(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Prieš porą metų Lietuvą sukrėtęs ekonominis sunkmetis, smarkiai sumažino šalies gyventojų perkamąją galią, todėl žmonės pradėjo ieškoti alternatyvių būdų, kaip pasididinti pajamas. Gyventojai suprato, jog interneto erdvė – puiki galimybė pradėti arba praplėsti verslą mažomis investicijomis.

„Nepaisant padidėjusio aktyvumo elektroninės prekybos rinkoje, išaugęs nedarbas padidino riziką sutikti nesąžiningų ir nelegalių dalyvių internete. Todėl, kaip besirenkantis prekes vartotojas internete turėtų įsitikinti pardavėjo patikimumu ir saugumu, taip ir verslininkas turėtų pasirinkti laiko patikrintą ir kokybę garantuojantį elektroninės prekybos sistemos partnerį“, – pabrėžė bendrovės „Evispa“ direktorius Vitalijus Dubietis.

Dažnai kylą begalė priežasčių, bauginančių ryžtis pradėti ar plėsti elektroninį verslą klausimų, todėl specialistai pateikia pagrindinius kriterijus į kuriuos atsižvelgus, galima sumažinti elektroninio verslo sistemos riziką bei kaštus.

Patikimas ir saugus elektroninės prekybos sistemos tiekėjas turėtų:

• turėti gerą ir laiko patikrintą vardą rinkoje,
• garantuoti nuolatinį elektroninės prekybos paslaugos aptarnavimą ir pagalbą,
• paslaugai suteikti besąlyginio pinigų grąžinimo garantiją,
• neslėpti jokių papildomų mokesčių, kurie neretai būna paslėpti sutartyse, o viešai neskelbiami,
• suteikti garantiją elektroninės parduotuvės programinei įrangai,
• dėl įdėto laiko ir turinio sąnaudų leisti elektroninės parduotuvės nuomininkui išsipirkti parduotuvę geriausiomis sąlygomis,
• elektroninio verslo sprendimus pritaikyti vietiniam regionui – Lietuvos ar Baltijos rinkai,
• nuolat tobulinti verslo sprendimą, kad užtikrintų technologinį konkurencingumą ir progresą,
• pasiūlyti įvairius elektroninės prekybos sistemos variantus individualizacijai,
• pateikti sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdžius ir atsiliepimus.

Elektroninė prekyba ir naudojimasis internetu įgauna pagreitį

Statistikos departamento duomenimis 2010 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 7 proc. gyventojų, kai 2009 m. tą patį laikotarpį – 6 proc., arba 10 proc. asmenų, kurie naudojosi internetu. Per paskutinius 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė kas šeštas interneto vartotojas.

„Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant bilietus į kultūros renginius – bilietus internetu pirko 40 proc., drabužius, avalynę, sporto prekes internetu pirko 29 proc., knygas, žurnalus, laikraščius, mokymo medžiagą bei turistines keliones, apgyvendinimo paslaugas atostogoms – 23 proc. internautų“, – pažymėjo V. Dubietis.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: