J.S. Bach KAVOS KANTATA
G.B. Pergolesi TARNAITĖ – PONIA
komiška opera
Režisierius – Nerijus Petrokas
Dirigentas – Vidmantas Kapučinskas
Choreografas – Alfredas Kondratavičius
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Rita Kosmauskienė
Atlikėjai:
Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė
Liudas Mikalauskas
Algirdas Bagdonavičius
Kovo 2 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) bus rodoma „Kavos kantata”- barokinė komiška opera-miniatiūra, kurią J. S. Bachas (Bach) sukūrė pagal Kavos namų Leipcige savininko Cimermano (Zimmerman) užsakymą. XVIII a. pr. Vokietijoje kava buvo dar nepopuliari, o Kavos namų lankymas tik po kurio laiko tapo pramoga, tokia pat, kaip naktinių klubų – mūsų dienomis. Bacho laikų vokiečiai labiau mėgo gerti tradicinį gėrimą – alų, o ne svetimtaučių atvežtą kavą. Vokietijoje net buvo kilęs judėjimas, draudžiantis moterims gerti kavą, nes, ji, neva, pakenkianti vaisingumui. Cimermanas norėjo privilioti kuo daugiau lankytojų, todėl ir pasiūlė garsiajam vokiečių kompozitoriui sukurti “Kavos kantatą”.
Veiksmą pradeda Pasakotojas. Jis pristato kitus du veikėjus: biurgerį Šlendrianą (Schlendrian) ir jo dukrą Lizą (Lieschen). Šlendrianas, žinodamas apie dukters aistrą kavai, įvairiais būdais stengiasi atpratinti ją nuo “ydingo” gėrimo kol galų gale, pagrasina, kad ji dėl šio pomėgio negalės susirasti vyro. Tačiau išlepinta Liza nepaiso tėvo draudimų ir mėgaujasi nuostabiu kavos skoniu. Ji įsitikinusi, kad ir jaunikis nedraus jai lepintis kavos aromatu…….
„Tarnaitė – ponia“ – komiška opera. Turtingas viengungis Ubertas taip išlepino savo tarnus, kad nebegali jų suvaldyti. Ir štai, aikštingoji tarnaitė Serpina (vardo reikšmė – „gyvatėlė“) nepateikia laiku savo ponui pusryčiams šokoladinio gėrimo ir dar pareiškia, kad šiam teks alkanauti net iki pietų… Ubertas įširdęs išbara ją už nepaklusnumą… Serpina, liedama dirbtines ašaras, skundžiasu pono nedėkingumu ir reikalauja pagarbos…Kai Ubertas nori išeiti iš namų, ji jo akiplėšiškai neišleidžia, motyvuodama tuo, kad ji labai rūpinasi savo pono sveikata, esant tokiam “nepalankiam” orui…Tada Ubertas įsako Vesponei (nebylus tarnas) surasti jam nuotaką “nors ragana ji būtų”, kad tik galėtų išsivaduoti iš savo tarnaitės “vergovės”… tačiau Serpina pareiškia, kad Ubertas turės vesti ją ir meiliai patiekia ponui šokoladą… Ubertas pasimetęs savo jausmuose…Jis seniai slapčia myli Serpiną, bet ar leistina ponui vesti tarnaitę?… Tačiau apsispręsti jam padeda Serpinos provokuojantis gudrumas… Ji pristato Ubertui tariamą savo jaunikį – “griežtą karininką”, kuris ir padeda atskleisti tikrąją mylinčių širdžių paslaptį.
