Kauno rajone susiklostė graži tradicija karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Valstybės dieną paminėti istoriniame Raudondvario dvare. Tai Lietuvos didikų – Radvilų, Zabielų, Tiškevičių – rezidencija. Šimtamečiai mūrai mena ir svarbiausius mūsų valstybės istorijos įvykius – 1931 metų sukilimą, Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Šio dvaro sienos, kaip ir visa Lietuva, ne kartą griuvo, bet buvo prikeltos iš pelenų ir griuvėsių naujam gyvenimui. Šiuo metu čia vykstanti restauracija liudija apie tai, kad Raudondvario dvaras vėl išgyvena renesansą, kad jame vėl įsižiebs kultūros, meno ir dvasinių vertybių židinys.
„Dažnai Lietuvos istorinę praeitį siejame su valdovų, kunigaikščių ir didikų vardais, tačiau savo valstybės dabartį matome paprasto žmogaus darbuose. Šiandien čia, Raudondvaryje, tarp mūsų yra trys didelės pagarbos nusipelnę žmonės. Kauno rajono savivaldybės garbės ženklai – tai mūsų padėka jiems už darbus, kuriais vienaip ar kitaip palytėjo kiekvieną rajone gyvenantį žmogų, nešė žmoniškąsias vertybes į kiekvieno mūsų širdį, stiprino dvasią. Garbės ženklais už nuopelnus apdovanoti jau 55 kultūros, meno, mokslo, visuomenės atstovai, žemdirbiai. Jie yra šiandieninės mūsų valstybės architektai ir statytojai.
Kaip karalius Mindaugas po gabalėlį lipdė Lietuvos žemes, taip mes šiandien buriame žmogų prie žmogaus, tiesiame vienas kitam ranką, savo mažais ir dideliais darbais lipdome valstybę – nes esame Lietuvos dvasia ir įrankis. Gerbkime jos praeities atminimą ir ryžtingai žvelkime į ateitį, konstruodami tvirtus mūsų valstybės mūrus“, – sveikindamas Garbės ženklo nominantus ir susirinkusius paminėti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Meras už pasiekimus kultūros srityje aukščiausią Savivaldybės apdovanojimą – I lygio Garbės ženklą- įteikė Jonui Genučiui Dauguviečiui, II lygio už švietėjišką veiklą gražinant Lietuvos kraštovaizdį – Jonui Vaideliui, o Kęstutis Vosylius už bendruomenės telkimą, dvasinių vertybių puoselėjimą ir sklaidą apdovanotas III lygio Garbės ženklu.
J. G. Dauguvietis – buvęs ilgametis kultūros darbuotojas, kultūros žymūnas, chorvedys, pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas, Kauno rajono ir miesto dainų švenčių vyriausiasis dirigentas. J. Dauguvietis dirbo Babtų kultūros namuose, organizavo J. Naujalio chorų konkursą Raudondvaryje. Jo kandidatūrą apdovanojimui pateikė Kauno rajono kraštotyros draugija.
J. Vaidelys – Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas. Jis želdynų projektų parengimo Ringaudų, Kačerginės, Neveronių ir Alšėnų seniūnijoms organizatorius, 21 spausdintinės ir 5 kompiuterinių knygų, daugiau nei 50 mokslinių ir 30 mokslo populiarinimo straipsnių autorius. Jo kandidatūrą apdovanojimui pateikė Kauno kolegija ir Ringaudų bendruomenės centras.
K. Vosylius – Garliavos Švč. Trejybės parapijos klebonas, šias pareigas atlieka nuo 1999 m. Kunigo iniciatyva iš griuvėsių buvo prikelti ir moderniai įrengti visai Garliavos bendruomenei atviri parapijos namai, įrengtos patalpos CARITAS Garliavos skyriaus veiklai, renovuotas klebonijos pastatas, atnaujintas bažnyčios vidus, restauruoti fasadai ir bokštai, sutvarkytas bažnyčios šventorius, suremontuoti bažnyčios vargonai. Jo kandidatūrą apdovanojimui pateikė Kauno rajono savivaldybės tarybos TS-LDK frakcija.
Šventiniame minėjime pranešimą „Lietuvos valstybė iki Mindaugo ir po jo“ perskaitė Kulautuvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Mykolas Fedaravičius, šventinę nuotaiką renginiui sukūrė Neveronių kultūros centro šokių kolektyvas „Kupolio rožė“ (vad. B. Savickienė), Raudondvario kultūros centro liaudiška kapela „Raudonpilis“ (vad. V. Polianskienė), moterų trio (vad. J. Pėveraitienė) ir Lapių pagrindinės mokyklos direktorė Vaida Trofimišinienė, kvietusi susiglausti taip, kad tilptų Lietuva.
Ta dvasia ir tvyrojo viso renginio metu – nuo pat pirmojo himno posmo iki gėlių padėjimo Raudondvario dvaro sodybos parke prie tautodailininko Antano Ruškio medžio skulptūros „Karalius Mindaugas“.
Kauno rajono savivaldybės informacija
