Eidami Ožeškienės gatve, kuri atrodo kaip ir įprasta bet kuri kita Kauno gatvė, netoli sinagogos, galima aptikti išsiskiriantį ir paslaptingą skersgatvį, įrėmintą ryškiuose mėlynuose rėmuose. Kelias vedantis giliau į kiemą, pažymėtą numeriu 21-ienas, virš savęs turi iškabą „Kiemo galerija“. Į ją įėjus atsiveria meniškas ir dar nematytas kiemas pilnas įvairių meno kūrinių. Šis kiemas turi savo ypatingą istoriją, yra nuolat pildomas ir taip pat jau turi ateities vizijų. Kokias gi paslaptis ir istoriją slepia šis kiemas?
2014 metais menininkas Vytenis Jakas pastebėjęs žmonių susvetimėjimo ir nebendravimo problemą, sugalvojo ištaisyti šią padėtį ir atkurti gerą atmosferą tarp kaimynų. Dar tuomet menininkas net nenutuokė, kokią įdomią istoriją slepia šis kiemas. „Aš pradėjau nuo problemos, kuri čia kažkada buvo – žmonių susvetimėjimo, nebendravimo. Mane labai trikdydavo, todėl nusprendžiau susipažinti su kaimynais, išsiaiškinti jų istorijas“, – pasakojo Vytenis Jakas. „Pasirodo, tai – labai įdomu. Labai daug kas turėjo ką įdomaus papasakoti ir nuo to prasidėjo visa kiemo istorija su nuotraukomis – tai, kas mums brangu nusprendžiau iškelti į viršų“, – teigė menininkas.
Tarpukario metu šiame kieme daugiausiai gyveno žydų šeimos. Kaimynai buvo labai artimi, nuolat bendravo ir palaikė ryšį, tarsi viena didelė šeima. Kieme stovėjo didelis stalas, prie kurio rytais kaimynai visi kartu gerdavo kavą. Viduryje kiemo buvo įrengtas apvalus fontanas ir skulptūra, o fontano vandenį jie vadino „valdišku vandeniu“. Po nepriklausomybės atkūrimo fontano nebeliko, o dalis gyventojų emigravo. Šioje buvusioje jaukioje kaimynų susibūrimo vietoje atsirado tiesiog įprasta automobilių stovėjimo aikštelė. Dabartinis bendravimas tarp kaimynų apsiriboja galvos linktelėjimu ar tiesiog pasisveikinimu, žmonės retai kada bičiuliaujasi ar draugiškai sutinka, kaip anuomet.
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
Menininkas Vytenis Jakas sako, kad namų sąvoka yra labai plati, tai ne tik ta vieta, kurios duryse sutraška raktai. Tai apima ryškesnius, glaudesnius santykius tarp žmonių. Norint sukurti jaukią namų atmosferą, reikia bendrumo, kuris skatintų socialinį pasitikėjimą, draugiškumą ir kaip populiariausia sakyti, priverstų jaustis „kaip namuose“. Tokios simbolikos ir istorijos apstu „Kiemo galerijoje“.
Pirmiausia kiemas pasitinka su Čarliu Čaplinu ir sarkastišku užrašu: „Tik kiemo gyventojams“.
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
Tai savotiškas žaidimas žodžiais, per kuriuos užmezgama intriga. Tokia naudojama ironija yra taikoma žmonių susvetimėjimo temai. Tai kvietimas užeiti, o naudojama ironija verčia susimąstyti. Kiemo katino, tupinčio lange su geltonomis langinėmis, simbolika – tvarka ir jos palaikymas. Ant sienos, vedančios į vidinį kiemą, yra nupieštas pajacas su senoviniu fotoaparatu. Pajacas, šiuo atveju yra personažas, stebintis, pasakojantis ir fiksuojantis visas dramatiškas istorijas kiemo istorijas. O šių yra gausybė. „Kiemo galerija“ pildosi jų gyventojų ir artimųjų portretais, kurdami kiemo istoriją. Pirmoji kaimynė palaikiusi kiemo idėją pasiūlė nupiešti jos tetos portretą, kuri mėgo dėvėti elegantiškus drabužius, tačiau buvo labai griežta ir paliko baimės prisiminimą. Kitame portrete įamžintas vienos moters užsukdavęs aplankyti tėvas. Sudužusios šukės slepia žydaitės Ditos šeimos tragišką istoriją. Jos vyras buvo sušaudytas už tai, jog vokiečiams neišdavė žmonių, kurie slėpė žydų vaikus.
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
Vytenis Jakas pasidalina mintimis, jog žada ir toliau tęsti „Kiemo galerijos“ iniciatyvą: „Manau, kad tęstiniame „Kiemo galerijos“ projekte atsiras ir daugiau tapybos darbų. Esu surinkęs nemažą kolekciją įdomių nuotraukų, kuriomis pasidalino kiemo gyventojai. Jas norėsiu nupiešti ant kiemo sienų. Atsiradus papildomam finansavimui bus galima nupiešti ir didelio formato piešinių, bei sukurti instaliacijas ir meno objektus, kurie bus harmoningai įvietinti kiemo erdvėje. „Kiemo galerija“ – tai dar vienas būdas žmonių saviraiškai, dar vienas būdas ne vietoje „kažko“, o šalia „to“. Akivaizdu, kad susvetimėjusių kaimynų problema aktuali ne tik mūsų kiemui, todėl toks erdvės įmeninimas – galėtų būti gerosios patirties pavyzdžiu ir kitiems kiemams, ir netgi miestui.“
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt
© KaunoZinios.lt nuotr.
Taip pat skaitykite: TOP 10 modernaus meno kūrėjų, kuriuos privalote žinoti