Iš pradžių girdime chaosą, sprogimus, šūvius ir sraigtasparnio garsus. Tačiau staiga pasigirsta gitaros akordai. Muzika pradžioje tampa tyli, o Jameso Hetfieldo įžanginis vokalas įsilieja palaipsniui ir viskas vystosi ramiai. Tik šiek tiek vėliau viskas pasikeičia. Pasigirsta ritmingi būgnai, sunkėja gitarų skambesys ir didėja įtampa. Kūrinys įsivažiuodamas tampa vis gyvesnis ir galiausiai įvyksta sprogimas – kulminacija.
Taip pradedama „One“ – 1988 metais išleisto „Metallica“ albumo …And Justice for All kūrinys, kuris tapo vienu iš pagrindinių grupės kūrinių ir atvėrė kelią į didesnę sėkmę.
Ši daina nėra tik apie karą. Tai yra daina apie žmogų, kuris iš mūšio grįžta gyvas, tačiau praradęs viską, kas jam svarbu, ir nebegalintis savarankiškai gyventi. Jis tampa įkalintas savo kūne, o savo pasąmonėje bando būti laisvas.
Iš Trumbo romano į „Metallica“ dainą
Dainos „One“ istorija yra glaudžiai susijusi su amerikiečių rašytojo Daltono Trumbo 1939 metais sukurtu romanu Johnny Got His Gun.
Romane pasakojama apie Pirmojo pasaulinio karo laikotarpį ir kareivį Joe Bonhamą, kuris mūšio metu yra sunkiai sužeidžiamas. Žmogus netenka galūnių ir kitų kūno dalių, tačiau išlieka sąmoningas. Kūnas tampa jo kalėjimu, o pats žmogus visiškai izoliuojamas ir tampa priklausomas nuo kitų.
Dainos epicentre – ne mūšio laukas, o tai, kas vyksta po jo. Kareivis lieka gyvas, tačiau nebegali kontroliuoti savo kūno. Jis negali normaliai kalbėti ar išreikšti savo minčių, o pasąmonė išlieka vienintelė vieta, kuri vis dar yra gyva ir kurios iš kareivio atimti neįmanoma.
Dėl to dainos esmė yra ne mirtis, o tolesnis gyvenimas be gebėjimo jo kontroliuoti.
Muzika, kuri pasakoja istoriją
Viena iš didžiausių šio kūrinio stiprybių yra jo muzikinė dramaturgija.
Daina nuo pat pradžių primena baladę. Švarios gitaros ir vokalas visiškai nėra agresyvūs, kaip dažnai būna šio žanro kūriniuose. Kūrinio pradžia sukuria vienatvės jausmą ir viskas atrodo lyg tyla prieš audrą.
Palaipsniui muzika keičiasi: įsijungia būgnai, ritmingas gitarų skambesys tampa sunkesnis ir didėja įtampa. Viso kūrinio metu ritmas ir dinamika nuolat keičiasi, todėl daina tampa išskirtinė.
Visi ritmo pokyčiai, instrumentų įsijungimai ir lėta pradžia gali būti suprantami bei palyginami su žmogaus vidine būsena ir išgyvenimais, kurių gyvenime būna daug. Taip pat keičiasi ir nuotaikos. Šios dainos kitimas bei dinamika perteikia muzikinio klipo herojaus nerimą, desperaciją ir norą išsilaisvinti.
Nuo ramybės iki kulkosvaidžio
Viena iš labiausiai įsimenančių dainos vietų yra finalinė dalis, kurioje grupės būgnininkas Larsas Ulrichas pradeda groti itin greitą ritmą, o jo kolegos su gitaromis jį sustiprina staigiais akcentais.
Visa tai primena šaudymą iš kulkosvaidžio ir ši vieta visiškai pakeičia dainos charakterį. Iš pradžių klausytojas yra lėtai įvedamas į kūrinį ir girdi palaipsniui augančią įtampą, o galiausiai viskas sprogsta ir pasigirsta agresyvūs garsai.
Po to seka Kirko Hammetto gitaros solo. Kulminacija palaipsniui artėja prie finalinių akordų, o ramus pradžios fonas yra visiškai užgožiamas trankios melodijos. Taip, kaip ir gyvenime, dažnai nuo ramybės palaipsniui kyla panika, o finale įvyksta chaosas.
„One“ ir Johnny Got His Gun
1989 metais „One“ tapo pirmąja grupės „Metallica“ daina, kuriai buvo sukurtas muzikinis vaizdo klipas. Klipe grupė groja tamsioje erdvėje, o kadrai yra sumontuoti su Daltono Trumbo 1971 metų filmo Johnny Got His Gun ištraukomis.
Šios ištraukos pagyvina vaizdo klipą ir leidžia klausytojui geriau įsijausti į veikėjo patiriamas emocijas. Joe Bonhamas guli ligoninėje ir suvokia, kad jo smegenys nebegali kontroliuoti kūno. Jis taip pat negali išreikšti savo minčių taip, kaip anksčiau, todėl turi komunikuoti Morzės abėcėlės pagalba.
Galima sakyti, jog ši daina tampa kareivio balsu. Filmo ištraukos rodo jo fizinę būklę, dainos tekstas perteikia jo mintis, o muzika – neviltį ir vidinį nerimą.
Kaip iškilo „One“?
„One“ tapo pirmuoju „Metallica“ singlu, patekusiu į JAV „Billboard Hot 100“ ir tame sąraše užėmė 35 vietą. Ši daina leido grupei pasiekti platesnę auditoriją, o prie to smarkiai prisidėjo klipo rodymas per MTV. Tai buvo itin reikšminga, nes pačioje pradžioje „Metallica“ išvis buvo atsisakiusi kurti muzikinius vaizdo klipus. Šis žingsnis tapo svarbiu lūžiu grupės istorijoje.
1989 metais „One“ buvo nominuota „Grammy“ apdovanojimui, tačiau grupė nelaimėjo. Visgi po metų daina pelnė pirmąjį „Metallica“ „Grammy“ apdovanojimą už geriausią metalo atlikimą.
Tačiau pats kūrinys yra ne tik apie apdovanojimus. „One“ tapo itin reikšminga daina, nes muzika ir istorija joje yra neatskiriami dalykai. Viskas vystosi tolygiai, o daina neprasideda nuo agresijos. Ji prasideda nuo paprasto žmogaus, kuris išgyvena karą, jaučia įtampą, o jo sunkėjančią padėtį tolygiai akcentuoja stiprėjantys muzikos garsai.
Pats pavadinimas „One“ taip pat turi savo prasmę. Tai tarsi žmogus, kuris lieka vienas su savo mintimis. Taip iš dalies parodomas ir kitų per karą nukentėjusių žmonių likimas. Daina tampa žmogaus istorija.
Nuo tylių gitaros garsų iki kulkosvaidžio primenančio ritmo – tik keli momentai. Tai leidžia klausytojui ne tik išgirsti istoriją, bet ir į ją įsijausti bei patirti, kaip ramybę užgožia chaosas ir viskas virsta siaubo filmu.
Būtent dėl to „One“ ir iki šiandien išlieka vienas stipriausių šios grupės kūrinių ir glaudžiai siejasi su šių dienų aktualijomis, nes parodo karo kainą žmogui, kaip tai ilgalaikėje perspektyvoje keičia paprastą žmogų ir kaip viskas yra trapu bei laikina.
