Donaldas Trumpas – vienas kontraversiškiausių Amerikos prezidentų per visą istoriją. Jo impulsyvi politika bei neretai atgrasūs teiginiai net ir daug ką mačiusius politikos apžvalgininkus priverčia pripažinti, jog, kad ir kaip kvailai skambėtų, šis prezidentas tikrai išsiskiria iš daugelio buvusiųjų. Žinoma, labiausiai jis išsiskiria tuo, jog yra pirmasis šalies istorijoje nuteistas asmuo, užimantis prezidento pareigas. Tačiau tai ne vienintelis išskirtinis „pasiekimas“, kuriuo gali pasigirti ši politinė figūra. Per savo antrąją katendciją 45-asis šalies prezidentas iš pamatų pakeitė tai, kaip suvokiamos JAV prezidento pareigų finansinės galimybės, Baltuosius rūmus paversdamas ne tik politiniu centru, bet ir pajamų generavimo meka, kuri nebuvo paremta įprastų nekilnojamo turto ar verslo procesais, o sėkmę lėmė skaitmeninės inovacijos ir asmeninio prekės ženklo monetizavimas.
Kaip teigia CBC naujienų portalo publikacija, per pirmuosius šešiolika kadencijos mėnesių D. Trumpui ir jo šeimos nariams pavyko uždirbti milijardus dolerių per įvairius verslo projektus, kurie darė tiesioginę įtaką jų politinei sėkmei. [2026 m. gegužės 22 m.] Forbes portalo teigimu, šiandien Trumpų šeimos turtas yra vertinamas daugiau nei 6.5 milijardoJAV dolerių, tai yra tris kartus daugiau nei prieš antrąją kadenciją, kadangi portalas nurodo, jog 2024 metais D. Trumpo turtas siekė vos 2.3 mlrd. JAV dolerių. [2026 m. kovo 25 d.] CBC nurodo, jog pagrindinė tokio padidėjusio pelningumo priežastis – kriptovaliutos bei neįprasti licencijavimo sandoriai. Analitikų teigimu, šis prezidento kabinetas tapo pelningiausiu Amerikos istorijoje, nes įtakinga šeima sugebėjo įgyvendinti sudėtingą finansinę sistemą, kurioje susipina riba tarp viešojo intereso ir asmeninės naudos. [2026 m. gegužės 22 m.] Kaip ir kiekvienam paprastam žmogui, kyla klausimas, o iš kur gi tos milijoninės sumos? Ar jos gali būti uždirbtos legaliais verslais ir sandoriais? O gal vis dėlto Donaldas Trumpas nėra toks sąžiningas ne tik politikoje?
Skaitmeninis šeimos turtas: Kriptovaliutų iškilimas
CBC žiniasklaidos teigimu, didžiąją dalį antrosios kadencijos metu Trumpų šeimos uždirbto turto sudarė pajamos iš kriptovaliutų projektų, kurie buvo pradėti D. Trumpui dar oficialiai netapus prezidentu. 2025 m. pirmąjį mėnesį, likuskelioms dienoms iki prezidento priesaikos, būsimas šalies vadovas pristatė „meme“ monetą su savo vardu – $TRUMP. Šios kriptovaliutos pardavimai per keturis mėnesius sugeneravo įspūdingą 320 mln. JAV dolerių sumą. [2026 m. gegužės 22 d.]
Nors vėliau šios autentiškos valiutos vertė krito, D. Trumpo komandai pavyko sugeneruoti dešimtis milijonų dolerių vien iš prekybos mokesčių. The Washington Post publikacijoje teigiama, kad trys su prezidentu sąsajų turinčios skaitmeninės piniginės vien iš transakcijų mokesčių gavo apie 43 mln. JAV dolerių. Tačiau klientams, patikėjusiems prezidento žodžiu ir jo sėkme, $TRUMP nebuvo tokia sėkminga investicija. Portalas teigia, kad smulkūs investuotojai patyrė didžiulius nuostolius, nes monetos vertė per laiką nuo savo populiarumo viršūnės nuvertėjo net 85 proc. [2025 m. gegužės 8 d.]
$TRUMP nėra vienintelis sėkmingas Trumpų šeimos projektas, nešantis didžiulius pelnus. Kriptovaliutų platformą „World Liberty Financial“ (WLFI) Reuters portalo žurnalistai vadina dar ambicingesniu projektu. D. Trumpo sūnus Ericas, Donaldas jaunesnysis ir net Barronas yra pagrindiniai šio projekto bendraįkūrėjai. Per pusę metų Trumpų šeimos pajamos 2025 m. išaugo net 17 kartų, metų pradžioje pajamos siekė 51 mln., o vėliau šoktelėjo net iki 864 mln. JAV dolerių, kurių daugiau nei 90 proc. (apie 802 mln.) sudarė minėtų kriptovaliutų sistemų veikla. Didelę dalį šio pelno, apie 463 mln., atnešė WLFI žetonų pardavimai. Reuters publikacijos teigimu, net „World Liberty Financial“ savo svetainėje nurodo, jog net 75 proc. tų pajamų atiteko D. Trumpo organizacijai. [2025 m. spalio 28 d.]
Kaip ir daugelis D. Trumpo projektų, šis taip pat kelia klausimų, susijusių su interesų konfliktu. Didžiąją dalį investuotojų į minėtuosius žetonus sudaro įtakingi asmenys, siekiantys politinio palankumo ar sandorių. Reuters publikacija pateikia kriptovaliutų milijonieriaus Justino Suno pavyzdį, kuris buvo sulaukęs JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) kaltinimų dėl sukčiavimo. Kiek vėliau jis investavo 75 mln. JAV dolerių į WLFI žetonus, o D. Trumpui grįžus į valdžią, SEC sustabdė Justinos Suno tyrimą.
Kitas Reuters publikacijoje minimas interesų konfliktas sulaukė nemažai dėmesio ir pasipiktinimo net iš etikos ekspertų bei senatorių. Žurnalistų teigimu Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei palankus fondas MGX, vadovaujamas šalies prezidento brolio Zayedo Al Nahyano, įvykdė rekordinę 2 mlrd. dolerių investiciją į „Binance“ biržą, pasinaudojęs Trumpų šeimos stabiliąja moneta USD1. Toks didžiulis sandoris iškart įmonei užtikrino finansinį pajėgumą, kadangi šis pirkimas sudaro tris ketvirtadalius visų apyvartoje esančių USD1 monetų. Šiuo metu minėta 2 mlrd. dolerių transakcija yra laikoma JAV iždo vertybiniuose popieriuose, taip per metus iš palūkanų generuojant apie 80 mln. JAV dolerių pajamų, kuriomis yra pildomos su D. Trumpu susijusių įmonių kasos. Didžiulis svetimos valstybės lėšų tekėjimas į prezidento verslą privertė sunerimti net ir dalį valdžios atstovų, kurie teigė, jog gali būti pažeista JAV Konstitucijos atlyginimų išlyga. Tokius įtarimus tik dar labiau sustiprino D. Trumpo oficialios malonės suteikimas „Binance“ įmonės įkūrėjui Changpeng Zhao.
Melania Trump ir brangiausias dokumentinis filmas istorijoje
Trumpų šeimos pajamos neapsiriboja tik prezidento ir jo sūnaus projektais. Kol sūnūs pasirinko plėsti skaitmeninės imperijos įtaką, pirmoji ponia Melania Trump atsidūrė žiniasklaidos akiratyje dėl 75 mln. JAV dolerių sandorio su populiariąja „Amazon“ bendrove. Sandoris buvo skirtas dokumentiniam filmui „Melania“ ir trijų dalių dokumentiniam serialui. Kino istorijoje tai buvo vienas didžiausių sandorių, kadangi bendrovė išmokėjo didžiulę 40 mln. JAV dolerių sumą už teises į šį dokumentinį produktą. Forbes portalo teigimu, šis prabanga dvelkiantis sandoris buvo sukurtas po Jeffo Bezoso ir jo žmonos Lauren Sanchez vakarienės kartu su Trumpų šeima 2024 m. gruodį „Mar-a-Lago“ rezidencijoje. Vėliau vykusiame teisių aukcione „Disney“ pasiūlymas buvo permuštas net 26 mln. JAV dolerių iš „Amazon“ pusės ir taip ši bendrovė tapo pagrindiniu filmo transliuotoju. M. Trump šis sandoris atnešė daugiau nei 70% visos minėtos sumos ir Trumpų turtai dar kartą buvo papildyti maždaug 28 mln. JAV dolerių suma. [2026 m. sausio 30 d.]
THE OBSERVER žiniasklaidos portalo teigimu ties tuo „Amazon“ išlaidos nesustojo ir kompanija skyrė papildomai 35 mln. JAV dolerių rinkodaros kampanijai, kurią žurnalistė vadina agresyvia, kadangi filmas buvo reklamuojamas net NFL atkrintamųjų varžybų metu, taip investicijas filmui padidinant iki 75 mln. JAV dolerių, įprastai panašios dokumentikos atsieina daugiausia iki 5 mln. dolerių. [2026 m. vasario 3 d.]
View this post on Instagram
The New York Times pateikia palyginimą su Oskarui nudominuotu filmu „RBG“, kuriame pasakojama apie teisėją Ruth Bader Ginsburg, šio filmo kūrybai buvo skirta vos 1 mln. dolerių bei 3 mln. atiteko reklamos kampanijoms, nepaisant gerokai mažesnio biudžeto nei „Melania“ filmas, šis filmas buvo pripažintas sėkmingiausia metų politinė dokumentika. Portalo teigimu, toks didžiulis sandoris papiktino net ir „Amazon“ įmonei artimus žmones ir buvęs kompanijos filmų vadovas Ted Hope tokį sandorį įvardijo kaip „outright bribe“ (liet. akivaizdus kyšis) ar tiesioginiu bandymu įsiteikti dabartinei valdžiai, kadangi kontrakto suma neprilygsta logiškai rinkos kainai. [2026 m. sausio 28 d.]
THE OBSERVER publikacijoje žurnalistė Patricia Clarke pateikia etikos teisininko Richardo Painterio žodžius, kuris teigia, kad toks sandoris yra efektyviausias būdas J. Bezosui priartėti prie naujos šalies administracijos, tam, kad būtų apsaugota jo bendrovė „Blue Origin“, kuri panašiu metu kaip ir buvo sudarytas sandoris, pretendavo į NASA mėnulio modulio statybos kontraktą, kurio vertė siekė 3,4 mlrd. JAV dolerių.
Kaip teigia The New York Times, filmo režisierius B. Ratneris kaip įgalėdamas gynėsi, kad didžiąją dalį sumos išleido muzikiniam garso takeliui, kuris buvo žymiai brangesnis už kultinio filmo „Piko valanda“. Tai neįtikino daugelio profesionalų, o Oskarui nominuota režisierė Julie Cohen išsakė savo nuomonę, pabrėždama, kad filmui trūksta meninių ar žurnalistinių motyvų, kadangi visa filmo kontrolė buvo perleista pačiai Melanijai. Tokios ekspertų įžvalgos tik dar labiau sustiprina tikėjimą, kad „Amazon“ šis filmas buvo tarsi tiesiausias kelias į politinio palankumo įgijimą.
Nors į filmą buvo investuotos seniai nematytos sumos, Forbes teigimu, aukštų komercinių rezultatų jam pasiekti nepavyko. Jungtinėje Karalystėje „Vue“ tinklo kino teatro pardavimai į šią dokumentiką buvo apibūdinami kaip vangūs, o JAV buvo prognozuojama vos 2-5 mln. JAV dolerių surinktų pajamų iš bilietų.
Licencijavimo pajamos: Nuo Biblijų iki simbolinių gitarų
Donaldas Trumpas jau ir pirmosios savo kadencijos metu nevengė publikuoti savo veido ar vardo tam, kad visa tai paverstų pajamomis. The Washington Post teigimu, sugrįžimas į Baltuosius rūmus paskatino dar aktyvesnį prekės ženklo licencijavimą. Anksčiau „Trump“ vardas buvo naudojama prabangiuose viešbučiuose ir ant kitų, kiek labiau rafinuotų produktų, tokių kaip kepsniai, degtinė, kaklaraiščiai. Dabar pasirenkamos ir paprastesnės, asmeninio vartojimo prekės, naudojamos politinei įtakai ir rėmėjų lojalumo išlaikymui. [2024 m. kovo 27 d.]
NBC naujienų portalo teigimu, 2025 m. birželio 13 d. paviešinta išsami D. Trumpo finansinė deklaracija, kurios apimtis yra net 234 puslapiai, atskleidžia, jog dešimtis milijonų dolerių pajamų į prezidento turtus atkeliauja iš autorinių atlyginimų už vardines prekes, kurių pats šalies vadovas nevengia pademonstruoti viešai. [2025 m. birželio 14 d.]
The Washington Post publikacijoje teigiama, kad licncijavimo veiklos aktyvumas suaktyvėjo prezidentui susidūrus su teisinėmis išlaidomis dėl civilinių nuosprendžių. Vienas populiariausių licencijavimo pavyzdžių yra „God Bless the USA“ Biblija, kuri iki šiol yra parduodama už 59,99 JAV dolerio. Šio produkto pristatymas prasidėjo nuo išplatinto D. Trumpo vaizdo įrašo, kuriame jis skatino amerikiečius „Make America Pray Again” (liet. Priversk Ameriką vėl melstis) ir įsigyti jo vardo Bibliją. Ši knyga išsiskiria tuo, jog joje parašytas ne tik Šventasis Raštas, bet ir galima rasti dainininko Lee Greendwoodo dainos „God Bless the USA“ ranka užrašytas priedainis bei JAV konstitucija, Nepriklausomybės deklaracija, JAV Teisių bilis. Nors produkto svetainėje yra aiškiai pateikiama, kad tai nėra projektas skirtas politikai, NBC publikacijos teigimu, finansinės ataskaitos rodo, ką kita, patvirtindamos, jog D. Trumpui iš pardavinėjamos Biblijos autorinių teisių pavyko pelnyti net 1 306 035 JAV dolerius.
Trumpas tik religiniais simboliais neapsiriboja, jis sėkmingai žengė ir į mados pasaulį bei kolekcinininkų rinką. The Washing Post žurnalistai aprašo, jog pirmoji mados prekė buvo pristatyta dar 2024 m. „Sneaker Con“ renginyje, kuriame prezidentas pats pristatė savo naują produktą – „Never Surrender“ auksu puoštus sportbačius, kurių vertė siekė 399 JAV dolerius. Batai yra ekstravagantiški, ryškios auksinės spalvos, ant jų matomos žvaigždės kartu su raudonomis juostomis, esančiomis batų šone. Prekė buvo pristatyta kaip „itin riboto leidimo“, o kai kurias batų poras buvo galima įsigyti net ir su autentišku D. Trumpo parašu. Kartu su avalyne buvo pristatoma ir parfumerijos linija „Victory 47“ cologne, kvepalų buteliuko kaina siekė 99 JAV dolerius. Kaip ir sportbačiai, kvepalų pakuotė taip pat buvo papuošta auksine spalva, o jos siluetas atspindėjo patį Donaldą Trumpą, dangteliui buvo pasirinkta prezidento galvos formos figūra. Patys kvepalai buvo apibūdinami kaip skirti lyderiams bei istorijos kūrėjams, o natose atsiskleidė kedro riešutai, oda, citrusai bei gintaras. [2024 m. kovo 27d.]
CNN teigimu, finansinė deklaracija atskleidė, jog sportbačių bei parfumerijos pardavimai prie D. Trumpo šeimos turto prisidėjo 2,5 mln. JAV dolerių pajamomis. [2025 m. birželio 14 d.]
Licencijavimo imperija neapsiribojo tik šiomis kasdieninėmis prekėmis. NBC aptariamoje deklaracijoje nurodoma, kad už „Trump Watches“ prezidentui pavyko gauti apie 2,8 mln. JAV dolerių dėl veido ir atvaizdo naudojimo. [2025 m. birželio 14 d.]
CNN žurnalistai teigia, jog ši prabangios prekės vardo linija yra vienas iš sėkmingiausių D. Trumpo licencijavimo pavyzdžių, kurią prezidentas pasitelkia savo politinei jėgai kurti ir plėtoti. Atlikus žurnalistinį tyrimą, CNN portalui pavyko išsiaiškinti vieną mažą, tačiau kertinę detalę. Viešai šie laikrodžiai buvo pristatomi kaip prabangos ir prestižo prekė, kuri kaip ir daugelis vertinamų laikrodžių „pagaminta Šveicarijoje“, jų reali kilmė sukėlė nemažai klausimų, kai tyrimas žurnalistus atvedė visai ne į Šveicariją, o į mažą miestelį Vajomingo valstijoje.
Toks verslo modelis yra išskirtinis tuo, jog prezidentas negamina šių prekių, o su privačiomis įmonėmis pasirašo licencijavimo sutartis, kurios įgyja teisėta galimybę naudoti D. Trumpo atvaizdą ir vardą, kurie suteikia milijoninius honorarus. Karoline Leavitt atstovaujanti Baltiesiems rūmams net kelis kartus patikino, kad prezidento administracija laikosi griežtų skaidrumo ir etikos principų sudarant šiuos sandorius, CNN teigia, kad pasak daugelio kritikų, už tokių sutarčių neretai slepiasi interesų konfliktai.
Licencijavimo produkciją vainikuoja dar įdomesni ir klausimų keliantys produktai. NBC NEWS nagrinėjamoje finansinėje ataskaitoje randami dokumentai apie uždarbį iš specialių „45“ gitarų, kurios turi simbolinę reikšmę ir pažymi D. Trumpo vietą JAV prezidentų eilėje. Minėtosios gitaros ataskaitos teigimu, Trumpų šeimos biudžetą padidino daugiau nei 1 mln. JAV dolerių.
Žinoma, kaip gi D. Trumpas be aktyvumo skaitmeninėje erdvėje. Prieš kelis metus pasaulį savo populiarumu apskriejęs NFT (liet. nepakeičiamas žetonas) prezidentui NBC NEWS teigimu, padėjo pasiekti taip pat nemenką 1 157 490 JAV dolerių pajamų sumą.
CNN pažymi, kad D. Trumpas nebuvo vienintelis šeimos narys susikrovęs nemenką pelną iš NFT pardavimų. Melania Trump deklaravo, jog ji taip uždirbo beveik 217 000 JAV dolerių iš savo asmeninių žetonų pardavimų.
The Washington Post publikacijoje Noahas Bookbinderis, grupės CREW prezidentas, pabrėžia itin svarbų aspektą, kodėl šie veiksmai veda prie interesų konflikto. Jis teigia, jog nors buvimas prezidentu ir neuždraudžia vykdyti verslus, tačiau D. Trumpo verslai tiesiogiai naudoja savo politinę jėgą ir ideologiją tam, kad pasipildytų savo kišenes iš rinkėjų pinigų.
CBC publikacija šia tema kelia ir dar vieną svarbų klausimą, jog tapęs šalies vadovu Trumpas nenutraukė tiesioginių ryšių su šiais pelną nešančiais verslais, o tik oficialiai perleido juos sūnums valdyti. [2026 m. gegužės 22 d.]
NBC NEWS visą šį prekių asortimentą puikiai apibūdina, tarsi valstybės prezidentas ir jo institucija tampa prekiniu ženklu, kuris neša milijoninę vertę pačiam prekinio ženklo veidui.
„Trump Mobile“ ir auksinio telefono istorija
Ties anksčiau minėtais produktais prezidento prekės ženklai tikrai nesibaigia, o visa informacija mus atveda prie dar vieno produkto, šį kartą skaitmeninio. Įpusėjus 2025 m. „Trump Tower“ vykusiame renginyje D. Trumpo sūnūs Ericas ir Donaldas jaunesnysis paskelbė naujienas apie „Trump Mobile“ mobiliojo ryšio paslaugą kartu su jos produktu „T1 Phone”. [2026 m. gegužės 14 d.]
Šio pirmojo tokio tipo išmanaus telefono kaina buvo 499 JAV doleriai, jog galėtų rezervuoti šią prekę, daugiau nei 600 000 žmonių sumokėjo 100 dolerių mokestį. Kaip teigia naujienų portalas TIME, šio išmaniojo telefono pradinis siuntimo laikotarpis buvo numatytas dar 2025 m. rugpjūtį, tačiau projektas savo pradžią pasitiko su metus trukusiais vėlavimais. Pristatymo terminai oficialioje svetainėje keisdavosi kas mėnesį, taip pasiekiant net ir 2026 m. Šis atnaujinimų žaidimas tęsėsi iki pat kovo mėnesio, kol galiausiai tikėtina pristatymo pradžios data buvo visiškai pašalinta iš puslapio. Tai nebuvo vienintelis neetiškas poelgis, kuris aptemdė šio projekto reputaciją. Kol klientai stebėjo nukėlinėjamas datas, įmonė tyliai atnaujino užsakymų sąlygas, pakeisdami užstato taisyklę, nurodydami, jog sumokėtas užstatas nėra visiška garantija, kad išmanusis telefonas pasieks klientą ir sumokėta suma suteikia tik „conditional opportunity“ (liet. sąlyginę galimybę). [2026 m. gegužės 14 d.]
Didžiulis triukšmas kilo tuomet, kai buvo pradėta aiškintis apie tikrą įrenginių kilmę. Pačioje pradžioje prezidento atžalos tikino, kad telefonai bus tik „Made in USA“ (liet. pagaminti JAV), taip siekiant atnaujinti šalies gamybos sektorių, tačiau greitai kalbos keitėsi ir pradėta kalbėti tik apie produkto sukūrimą su amerikietiškomis vertybėmis ir inovacijomis.
Galiausiai, pramonės ekspertams pavyko pastebėti, kad galutinė „T1 Phone“ išvaizda ir įrenginio specifikacijos (mažesnė atmintis, nedidelis ekranas) primena Kinijoje gaminamus įrenginius, kurie JAV parduotuvėje „Walmart“ yra parduodami už mažiau nei 200 dolerių.
Žadėtas mobiliųjų įrenginių siuntimo startas prasidėjo tik 2026 m. gegužės viduryje, o iš bendrovės vadovo buvo girdimi pasiteisinimai apie technologinio verslo operacijų sunkumus bei ilgą laiką trukęs dalių tikrinimas.
CBC teigimu, senatorė Elizabeth Warren visą šį projektą pavadino „another Trump scam“ (liet. dar viena Trumpo apgavystė“), pabrėžiant, kad tai yra schema, išnaudojant prezidento vardą šeimos pasipelnymui. Sunku būtų su ja nesutikti, kadangi prieš tai aprašytos verslo schemos nurodo, kad apgavystė šiose sistemose nėra svetima. [2026 m. gegužės 22 d.]
Karinės pramonės investicijos: dronų verslai
Kita sritis, kurioje Trumpo šeima sulaukia kritikų strėlių – karinė pramonė ir investicijos į ją. Prezidento sūnūs Donaldas jaunesnysis ir Ericas tapo rimtais investuotojais vis labiau augančiame karinės pramonės dronų sektoriuje. ABC NEWS teigimu, tokios investicinės operacijos ir vėl kelia interesų konflikto klausimą tarp šeimos narių verslų ir šalies politikos. Šios temos dėmesio centre atsidūrė neseniai įkurta „Powerus Corporation“ įmonė į kurią abu broliai investavo nemažas pinigų sumas. Pagrindinė bendrovės siekiamybė yra užtikrinti JAV dominavimą dronų pramonėje. [2026 m. kovo 10 d.]
Nors atrodo, kad daug įrodymų nėra, kad tokios investicijos gali paveikti administracijos vykdomą politiką, CBC NEWS savo publikacijoje atskleidžia svarbų faktą, įrodanti, kad interesų konfliktą čia tikrai galima aptikti. Žurnalistas Mike Crawley nurodo, jog JAV Karinės oro pajėgos jau spėjo pasirašyti susitarimą dronų pirkimui būtent iš minėtos kompanijos. [2026 m. gegužės 22 d.]
ABC NEWS nurodo, kad Ericas Trumpas taip pat skyrė ir asmeninių investicijų į karinę pramonę, taip dalį savo pinigų paskirdamas Izraelio dronų gamintojui „Xtend“. Šiai bendrovei pavyko atidaryti savo gamybos tašką Floridoje, užsitikrinant JAV Karo departamento pasiūlytą kontraktą, kuris siekė net kelis milijonus dolerių.
View this post on Instagram
Tuo tarpu kito sūnaus, Donaldo jaunesniojo investicinei įmonei „1789 Capital” pavyko įsigyti ne mažą akcijų paketą „Anduril Industries“ gynybos įmonėje, kurios sritis yra bepilotės kovos mašinos. ABC NEWS teigimu, minėtos lėšos buvo tiesiogiai nukreiptos į startuolį „Vulcan Elements“ specializuojantį naudingųjų išteklių srityje. Pastarajai kompanijai beveik iškart po Trumpų šeimos investicijos pavyko gauti rekordinę 620 mln. JAV dolerių paskolą, kurią suteikė Pentagono Strateginio kapitalo biuras.
Atrodo, kad tokios paskolų machinacijos, remiamos valstybės įmonių, jau kažkur yra girdėtos ir mums, lietuviams. Taip, kaip ir lietuviškoje istorijos versijoje, taip ir čia viskas paskola neapsiribojo. Donaldas jaunesnysis tapo „Unusual Machines“ patarėjų tarybos nariu, kuri jau buvo pasiekusi vyriausybinius sandorius dėl dronų gamybos. ABC NEWS teigimu, daugelis analitikų pastebi, kad tokios investicijos netikėtai sutapo su vyriausybės sprendimais, uždraudžiančiais užsienio gamybos dronus bei jų naudojimą JAV teritorijoje, grindžiant tai nacionaliniu saugumu. Tokie sprendimai padėjo vietinėms bendrovėms, remiamoms prezidento šeimos, dalyvauti kovoje dėl sandorių su Pentagonu. Etikos ekspertai nurodo, kad nors D. Trumpas nedalyvauja tiesiogiai skirstant lėšas ir kontraktus bendrovėms, tačiau už paskirstymą atsakingi asmenys yra tikrai informuoti, jog prezidento šeima akivaizdžiai yra susijusi su šiomis kompanijomis. Dėl šios priežasties kylą klausimų, ar visgi visi sprendimai yra priimami teisėtai ir išlaikant visus reikalavimus.
Teisinis skydas
Galiausiai, visus pelnus vainikuoja tikrai išskirtinė ir unikali administracinė schema. Nors tai ir nėra pajamas generuojantis projektas, yra gaunamos naudos, leidžiančios priiminėti rizikingus finansinius sprendimus ir tarsi pasijausti „nebaudžiamiems“. CBC portalo teigimu, D. Trumpas yra įkūręs 1,8 mlrd.. dolerių vertės „Anti-Weaponization Fund“ fondą, kuris buvo skirtas asmenims neva nukentėjusiems nuo politinio persekiojimo. Toks fondas padėjo šeimai sudaryti susitarimą su JAV mokesčių tarnyba (IRS), kuris nurodė, jog tarnyba įsipareigoja niekada nevykdyti mokesčių auditų Trumpui, jo šeimai ir jų verslams. Toks susitarimas, leido Trumpų šeimos turtams užsitikrinti visišką nepasiekiamumą bei nebaudžiamai vykdyti įtakingas finansines operacijas. [2026 m. gegužės 22 d.]
The Guardian teigimu, toks sprendimas buvo pasiektas ne veltui, o labiau kaip taikos sutartis su pačiu D. Trumpu dėl jo iškelto 10 mlrd. JAV dolerių ieškinio prieš savo administruojamą vyriausybę. Čia D. Trumpas taip pat „sumušė rekordus“, kadangi tokio dydžio ieškinys dar niekad nebuvo pateiktas, o tuo labiau iš paties šalies vadovo. Prezidentas ieškinį grindė tuo, jog federalinis rangovas neteisėtai paviešino jo deklaracijas. Teisiniu požiūriu ši byla buvo itin sudėtinga, kadangi prezidentas atsidūrė abiejose bylos pusėse, tačiau Teisingumo departamentas, kuriam vadovavo buvęs D. Trumpo advokatas Todd Blanch, užbaigė bylą ir suteikė D. Trumpo ir jo šeimos verslams visišką imunitetą, taip atleidžiant juos nuo praeities mokesčių auditų. D. Trumpui iš šio sandorio pavyko pasipelnyti, kadangi po šio susitarimo buvo užkirstas kelias IRS tirti bet kurias nebaigtas mokesčių pretenzijas, o jų vertė gali būti daugiau nei 100 mln. JAV dolerių. The Guardian publikacijoje toks sandoris įvardinamas kaip „savęs praturtinimas“, kadangi faktiškai galima teigti, jog D. Trumpas pats save atleido nuo bet kokių praeities mokesčių skolų ar kitų nuobaudų tyrimo. [2026 m. birželio 10 d.]
Kad šios kadencijos laikotarpiu D. Trumpui pavyko savo vardą paversti prekiniu ženklu ir turėti didžiulį kiekį šaltinių, iš kurių yra kaupiamos pajamos, rodo ir finansinės deklaracijos mastas. Lyginant su praėjusiu prezidentu Joe Bidenu, jo deklaracija užėmė vos keliolika puslapių, tuo tarpu dabartinio šalies vadovo deklaracija yra išdėstyta per 234 puslapius, kuriuose aprašyti visi minėti pajamų šaltiniai, kuriuos prezidentui pavyko sukurti per pastaruosius metus. [2025 m. birželio 14 d.]
„Trumpų sala“ Albanijoje
Prieš kelias savaites su Trumpų šeima susijęs sandoris, pradėjęs plisti žiniasklaidoje tik dar kartą įrodė, jog prezidento šeima savo politinę įtaką yra pasiruošusi sėkmingai išnaudoti ir toliau, taip sukuriant milžiniškos vertės verslo projektus. Vienas tokių projektų – prabangus kurortas Albanijoje.
CNN portalo teigimu, D. Trumpo dukra Ivanka Trump ir jos vyras Jaredas Kushneris planuoja išvysti projektą 1400 hektarų privačioje Sazano saloje bei penkių mylių ilgio pakrantės ruože Pishë Paro-Narta. Ši nauja su Trumpų šeima susijusi investicija yra vertinama 1,6 mlrd. JAV dolerių. [2026 m. birželio 8 d.]
View this post on Instagram
Kaip nurodo The Guardian, minėtos investicijos yra vykdomos pasitelkiant „Affinity Partners“ fondą, valdomą J. Kushnerio. Šiam fondui pavyko pasiekti reikšmingą finansinį užnugarį iš Saudo Arabijos bei Kataro valstybių turto fondų. [2026 m. birželio 4 d.]
Dar prieš metus The Guardian paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad Trumpų šeima, pasinaudodama savo politiniu statusu, išsiderėjo ypatingas finansines privilegijas, Albanijos vyriausybė atleido juos nuo mokesčių mokėjimo statybų laikotarpiu. Taip pat valstybė įsipareigojo savo lėšomis padengti visą projektui reikalingą infrastruktūrą, elektros tiekimą, nuotekų bei vandentiekio sistemas. Sandorį pavyko pasiekti ne bet kam, o Richardui Grenellui, kuris anksčiau užėmė specialiojo pasiuntinio Balkanams poziciją, o vėliau tapo Kushnerio verslo partneriu. [2025 m. birželio 24 d.]
Tam, kad būtų leidžiamos statybos apsaugotose gamtos teritorijose, CNN teigimu, Albanija 2024 m. priėmė skubų sprendimą keisti įstatymą, kuriame atsirado išimtys 5 žvaigždučių kurortams, taip apeinant aplinkosaugos reikalavimus.
Albanijos vyriausybė šį projektą mato kaip ekonominį privalumą, o jų veiksmai rodo, kad projektas tikrai nebus pažabotas, tačiau šalies piliečiai turi kiek kitokius įsitikinimus. Prieš dvi savaites žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog šalyje kyla tūkstantiniai protestai dėl grėsmės saugomoms gamtos teritorijoms bei ekosistemų išnaikinimo. The Guardian teigimu būtent planuojamuose projektų vietovėse gyvena flamingai bei retos Viduržemio jūros ruonių rūšys.
Tokia nauja šeimos investicija Albanijoje, kurią, pasak The Guardian vietiniai jau spėjo pakrikštyti „Trumpų sala“, vertinama kaip dar viena puiki galimybė savo politinę įtaką išnaudoti pelno siekimui, net jei ir tai tiesiogiai nesisieja su pačiu Donaldu Trumpu.
Nors šaltiniai parodo, kad yra teikiamos deklaracijos, o administracijos atstovai atkakliai tikina, kad D. Trumpas vadovaujasi visomis etikos normomis, prezidento posto naudojimas asmeniniam praturtėjimui kelia klausimus apie valstybės valdymo skaidrumą. Tampa akivaizdu, kad JAV prezidentui tikrai netrūksta fantazijos sugalvoti naujų pajamų šaltinių, o neretai netrūksta ir drąsos tam, kad verslo sprendimai būtų labiau pelningi nei etiški. Istorija ne kartą pademonstravo, kad tai, kas yra deklaruojama kaip teisėti veiksmai, nebūtinai gali būti skaidrūs ir paisyti moralės normų, ypač kai verslus vykdo toks žmogus kaip Donaldas Trumpas.
