Seniai visiems žinomas posakis, kad „nemokamas sūris būna tik pelėkautuose“ gali prarasti savo reikšmingumą. XXI a. pradžioje pasaulis ne tik kovoja su stulbinančio masto ekonomikos bei vertybių krize, bet ir įgauna naujas galimybes, viena iš kurių apibrėžiama nauju „dykonomikos“ terminu. Pagrindine dykonomikos (gavimo už dyką) atsiradimo priežastimi galima būtų įvardinti įspūdingą informacinių technologijų plėtrą, visiškai užvaldžiusią vakarų pasaulį ir palaipsniui plačiai įsitvirtinančią rytuose, Lotynų Amerikoje ir netgi Afrikos žemyne. Skaitmeninių produktų atsiradimas sudarė galimybes juos kopijuoti ir platinti interneto pagalba praktiškai nepatiriant jokių papildomų dauginimo išlaidų. Pirmiausiai šis reiškinys palietė muzikos įrašų rinką, vėliau jo įtaką pajuto kino, televizijos laidų, programinės įrangos kūrėjai. Nors šio reiškinio pradžia didžiąja savo dalimi buvo nelegali, ji iš esmės paveikė rinką, nulėmė pokyčius, kurių ištakas galime stebėti šiandien, tačiau galutinius padarinius išvysime geriausiu atveju tik po keletos dešimtmečių.
Jau kurį laiką internete su autorių sutikimu nemokamai publikuojamos knygos, dokumentiniai ir meniniai filmai, fotografijos, antivirusinė ir kitokia programinė įranga, galima gauti nemokamus kvalifikuotų teisininkų, finansininkų, psichologų patarimus. Niekas šiandien nesistebi galimybe nemokamai skaityti populiariausius šalies dienraščius, stebėti televizijos laidų archyvus, klausytis tūkstančių internetinių radijo stočių, naudotis įvairių virtuvės šefų receptais. Keista, bet dauguma atveju dykonomika nemokamos produkcijos platintojams ne tik neneša finansinių nuostolių, bet dažnai priešingai – uždirba nemenką pelną. Galimybe internete nemokamai skelbti savo kūrinius naudojasi ne tik jauni, nepripažinti kūrėjai ar mažai žinomos verslo kompanijos. Kaip rodo amerikiečių pop muzikos atlikėjos Lady Gaga pavyzdys, ši strategija gali būti itin veiksminga. Skirtingai nuo kitų muzikinės industrijos kolegų Lady Gaga sąmoningai leido savo muzikinius video klipus nemokamai publikuoti virtualioje erdvėje. Laukiama, kad jau šį mėnesį vien portale Youtube.com Lady Gagos pasirodymų peržiūrų skaičius turėtų viršyti milijardą kartų. Tai neabejotinas pasaulio rekordas, nekalbant apie papildomus atlikėjos muzikinių albumų ir pavienių dainų pardavimus, padidėjusį koncertinį honorarą ir t.t.
Galimybė neribotai, be papildomų kaštų internete platinti intelektualinius produktus pašalino tarpininko tarp kūrėjo ir kūrinio vartotojo būtinybę. Tarpininko nebuvimas automatiškai sumažina prekės kainą. Nors ir pakankamai sunkiai pasaulyje ima įsitvirtinti nauja idėja, kad kūrinio vartotojas gali pats spręsti, kiek pinigų vertas jo vartojamas produktas. Spalio 1 d. Vilniuje menų fabrike „Loftas“ į Alinos Orlovos albumo „Mutabor“ pristatymo koncertą susirinkę klausytojai patys galėjo nustatyti kiek jų nuomone yra verta mokėti už bilietą. Nors Lietuvoje toks reiškinys kol kas tik pavienė kregždė, daug kur pasaulyje galima aptikti muzikantų, rašytojų, kitų meno kūrėjų asmenines svetaines, kuriuose yra įdiegta galimybė parsisiųsti kūrinius ir savo nuožiūra sumokėti autoriui vartotojo nuomone tinkamą sumą.
Dar vienas iš būdų pirkėjams sumažinti savo išlaidas yra vienijimasis siekiant to paties norimo rezultato, sukuriant tam tikrus sąveikos mechanizmus. Ir tai jau galioja ne tik skaitmeninėms ar intelektualinėms prekėms, bet apskritai viskam. Veikimo principas čia gana paprastas – sukuriama internetinė svetainė, kurioje žmonės registruojasi pagal tai, kokias konkrečias nuolaidas (drabužių, maisto, kelionių ir t.t.) nori gauti. Surinkus būtiną kritinę pirkėjų masę ženkliai pigiau įsigyjamos norimos prekės. Puikus tokio reiškinio pavyzdys Lietuvoje galėtų būti interneto svetainė linksmu pavadinimu Grupinis.lt. Šį mėnesį jos lankytojai galėjo su 50 proc. nuolaida įsigyti bilietus į šokių muzikos grupės „Faithless“ pasirodymą Vilniuje. Ten pat galima įsigyti pigiau kuponą pietums picerijoje, pramogas nuotykių parke, ar padangų keitimą.
Taigi, nors dar anksti minėtus pokyčius vadinti „naująja revoliucija“, tendencijos pamažu aiškėja. Labai galimas daiktas, kad kaip tik šiuo metu žmonija įgauna dar vieną istorinį šansą padidinti intelektualinį produktą kuriančių asmenų skaičių bei ženkliai sumažinti savo išlaidas.
