Yuvalis Harari – istorikas, nagrinėjantis žmonijos egzistencijos klausimus

Paskelbė: Giedrė Bastytė Data: 2018-11-13 10:19

Spausdinti | Komentarai

Yuvalis Noah Harari

Yuvalis Noah Harari – istorikas, filosofas, žmogus, nagrinėjantis visų laikų žmonijos egzistencinius klausimus, naudodamasis istorija. Jo knygos apie mus, kaip apie gyvūnus, valdančius pasaulį, tapo tarptautiniais bestseleriais. Knygose nagrinėjamos temos privertė suklusti visus: nuo pasaulio lyderių, iki verslininkų, mokytojų, studentų ir net tų, kuriems nepatinka istorija.

Istorikas gimė 1976-tais metais Izraelyje, Hifoje. 2002-tais metais įgavo doktorantūros laipsnį Oksfordo universitete. Sugrįžęs namo po mokslų, susipažino su savo vyru Itziku Yahavu (ang. Itzik Yahav), su kuriuo susituokė Toronte, Kanadoje. Šiuo metu Yuvalis dėstytojauja Jeruzalės hebrajų universitete, Izraelyje. Originaliai studijavęs pasaulio, viduramžių ir karo istorijas, šiuo metu jis pakeitė savo specializaciją. Susidomėjęs makroistorija, nagrinėjančia bendrus įvairių kultūrų dėsnius pagal kuriuos rutuliojasi pasaulio įvykiai ir procesai, jis pasinėrė į dar sudėtingesnes temas. „Mano, kaip istoriko, pagrindinis siekis yra išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje užuot tikėjus istorijomis, kurias žmonės kuria tūkstančius metų tam, kad paaiškintų arba kontroliuotų tai, kas vyksta pasaulyje“ – teigia istorikas. Pagrindiniai jo nagrinėjami klausimai: koks ryšys yra tarp istorijos ir biologijos? Koks yra esminis skirtumas tarp homo sapiens ir kitų gyvūnų? Ar istorijoje veikia teisingumas? Ar keičiantis istorijai, žmonės tapo laimingesni? Kokius moralinius klausimus XXI a. kelia mokslas ir technologijos?

Autorius prisipažįsta, kad nuo pat vaikystės, kiek pats save atsimena, jis siekė išsiaiškinti ir suprasti realybę. Jis dalinasi prisiminimais iš tų laikų, kai lankė vidurinę mokyklą pasakodamas, kad bandė klausti mokytojų, net savo tėvų, apie pasaulį, gyvenimą, kas tai yra ir kodėl, tačiau tuomet Yuvali atsakymo negavo. Jis prisimena, kad tuomet jį sujaudino ne tai, kad niekas nepateikė atsakymų, o tai, kad žmonės jų neieškojo. Paauglystėje daugelis žmonių, ne paslaptis, mąsto apie gyvenimo prasmę, tikslus, tuomet įžengę į trečiąją gyvenimo dešimtį tiesiog nusprendžia susituokti ir susilaukti vaikų. Asmenys tikisi, kad prie egzistencinių klausimų sugrįš vėliau, tačiau tai niekada neįvyksta. Gyvenimo tėkmė nuplukdo filosofines mintis žemyn upe ir žmonėms taip tampa tiesiog paprasčiau gyventi. Tačiau autorius teigia, kad jam taip nenutiko. Egzistenciniai klausimai virė viduje jaunystėje ir verda iki šiol. Svarbiausias dalykas – tiesiog ieškojimas ir blaivus mąstymas.

Jis jau net penkiolika metų praktikuoja Vipasana (ang. Vipassana) meditaciją, kuri, kaip jis pats pasakė, pakeitė jo gyvenimą. Tai viena seniausių iš Indijos kilusių meditacijos technikų. Autorius galvoja, kad blaivus mąstymas yra pats svarbiausias dalykas siekiant išsiaiškinti reikšmingus žmonijos istorijos klausimus, o meditacija šioje srityje yra geriausias pagalbininkas stengiantis mąstyti blaiviai. Jis kasdien po dvi valandas (po valandą ryte ir vakare) medituoja ir kartą per metus atsiriboja nuo pasaulio 30-60-čiai dienų. „Kai aš iš anksto planuoju, ką veiksiu ateinančiais metais, visų pirma nusprendžiu, kada vyksiu į Indiją. Tai pirmas dalykas, kurį pasižymiu savo kalendoriuje. Visa kita veikla organizuojama aplink tai.“ – teigia autorius įrodydamas, kokia svarbi jam yra meditacija. Per tą laiką, kurį praleidžia Indijoje, jis neskaito knygų, nesinaudoja internetu ir tiesiog susitelkia meditacijai. Negana to, Yuvalis Harari yra veganas. Tam jis buvo įkvėptas berašant pirmąją knygą, kada jis suprato, kaip nedovanotinai žmonės iš tikrųjų elgiasi su gyvūnais.

Žinomų pasaulio intelektualų plačiai rekomenduojama knyga „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ (ang. Sapiens: A Brief History of Humankind), pirmą kartą buvo išleista 2011-tais metais Izraelyje. Autorius knygą parašė hebrajų kalba. Ne paslaptis, kad iš pradžių ji buvo atmesta net keturis kartus. Leidyklos atmetimą pagrindė sakydamos, jog istorijos knygų niekas nepirks, nes jos Izraelyje nėra populiarios, tačiau pasisekė, kad penktoji leidykla nusprendė priimti iššūkį ir neapsiriko. Vos išėjusi knyga šovė į perkamiausių knygų „TOPą“ ir net keturis metus puikavosi ne grožinės literatūros sąrašo viršūnėje. 2014-tais ji buvo išversta į anglų kalbą. Dabar knyga yra prieinama jau daugiau nei 30-čia kalbų, tarp jų ir lietuvių.

Yuvalis Noah Harari knygos

© KaunoZinios.lt nuotr. 

Knyga „Sapiens“ pasakoja mūsų, kaip gyvosios rūšies istoriją, nuo susikūrimo iki dabartinių laikų. Tai nėra grožinės literatūros knyga. Čia dėstomi esminiai su žmonija susiję dalykai ir kaip mes sugebėjome tapti pasaulio valdovais, t.y. dominuojančia rūšimi. Jis paaiškina, kad kapitalizmas yra sėkmingiausia, kada nors išrasta religija; kad tai, kaip šiais laikais agrokultūroje yra elgiamasi su gyvūnais, gali būti laikoma sunkiausiu nusikaltimu istorijoje; ir nors mes esame daugiau pažengę už savo protėvius, tai nebūtinai reiškia, jog esame laimingesni.

Sujungus gilias įžvalgas su vaizdingai parašytu tekstu, „Sapiens“ jau pasiekė kultinį lygį, kuris palietė įvairių kultūrų ir specialybių atstovus: paauglius, mokytojus, profesorius, gyvūnų teisių aktyvistus, valdžios ministrus, prezidentus, verslininkus ir kt. Tokie žmonės kaip Bilas Geitsas (ang. Bill Gates), Barakas Obama (ang. Barak Obama) ir Markas Zukenbergas (ang. Mark Zuckenberg) savo sekėjams rekomendavo paskaityti šią knygą. Obama ypatingai pabrėžė, kad knyga jam suteikė naują perspektyvą apie esminius dalykus, kurie padėjo mums sukurti šią nepaprastą žmonių civilizaciją. Juk ne paslaptis, kad me ją priimam kaip savaime suprantamą dalyką, nors iš tikrųjų, turėtumėm būti dėkingi ir kaip įmanoma labiau pasistengti suprasti, kaip visa tai, ką turime dabar, atsirado ir susiformavo. Ši knyga neapima žmonijos ateities, tačiau tema nelieka neaptarta. Autorius apie ateitį kalba antroje savo knygoje.

Homo Deus: trumpa rytojaus istorija“ (ang. Homo Deus: A Brief History of Tomorrow) yra antroji profesoriaus knyga. Šioje knygoje yra pradedama rašyti nuo tos vietos, kur buvo palikta praėjusiame leidinyje „Sapiens: glausta žmonijos istorija“. Priešingai nei pirmtakė, „Homo Deus“ yra parašyta apie galimą žmonijos ateitį. Čia susipina mokslas, istorija, filosofija ir kiekviena įmanoma disciplina. Kartu jos leidžia pažvelgti į ateitį, kuri iš pradžių atrodo sunkiai suvokiama, tačiau daugiau įsigilinus – neišvengiama: greitai žmonija praras ne tik dominavimą, bet ir savo, kaip gyvosios rūšies, prasmę. Knygoje kalbama, kad šiais laikais daugiau žmonių miršta nuo nutukimo, nei nuo bado; žmonės dažniau miršta nuo senatvės, nei nuo užkrečiamų ligų ir daugiau žmonių patys atima sau gyvenimą, nei miršta karuose. „Žmonės – vienintelė gyvoji rūšis, kuri per ilgą savo egzistavimą sugebėjo paveikti Žemę taip, kad jau beveik neįmanoma atstatyti ir šiais laikais jau niekas nebesitiki, kad kažkokia aukščiau esanti būtybė sureguliuos mums gyvenimus.“ – dėsto savo mintis Yuval Harari. Žmonės yra godūs padarai, greitai jie pradės siekti ne mirtingumo, kas, autoriaus teigimu, puse žmonijos pavers nereikalingais padarais. Norint tai pakeisti, žmonija turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir priimti naujus, aiškius sprendimus, kurie padėtų pasukti istorijos tėkmę tinkama linkme.

Knygoje apie ateitį, autorius nagrinėja tai, kas nutiks pasauliui, kai technologijos ir dirbtinis intelektas visiškai užvaldys mus. „Ar Jūs matėte tuos zombius, vaikščiojančius gatvėmis su veidais, priklijuotais prie išmaniųjų telefonų? Ar Jūs manote, kad jie kontroliuoja technologijas, ar jos kontroliuoja zombius?“ – klausia autorius akivaizdžiai pabrėždamas, jog technologijų invazija jau prasidėjo. Kas nutiks demokratijai, kai Facebook ir Google pradės žinoti mūsų pomėgius ir dalykus, kurių nekenčiame, geriau už mus pačius? Kas atsitiks su socialine gerove, kai kompiuteriai išstums žmones iš potencialios darbo rinkos ir sukurs naują nevykėlių klasę? Ar Silicio slėnis (ang. Silicon Valley) vietoj naujų prietaisų/išradimų pradės kurti naujas religijas? Kokius naujus likimus susikursime, mes, žmonės, po truputį tampant homo deus t.y. dievais? Patys save paskelbę dievais, kaip mes apsaugosim šį trapų pasaulį ir visą žmoniją nuo savo pačių naikinančios galios? Visi šie ir dar daugiau klausimų yra aptariami „Homo Deus: trumpa rytojaus istorija“ knygoje.

21 pamoka XXI amžiui“ (ang. 21 Lessons for the 21st Century), išleista 2018-tais metais, priešingai nei „Homo Sapiens“, kuri nagrinėjo praeitį ir „Homo Deus“, kuri nagrinėjo galimą žmonijos ateitį, trečiojoje autoriaus knygoje nagrinėjama dabartis ir šiuo metu svarbūs klausimai, į kuriuos mums yra būtina atkreipti dėmesį.

Ši knyga yra glaustai susijusi su dviem anksčiau išleistomis autoriaus knygomis. Joje kalbama apie politines, socialines, egzistencines ir su technologijomis susijusias temas ir kaip jos paveikia mūsų šiuolaikinį pasaulį. Skatinama pažvelgti į save, savo vidų, ir suprasti, koks yra mūsų vaidmuo, ir kuo mes galime pasitarnauti pasauliui, kuris yra pilnas triukšmo, ambicijų ir neužtikrintumo. Ne paslaptis, kad retas šiuolaikinis žmogus gali sau leisti galvoti apie pasaulį ir egzistencinius klausimus, nes jis yra per daug užsiėmęs kasdienybe, tačiau, kaip autorius teigia, žmonės ir jų vaikai, vis tiek turės gyventi tose pasekmėse, net jei jie ir nedalyvavo sprendžiant svarbius žmonijai klausimus. „Tai yra labai nesąžininga, tačiau, kas Jums pasakė, kad istorija yra sąžininga?“ – provokuoja autorius. Jeigu ši knyga įkvėps bent saujelę žmonių susimąstyti ir prisidėti prie diskusijų apie žmonijos dabartį ir potencialią ateitį, tuomet, Yuval Harari teigimu, jo darbas bus įvykdytas.

Pasaulio intelektualų rekomenduojamas knygas „21 pamoka XXI amžiui“, Sapiens: glausta žmonijos istorija“ ir „Homo Deus: trumpa rytojaus istorija“ parašęs Yuvalis Noah Harari yra pagrįstai vadinamas vienu iškiliausių šių laikų mąstytojų. Jo gilios, istorija paremtos įžvalgos apie žmoniją, jos praeitį, dabartį ir ateitį nepalieka nei vieno abejingo. Jos priverčia susimąstyti: kas mes esame? Kaip mes tapome tuo, kas esame? Ir kaip mūsų ateitis keisis priklausomai nuo to, kokius sprendimus priimsime? Ar mūsų pasaulis turi ateitį? Jeigu taip, tuomet kokia ateitis laukia žmonijos?

Taip pat skaitykite: Kazuo Išiguro – itin savitas bei įdomus japonų kilmės britų rašytojas

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt