Atrodo, kad Artimųjų Rytų laukia naujas karinis konfliktas, kurio pagrindiniai dalyviai bus Iranas ir Izraelis. Šios valstybės į vienas kitą leidžia raketas, kurias gali matyti Libano, Sirijos, Jordanijos, Irako ir Kipro piliečiai. Socialinėse medijose galima matyti tūkstančius įrašų, kurie rodo sprogimus, sunaikintus pastatus ir mirtį. Irakas oficialiai uždarė savo oro erdvę, kaimyninės valstybės irgi svarsto apie panašius apribojimus. Įtampa toliau auga regione, kuriame taika yra tik svajonė.
Birželio 13 Izraelis surengė milžinišką puolimą prieš Iraną, panaudodamas apie 200 naikintuvų. Izraelio kariuomenė teigė, kad atakavo Irano branduolinius ir karinius objektus, pataikydama į maždaug 100 taikinių visoje šalyje. Teheranas stipriai nukentėjo nuo kelių Izraelio smūgių, įskaitant vieną, kuris pataikė į Revoliucinės gvardijos korpuso būstinę. Izraelis smogė pagrindiniams Irano branduolinio sodrinimo objektams, kurie buvo naudojami vystyti šalies branduolinį arsenalą. Iranas patvirtino, kad žuvo kariuomenės štabo viršininkas Muhammadas Begi ir keli svarbūs mokslininkai. Ši ataka – didžiausia Irano istorijoje per praeitus 35 metus. Diplomatinės pastangos deeskaluoti situaciją yra neveiksmingos. Atakos yra jaučiamos ne tik kariniuose objektuose, bet ir gyvenamuosiuose kvartaluose, televizijos stotyse, komercinėse zonose. Masinės evakuacijos vyksta abiejų šalių viduje, ambasados yra uždaromos, Europos valstybės pradėjo organizuoti piliečių grąžinimo operacijas iš Izraelio.
Iranas kelis dešimtmečius siekia sukurti branduolinį ginklą. Ši iniciatyva, anot Irano lyderių, yra tam, kad šalis galėtų apsiginti, o ne pulti kitas valstybes. Amerika yra prieš šią iniciatyvą, nes ji nenori dar vienos branduolinės valstybės, kuri gali būti pavojinga regiono bei pasaulio stabilumui. Per šį laiko tarpą Jungtinės Amerikos Valstijos bandė pasiekti diplomatinį susitarimą su Irano valdžia dėl atominės programos vystymo. Iranas ir Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo susitikti dėl sutarties organizavimo birželio 15 diena, tačiau planai buvo sustabdyti po bombardavimo operacijos.
Izraelis yra tiesiogiai priešiškas Irano atominei programai. Jeigu Iranas sugebėtų pagaminti atominį ginklą, šalis taptų dar viena branduoline valstybe regione. Iranas nepripažįsta Izraelio valstybės egzistavimo, jos lyderiai yra kelis kartus teigia, kad ji neturi teisės egzistuoti. Valstybės yra seniai nutraukusios diplomatinius ryšius. Benjaminas Netanyahu viešai skatina Irano piliečius nuversti savo šalies vyriausybę, neatmeta galimybės nužudyti jų vadovą, o Irano administracija kalba apie visišką Izraelio sunaikinimą. Šalys toliau tęsia ugnies apsikeitimą.
Šiuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas siunčia prieštaringus signalus dėl šalies įstojimo į konfliktą. Visas pasaulis yra sutelkęs savo dėmesį į jo reakciją. Amerikos prezidentas „svarsto“ apie galimybę prisijungti prie Izraelio smūgių prieš Irano branduolinius objektus, tačiau konkretaus atsakymo dar nedavė dėl valstybės įsitraukimo į konfliktą. Birželio 17 diena Baltųjų rūmų Situacijų kambaryje buvo surengtas 90 minučių susitikimas su nacionalinio saugumo komanda, kuri yra suskaldyta tarp agresyvios ir pasyvios politikos šalininkų. Diplomatinė komunikacija taip pat vyksta socialinių tinklų erdvėje. Trumpas pradėjo siųsti grasinimus ir perspėjimus Irano administracijai per „X“ platformą. Viename iš jų buvo teigiama, kad Amerikos informaciniai ištekliai žino, kur jie gali rasti ajatola, turi planus neutralizuoti vadovą. Trumpas taip pat pareikalavo „visiškos kapituliacijos“ iš Irano ir teigė, kad Amerika jau turi oro kontrolę šalies oro erdvėje. Tačiau svarbu paminėti tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatai teigia, kad šalis žada įsiterpti į konfliktą tik tada, jeigu Iranas sužeistų Amerikos piliečius.
„X“ platformoje taip pat buvo galima matyti Irano atsakymus į Trumpo komentarus, tačiau didelis visuomenės dėmesys buvo sutelktas į parodijinę paskyrą, kuri buvo neteisingai laikoma patikimu šaltiniu. Taip pat buvo galima matyti daug dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų, kurie buvo pristatomi, kaip tikrais konflikto vaizdais.
Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja bei Pakistanas yra išreiškia palaikymą Iranui. Pakistano vadovybė yra teigusi, kad jie yra pasiruošę paleisti atominį ginklą į Izraelį, jeigu Iranas būtų užpuolamas. Rusija svarsto apie galimybę perduoti vieną iš savo ginklų Iranui. Izraelis irgi sulaukė paramos iš savo sąjungininkų Jungtinės Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu formuojasi du skirtingi blokai, kurie palaiko vieną konflikto pusę. Kuo ilgiau ši situacija tęsis, tuo daugiau galime tikėtis didesnio kaimyninių valstybių, tarptautinių organizacijų įsitraukimo.
