Ši provokatyvi pankroko grupė egzistavo tik du metus, bet per tą trumpą laiką ji sugebėjo pakeisti muzikos ir mados pasaulį amžinai. Kontraversalios dainos apie Anglijos karalienę, seksą, gyvenimą, mirtį ir politiką sukėlė milžinišką chaosą konservatyvioje Anglijos kultūroje. Šios idėjos užkerėjo jaunus žmones, kurie norėjo gyventi kitaip, negu jų tėvai. Kai pamatote jaunuolį su šuns antkakliu ir spygliuotais plaukais, galite padėkoti „Sex Pistols“.
Septintasis dešimtmetis Jungtinėje Karalystėje buvo labai sunkus metas. Rasinė įtampa kamavo visuomenę, riaušės ir demonstracijos vykdavo kas antrą savaitę. Ekonomika smuko, trūko darbo vietų, šalyje dažnai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Kultūra buvo konservatyvi ir senamadiška, valdžia smarkiai kontroliavo ir cenzūravo žiniasklaidą, muziką. Jaunimas jautėsi nusivylęs gyvenimu ir norėjo pokyčių, ieškojo būdų sukilti prieš visas gyvenimo neteisybes. Viena iš tokių maišto formų buvo muzika, stilius ir kultūra.
Steve’as Jonesas, grupės gitaristas, veiksmingas vagis, kuris teigia, kad pasisavino Davido Bowie įrangą ir panaudojo ją įkurti grupę. Paulas Cookas, būgnininkas, buvo susijęs su elektriko amatu. Septintojo dešimtmečio pradžioje abu vaikystės draugai dažnai lankėsi Londono drabužių parduotuvėje „Let It Rock“. Jos savininkai, dizaineriai Vivienne Westwood ir Malcolmas McLarenas, madą laikė individualios saviraiškos ir pasipriešinimo visuomenei ginklu. Jie įkvėpė „Sex Pistols” surasti savo stilių, kuris šokiravo ir užkerėjo tuometinę visuomenę.
Jie susirado likusius grupės narius išskirtinais būdais. Johnas Lydonas, būsimas pagrindinis vokalistas, patraukė McLareno dėmesį, nes Lydonas vilkėjo „Pink Floyd„ marškinėlius, ant kurių rašikliu buvo užrašyta „I HATE“. Westwoodas rado Johną Simoną Ritchie, antrąjį grupės bosistą, tarp vienos parduotuvės klientų. Jis nemokėjo groti bosine gitara, bet atrodė išblyškęs ir pasimetęs, ant kaklo buvo užsidėjęs šunų grandinę su pakabinama spyna. Ši būsimo grupės nario stilius buvo toks, kokio jie ieškojo, todėl jis greitai tapo grupės nariu.
„Sex Pistols” panaudojo visas savo galimybes šaipytis iš muzikos pramonės ir visuomenės. Per vienerių metų laikotarpį, jie perėjo per tris įrašų kompanijas. Jie visada ieškojo sau geresnių sąlygų ir išeidavo iš susitarimo tada, kai iškildavo net mažiausias nesklandumas. Netrukus po pirmojo singlo „Anarchy in the U. K.“ išleidimo 1976 m. jie pasirodė Anglijos televizijos laidoje „Today“. Laidos vedėjas privertė juos ištarti daugybę keiksmažodžių, kuriuos jie naudojo savo dainose. Tuometinės visuomenės kontekste, net paprasti žodžiai, kaip „damn”, „hell” ir „satan” buvo labai kontraversalus. Šios laidos metu buvo galima išgirsti visą keiksmažodžių vaivorykštę, kuri buvo transliuojama į visos Anglijos poilsio kambarius. Kitą dieną garsiausia antraštė skelbė „THE FILTH AND THE FURY”. Vietinė valdžia uždraudė visus muzikinius šou, kurie atrodė panašiai į „Sex Pistols”, o policija likvidavo visus likusius. Staiga kiekvienas vidurinės mokyklos moksleivis ir jo tėvai sužinojo apie pankų kultūrą. Mokinių patarėjai klausinėjo, ar jie nori skutimosi peiliukais persipjauti krūtinę, mėgstamas grupės judesys, kai jie norėjo tik klausytis dainų.
Viena iš jų geriausia žinomų dainų „God Save The Queen” sukėlė dar didesnę paniką ir pyktį Anglijos visuomenėje. Karalienė buvo šventa, neliečiama Anglijos motina. „Sex Pistols” buvo viena iš pirmųjų muzikinių grupių, kurie norėjo pakeisti šią tvarką. Daina buvo aštri monarchijos ir jos nusistovėjusios politinės tvarkos kritika. Dainoje, kurioje skambėjo gitaros, galinga energija ir įnirtingai kandūs žodžiai, buvo teigiama , kad karalienė „nėra žmogus“, Anglijos piliečiai„neturi ateities” , o Jungtinė Karalystė yra „fašistinis režimas”. Po kelių dienų BBC skubiai paskelbė šios dainos uždraudimą. Dainą buvo labai sudėtinga nusipirkti, nes visos parduotuvės ją uždraudė, bijodamos fizinio atsako iš gyventojų už jos platinimą. Net politinės institucijos įsiterpė į šią situaciją. „Labour” partijos narys Marcusas Liptonas pasmerkė grupę, sakydamas „jei popmuzika bus naudojama mūsų institucijoms naikinti, pirmiausia reikėtų sunaikinti ją pačią“.
Praėjus mažiau nei dviem savaitėms po „God Save The Queen“ išleidimo grupė išsinuomojo laivą, kuris plaukė Temzės upe, ir energingai atliko dainą, plaukdami pro Parlamento rūmus. Grupė „Sex Pistols“ pakvietė muzikos žurnalistą Allaną Jonesą į kelionę laivu pamatyti, kaip jie groja gyvai. Tačiau ši akcija truko neilgai, policija privertė laivą prisišvartuoti, dėl to kilo muštynės ir buvo suimta 11 žmonių, tarp jų ir McLarenas. Grupės kova su visuomene ir vyriausybė tęsėsi toliau. Tais pačiais metais išleistą debiutinį albumą „Never Mind the Bollocks“ taip pat greitai uždraudė pagrindiniai muzikos pardavėjai Anglijoje. „Virgin Records“ parduotuvės vadybininkas net buvo suimtas už „nepadoraus spaudinio“ albumo viršelio demonstravimą.
Praėjus vos trims mėnesiams po albumo išleidimo, grupė „Sex Pistols“ išsiskirstė. Johnas Simonas Ritchie tapo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, ypač nuo heroino. Grupės nariai negalėjo pakęsti vienas kito, bet norėjo pamatyti, kur šis nuotykis gali juos nuvesti. Amerikos turas buvo visiška katastrofa, grupės nariai sutiko priešiškas minias, kurios į juos mėtė daiktus ir prakeiksmus. Tačiau sunkiausiai buvo priimti tai, kad jie nebegalėjo groti savo gimtojoje šalyje, nes jie buvo stipriai apribojami vyriausybės.
Nors grupė egzistavo tik du metus, ji paliko amžiną žymę muzikos pasaulio istorijoje. Jų priešiškumas senamadiškumui ir nusistovėjusiai kultūrai stipriai paveikė jaunus žmones ir juos skatino atrasti savo stilių. Jų darbas taip pat paveikė kitus muzikantus. Tokios grupės, kaip „The Clash”, „Buzzcocks” ir „Joy Division” yra teigusios, kad „Sex Pistols” juos įkvėpė. Šios grupės nariai degė karštai, bet trumpai, tačiau jos šviesą matysime dar ilgai.
