Siekiant įgyvendinti ES teisės aktus iki 2020 m., ES šalims reikia sumažinti CO2 išmetimų net iki 20 proc. ir tai skatina visus valstybės sektorius bei privatų verslą vis dažniau investuoti į inovatyvias žaliąsias statybas, darnią miestų plėtrą. Nekilnojamojo turto plėtotojai irgi vis labiau orientuojasi į eko-draugiškus būstus, energijos išteklių tausojimą, poveikį sveikatai, energijos taupymą, ir kitus žaliosioms statyboms svarbius veiksnius. Atsižvelgti į šiuos veiksnius skatina ir Klimato kaitos specialioji programa, kuri teikia paramą žaliųjų statybų projektams.
„Kalbant apie žaliąsias statybas Lietuvoje, šiandien didelis dėmesys turėtų būti skirtas vertinimui, koks šių statybų poveikis klimato kaitai. Vis griežčiau žiūrima į šalių CO2 išmetimų mažinimą įvairiuose sektoriuose, todėl visi subjektai ar sritys, įskaitant ir architektūrą, turėtų siekti būti plėtojami vadovaujantis darnios plėtros principais, – sako Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Julija Kuklytė. – Visa tai gali būti daroma įvairiais būdais: nuo energetiškai efektyvesnių lempučių instaliavimo, apšiltinimo sprendimų įrengimo iki atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo ir pan.“
Aplinkos ministerijos administruojama Klimato kaitos specialioji programa yra svarbus žingsnis ir žaliųjų statybų plėtojimui Lietuvoje. Programa skatina teisingą išteklių naudojimą, šilumos sąnaudų taupymą ir taip prisideda prie klimato kaitos padarinių švelninimo, kurio rezultatas – išskiriamas mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje kiekis.
„Šioje vietoje labai svarbi yra valstybės pozicija, kuri turėtų paskatinti kiekvieną šalies gyventoją imtis priemonių, prisidedant prie visuotinio klimato kaitos poveikio mažinimo. Valstybė per Klimato kaitos specialiąją programą kompensuoja dalį privačių asmenų namų renovacijos darbų bei atsinaujinančių energijos šaltinių išlaidas, patirtas diegiant saulės, vėjo, ar geoterminę energiją“, – pastebi J. Kuklytė. Klimato kaitos specialistė teigia, jog nors tokie projektai remiami dar tik antrus metus, tačiau šalies gyventojų susidomėjimas gana didelis, nes žmonės akivaizdžiai mato šių ekonomiškų sprendimų greitą atsiperkamumą. Tad visuomenė jau irgi prisideda prie veiksmų, kurie mažina klimato kaitos poveikį.
Diegiant aplinkosauginius reikalavimus statybos sektoriuje svarbus valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas: valstybės pagalba privačiam sektoriui ir privataus sektoriaus aukštesnių aplinkosauginių standartų taikymas vykdant savo veiklą. Bet kuri valstybė, siekianti sumažinti klimato kaitos poveikį turi suvokti šių elementų svarbą. Lietuvoje situacija nuolat gerėja ir matomos privataus sektoriaus pastangos investuoti į eko-draugiško būsto statybas: verslas į savo naujus statybų projektus įtraukia tokių inovatyvių technologijų diegimą, kaip sumani ventiliacijos sistema, tiekianti tiek oro, kiek tuo metu reikia patalpoje esantiems žmonėms, lietaus vandenį tausojančius stogus ar kitus sprendimus, kurie yra daug efektyvesni energijos vartojimo požiūriu bei „draugiški“ klimato kaitos atžvilgiu.
„Plėtojant žaliąsias statybas svarbu suprasti, kad neužtenka atsižvelgti vien į klimato kaitos mažinimą – klausimus, susijusius su energijos šaltiniais ir kitų išteklių tausojimu, nes žaliosios statybos yra platesnis procesas ir apima daugiau darnios miestų plėtros indikatorių, – pastebi projekto „Ateities miestai“ vadovė Rita Glazer. – Vadovaujantis šiais kriterijais yra vertinama ir pati projekto vadyba, ekologiniai klausimai, žmogaus sveikatai draugiškų statybos medžiagų naudojimas, statinio įsiliejimas į aplinkos urbanistiką bei kraštovaizdį, patogi susisiekimo sistema, suteikiant pirmumą viešajam transportui, pėstiesiems bei dviratininkams, ar netgi gerai išplėtotas telekomunikacijų tinklas bei kiti kriterijai. Pasitelkdami „Ateities miestų“ platformą, kaip informavimo priemonę, siekiame edukuoti visuomenę apie sveiką būstą, žaliųjų statybų naudą. NT projektai bus pažangūs, ekonomiški ir ekologiški bei sudarys darnią miestų plėtrą tik užtikrinus nuolatinį bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių, t.y. visuomenės, sisteminių plėtotojų bei ekspertų“.
Remiantis klimato kaitos specialiąja programa taip pat finansuojami ir įvairūs viešojo sektoriaus projektai. Įvairiose miestų ir miestelių mokyklose įdiegti biokuro katilai, renovuoti pastatai, net 9-ose savivaldybėse artimiausiu metu atsiras mažai taršių miesto autobusų, o Druskininkuose bus pastatytas ekologiškas keltuvas, kuris leis sumažinti automobiliais važiuojančių keleivių srautus mieste. Tai tik keletas inovatyvių projektų pavyzdžių, kurie yra finansuojami šalyje, ir tai – įrodymas, kad Lietuva yra pasirengusi ir toliau plėtoti žaliąsias statybas, kur svarbus dėmesys skiriamas ir kovai su klimato kaita Lietuvoje.
2007 m. pradėtas vykdyti ilgalaikis projektas „Ateities miestai“, skirtas stiprinti verslo, valstybės institucijų ir visuomenės grupių diskusiją, informuoti apie vykdomus žaliųjų statybų sprendimus Lietuvoje bei inspiruoti viešos-privačios partnerystės dialogą tvarios miestų plėtros klausimais. Projektas taip pat siekia išryškinti Lietuvos miestų paveldą ir esamus privalumus šalies bei Europos kontekste, analizuoti socialinius, kultūros, ekonomikos, aplinkos apsaugos ir transporto plėtros aspektus, problemas, ateities vizijas bei perspektyvas.
