietoje ir išbuvo ten net 10 savaičių. Tokios dainos kaip „Kill Bill“, „Snooze“ ar „Shirt“ parodė, kad SZA išliko atvira, bet dabar dar stipresnė, brandesnė ir ryžtingesnė. „Tai apie širdgėlą, apie kerštą, apie tą jausmą, kai nori viską pasiųsti velniop“ – taip ji apibūdino „SOS“, parodydama, kad net skausmas gali būti transformuojamas į meno formą.
Šlovė, kuri atsineša ir šešėlį
Sėkmė ne visada reiškia besąlyginį pripažinimą. SZA dažnai tenka atlaikyti milžinišką spaudimą ir socialinių tinklų „hate’ą“. Vieni komentuoja jos išvaizdos pokyčius, kiti priekaištauja dėl atvirumo apie psichologines krizes, o treti kritikuoja jos sceninę laikyseną ar net muzikinį stilių. Ji neslepia, kad tokie komentarai žeidžia, bet nebepakeičia jos krypties. „Bet aš nebesistengiu visiems įtikti. Kai supratau, kad vis tiek būsiu kritikuojama – ar būsiu tikra, ar ne – nusprendžiau tiesiog būti savimi“, – yra sakiusi SZA. Tokia pozicija padarė ją svarbia ne tik muzikine prasme, bet ir pavertė ją kultūrine figūra – ta, kuri leidžia žmonėms jaustis matomiems net savo pačių netobulumuose.
SOS ir Saturn – naujas skambesys, ta pati širdis
2024 metais išleista „SOS deluxe“ versija, pavadinta „Lana“, parodė, kad SZA neketina sustoti. Dainos „Saturn“ ir „Diamond Boy (DTM)“ iškart tapo hitais, o jų tekstai, poezijos ir dienoraščio deriniai, dar kartą įtvirtino jos išskirtinumą. Kritikai pastebėjo, kad SZA toliau tiria savo tapatybę ne tik kaip moters, bet ir kaip atlikėjos, kuri nenori būti uždaryta į žanro rėmus. Ji žaidžia su trapu, alternatyva, indie pop’u, bet viską vis tiek suka per savo emocinį filtrą. „Aš nebeturiu jokių tikslų. Viskas, ką dabar darau – tai kūrybinė laisvė. Velniop,“ – pareiškė ji Rolling Stone interviu.
Ne tik dainininkė, bet ir galimas kino veidas
SZA šiandien ne tik koncertuoja sausakimšose arenose, bet ir žiūri į aktorystę. Ji viešai išreiškė norą vaidinti „Marvel“ visatoje, ypač – legendinę superheroję Storm. „Norėčiau parodyti savo ribas. Aš ne tik dainininkė – aš noriu išbandyti viską“, – pasakojo ji. Nors tai dar tik svajonė, tačiau, turint omenyje jos ambicijas ir charizmą, net ir Holivudo scenos gali būti pasiekiamos.
Tikrumas kaip revoliucija
SZA šiandien yra daug daugiau nei R&B atlikėja – ji yra kultūrinis reiškinys. Jos dainose – mūsų vidiniai balsai, jos sėkmėje – įkvėpimas, o jos trapume – jėga. Ji tapo balsu tiems, kuriems buvo tylima, veidu tiems, kurie jautėsi nepastebėti. Ir šiandien, kai muzika dažnai tampa filtruota ir komercine, SZA primena: tikrumas vis dar turi vertę. Ne tik vertę, bet ir galią keisti.
