Prieš kelerius metus Moterų inžinierių bendruomenės atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei 10 proc. Europoje dirbančių inžinerijos srityje yra moterys. Todėl iki šiol gajus stereotipas, kad technologijų mokslus dažniau renkasi vaikinai, tačiau neretai pasitaiko, kad inžinerija domisi ir merginos. Didinti merginų inžinierių gretas ryžosi ir Vilniaus Gedimino technologijos universitete (VGTU) Fundamentinių mokslų fakultete bioinžinerijos studijas baigusi Gabija Švenčionytė, savo gyvenime gebanti suderinti inžinerijos mokslus ir didžėjos veiklas.

Bioinžinerijos studijomis susidomi vis daugiau merginų

Šiemet Gabija universitete sėkmingai baigė bioinžinerijos bakalauro studijas. Ji pasakoja, kad renkantis studijų programas, pasirinkimuose dominavo biomedicinos mokslų studijos. „Galutinį sprendimą pirmu numeriu rinktis bioinžineriją lėmė tai, kad stojimų metu nebuvau tvirtai apsisprendusi, su kokia sritimi labiau norėčiau sieti savo ateitį – ar su gamtos, ar su tiksliaisiais mokslais. Todėl mano atveju bioinžinerija priklausydama fundamentiniams mokslams apjungė abi šių mokslų sritis“, – teigia VGTU absolventė.

Gabija drąsiai ginčytųsi ir paneigtų stereotipą, kad bioinžinerijos specialybė nemoteriška, nes bioinžinerijos katedroje, pasak jos, dažniau sutiksi merginų nei vaikinų. Mergina prisimena, kad aplinkiniai daug keisčiau žiūrėdavo į ją ne dėl to, kad pasirinko inžinerijos studijas, bet kai išgirsdavo studijų programos pavadinimą, kuris mažiau girdėtas ir tikrai nėra populiariausiųjų sąraše. Paklausta apie tolimesnius planus, mergina kol kas dėl magistrantūros studijų nėra galutinai apsisprendusi. Planuoja daryti bent vienerių metų pertrauką, siekiant įgyti profesinės patirties darbe.

Merginos manymu, norint tapti inžinieriumi – būtinas analitinis mąstymas. „Tai yra tarsi raktas į daugelį inžinerinių mokslų. Tačiau dėl gero arba profesionalaus inžinieriaus statuso yra sudėtingiau, kadangi norint juo tapti, turi neišvengiamai degti noru palengvinti gyvenimą savo atliktu darbu, nesvarbu, ar tai bus skaičiavimai, ar naujas atrastas mechanizmas, o gal netgi iki šiol taikytų ir naudotų metodų optimizavimas. Ir, žinoma, ne mažiau svarbu sugebėti užbaigti pradėtus darbus“, – pasakoja Gabija.

Yra dinamiška ir randanti kalbą su visais

Kalbėdama apie save, Gabija pripažįsta, kad yra labai dinamiška, galinti rasti bendrą kalbą su įvairių sričių ar skirtingo amžiaus žmonėmis.

„Ši savybė turbūt nebūtų įmanoma be pasitikėjimo savimi ir drąsos.  Kai kurie žmonės, kuriuos sutikau studijų metu, mane apibūdina kaip nestandartinio mąstymo žmogų. Aš pati save laikau tiesiog paprastu žmogumi, kuris net ir didžiausių ginčų metu ras kompromisą“, – sako mergina, mėgstanti gyvenime vadovautis pagal čigongą praktikuojančių žmonių fraze: „kur mintis – ten energija.“

Darbo patirtis leido patobulinti turimus įgūdžius

Gabija yra kelerius metus dirbusi klientų aptarnavimo centre. Nors ir darbas nebuvo susijęs su studijomis, tačiau tiesioginis darbas su klientais leido jai perprasti paslaugų sektoriaus ypatybes bei verslo veikimo principus.

„Darbas su skambučiais leido patobulinti komunikacijos, komandinio darbo ir tikslų siekimo įgūdžius. Taip pat esu save išbandžiusi ir personalo specialistės pareigose, esu vedusi ne vieną darbo pokalbį. Tai buvo puiki patirtis ir galimybė sužinoti esmines klaidas, kurias daro žmonės, bandantys įsidarbinti. Pastaruosius pusę metų dirbu pardavimų skyriuje. Iš tiesų mano darbinė patirtis studijų atžvilgiu nėra pavyzdinė, kadangi neretai darbas netgi ir trukdydavo, tekdavo jam skirti daugiau laiko nei studijoms, tačiau bet kokiu atveju darbas puikiai padeda efektyviau organizuoti savo laiką. Labiausiai į naudą išėjo praktikos, kurias atlikau Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, kadangi studijų metu teorinės žinios šiose įstaigose buvo pritaikomos praktiškai“, – pasakoja VGTU absolventė.

Šiuo metu merginai didžiausias pasiekimas apgintas ir maksimaliai įvertintas bakalauro baigiamasis darbas. Pasakodama apie kitus pasiekimus, mergina išskiria labiau asmeninį pasiekimą – išvystytą įgūdį užbaigti pradėtus darbus ir per trumpą laiką įsiminti didelį kiekį naujos informacijos.

Dėl ateities planų kol kas per daug didelių lūkesčių sau nekelianti. Baigusi studijas, Gabija ketina derinti dabartinį darbą pardavimų srityje su darbu pagal specialybę. Šiuo metu jos didžiausias noras – išbandyti save laboratorijoje, kuri būtų orientuota į molekulinius tyrimus, kadangi ir baigiamojo darbo metu tyrė molekulinės biologijos metodus.

Didžėjos hobis, kuris tapo darbu

Paklausta apie laisvalaikį, Gabija teigia, kad tai turbūt jos pats nemėgstamiausias klausimas. Ji mananti, kad taip yra todėl, kad šis klausimas verčia merginą susimąstyti apie žmones įsisukusius į darbas-namai arba studijos-namai režimą.

„Ne paslaptis, kad paskutinis kursas kiek komplikuoja įprastą laisvalaikio praleidimą, tačiau jau dabar, apsigynusi baigiamąjį darbą, vėl stengiuosi sugrįžti į savo įprastą ritmą ir daugiau laiko praleisti gamtoje. Ar tai būtų įprastas pasivaikščiojimas miško keliukais su šuniu, ar pasivažinėjimas dviračiu atokiau nuo civilizacijos man yra būtinas, kad nepervargčiau nuo kasdienio miesto šurmulio“, – pasakoja Gabija.

Iš vaikystės dar ir dabar merginą lydintis hobis, kurį įskiepijo tėtis ir senelis, yra šaškės ir šachmatai. Ji niekada nepamiršianti, kaip nekantraudavo grįžusi iš mokyklos sužaisti keletą šaškių ir šachmatų partijų su tėčiu. Ir paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus Gabijos laisvalaikio praleidimo būdas yra muzika – ji be galo mėgstanti nekomercinę elektroninę muziką ir jos kolekcionavimą asmeninėje fonotekoje.

Gabija jau kuris laikas didžėjauja. Vos tik pradėjo užsiimti šia veikla, tai buvo labiau hobis, kuris šiuo metu tapo darbu. „Žinoma, jei groju savo mėgstamą muzikos stilių – to darbu vadinti negaliu, tačiau, kai yra užsakovai ir tam tikri reikalavimai – didžėjavimas tampa darbu“, – teigia mergina.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. Naujausiuose „QS World University Rankings 2019“ reitinguose VGTU patenka tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų ir yra techniškųjų universitetų lyderis Baltijos šalyse. VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Taip pat skaitykite: