Praėjus 36 metams po vienos garsiausių vagysčių istorijoje, FBI vis dar ieško atsakymų. 1990 m. kovo 18 d. iš Bostono Isabella Stewart Gardner muziejaus dingo 13 meno kūrinių. Šiandien jų vertė siekia daugiau kaip pusę milijardo dolerių. Tai laikoma didžiausia meno vagyste istorijoje.
Šią istoriją pasakoja „Netflix” keturių dalių dokumentinis serialas „This Is a Robbery: The World’s Biggest Art Heist” („Tai yra apiplėšimas: didžiausia meno vagystė pasaulyje”), pasirodęs 2021 m. Jo kūrėjai pasitelkė tuometinių tyrėjų, muziejaus darbuotojų ir žurnalistų liudijimus, archyvinę medžiagą bei istorijos rekonstrukcijas, o dėmesį skyrė ir Bostono nusikalstamam pasauliui, ir keistiems tyrimo posūkiams. Serialas vėl atkreipė žiūrovų dėmesį į bylą, kuri tebėra neišspręsta, ir parodė, kad paveikslų paieška tęsiasi iki šiol.
Naktis po Šv. Patriko dienos.
Kai miestas ilsėjosi po Šv. Patriko dienos šventės, ankstų kovo 18-osios rytą du policininkų uniformas vilkintys vyrai įžengė į muziejų sakydami, jog reaguoja į iškvietimą. Juos įleidus, jie surakino naktinius apsauginius ir pavogė 13 meno kūrinių. Apsauginiai buvo rasti lipnia juosta užklijuotomis rankomis, kojomis ir burnomis, pririšti prie kėdžių muziejaus rūsyje.
Tarp pavogtų kūrinių buvo Rembrandto „Audra Galilėjos ežere“, Vermeerio „Koncertas“ ir Manet „Chez Tortoni“. Vagys iš rėmų išpjovė ir kelis kitus paveikslus, o tuščių rėmų muziejus neišmetė. Jie tebekaba savo vietose kaip priminimas apie dingusius kūrinius. Muziejus juos eksponuoti paliko 1994 m., praėjus ketveriems metams po vagystės, nes muziejaus įkūrėja Isabella Stewart Gardner, gyvenusi pačiame muziejuje ir mirusi 1924 m., buvo palikusi nurodymą eksponatus laikyti tiksliai taip, kaip ji juos išdėliojo.
Vagystė truko ilgiau nei valandą.
Nors apiplėšimas skamba kaip greita ir chaotiška operacija, iš tikrųjų vagys muziejuje praleido maždaug 81 minutę. Per tą laiką jie neskubėdami judėjo iš vienos galerijos į kitą, rinkosi konkrečius kūrinius ir iš jų kirpo drobes. Tai, kad du žmonės galėjo taip ilgai būti muziejuje ir niekas jų nesustabdė, tapo dar viena mįsle, kurią tyrėjai bando išspręsti iki šiol.
Net ir vagys apsiriko dėl vieno paveikslo.
Įdomu tai, kad plėšikai iš muziejaus išsinešė ir kūrinį, kurį laikė Rembrandto paveikslu. Tuo metu muziejaus leidiniuose jis iš tiesų buvo nurodytas kaip Rembrandto darbas, tačiau dar 9-ajame dešimtmetyje specialistai nustatė, kad paveikslą iš tikrųjų nutapė vienas iš jo mokinių. Taigi vagys iš muziejaus išėjo manydami, kad turi dar vieną garsaus dailininko kūrinį, nors iš tiesų jų grobis buvo kiek mažiau vertingas, nei jie tikriausiai manė.
Vaizdo įrašas ir nežinomas lankytojas.
2015 m. tyrėjai paviešino iki tol nematytą stebėjimo kameros įrašą. Jame matyti, kaip kovo 17-osios naktį, likus maždaug 24 valandoms iki apiplėšimo, apsaugininkas pro galinį įėjimą įleidžia jauną vyrą. Šio žmogaus tapatybė iki šiol nenustatyta. Vienas apsaugininkas, Rickas Abathas, kaltinimus dėl bendrininkavimo nusikaltime yra atmetęs.
Įtariamieji ir teorijos.
2013 m. FBI pareiškė, kad nustatė, asmenis, kuriuos laikė atsakingais už vagystę, tačiau jų tapatybės viešai neatskleidė. Tyrimas ilgą laiką sukosi apie Konektikuto mafijos narį Robertą Gentile, kuris buvo laikomas paskutiniu gyvu su byla siejamu asmeniu. Jis neigė žinąs ką nors apie vagystę ir mirė būdamas 85 metų, praėjus kuriam laikui po insulto.
Šiemet pasirodė ir nauja buvusio FBI agento Geoffrey Kelly knyga. Joje teigiama, kad vagystę įvykdė laisvas Bostono apylinkių nusikaltėlių tinklas, o ne tarptautiniai „genijai“. Autorius paveikslus vadina „tobulais bėgliais“, nes juos pavogus yra labai sunku parduoti. Tokios vertės meno kūrinius perkantys žmonės dažniausiai nori juos rodyti viešai ir jais didžiuotis. Tačiau šiuo atveju to padaryti praktiškai neįmanoma – paveikslai iki šiol ieškomi, o jų vagystė yra plačiai žinoma.
Ar paveikslai dar atsiras?
Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, kūriniai neatrasti, FBI toliau ieško naujų pėdsakų ir prašo bet kokią susijusią turimą informaciją pranešti telefonu 1-800-CALL-FBI. Nors realiai niekas nežino, kur paveikslai yra, FBI palaiko viltį, kad jie bus surasti, o muziejus šiuo metu siūlo iki 10 mln. JAV dolerių atlygį už informaciją, padedančią susigrąžinti kūrinius.
