Šį kartą skaitytojams pristatome straipsnį apie Vytauto Didžiojo Karo muziejaus įkūrėją, karo gydytoją, archeologą, brigados generolą Vladą Nagių Nagevičių (1881–1954 m.) ir jo veiklą Kaune.
Vladas Nagevičius gimė 1881 m. Kretingoje, 1902–1910 m. mokėsi Peterburge (1904 m. baigė Archeologijos institutą, 1910 m. – Karo medicinos akademiją), 1910–1918 m. tarnavo karo gydytoju Rusijos karo laivyne.
1918 m. grįžo į Tėvynę ir iš karto ėmėsi raginti jaunos valstybės kūrėjus kurti savo kariuomenę, akcentavo jos svarbą įtvirtinant nepriklausomybę nestabiliu ir permainingu pokario laikotarpiu. 1918 m. spalį tapo Apsaugos komisijos nariu (Krašto apsaugos ministerijos pirmtakas). Lietuvos kariuomenė buvo pradėta kurti 1918 m. lapkričio 23 d., tačiau iki 1919 m. pradžios dėl kareivių ir ginkluotės stygiaus buvo mažai veiksni.
Besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje V. Nagevičius pasižymėjo itin didele energija ir iniciatyvumu: 1919 m. jo pastangomis buvo įkurta Karo ligoninė, kuri veikė buvusio Karmelitų vienuolyno pastatuose (juose dar nuo 1836 m. veikė caro kariuomenės karo ligoninė), jis buvo vienas iš idėjos sukurti Vyčio kryžiaus ordiną (juo buvo apdovanojami pasižymėję kovotojai už Lietuvos laisvę) autorių, prisidėjo kuriant lietuvišką karių uniformą. 1920 m. gegužę jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis – būdamas 39 metų jis tapo jauniausiu tuometinio Lietuvos kariuomenės generaliteto nariu.
Vladui Nagevičiui priklauso Karo muziejaus kūrimo idėja, kuri jam kilo dar 1919 m., siekiant ateities kartoms palikti liudijimą apie Nepriklausomybės kovas bei kitus lietuvių praeities žygius už savo valstybę. Tačiau tuomet muziejaus kūrimo idėją užgožė Nepriklausomybės kovos ir muziejaus steigimas nusitęsė iki 1921 m., kada buvo įkurta Karo istorijos kolegija, kuriai ir vadovavo generolas V. Nagevičius. Jai buvo pavesta rašyti kariuomenės pulkų istoriją, organizuoti Karo muziejų ir archyvą. Karo muziejus, kuris buvo įsikūręs senoje medinėje cerkvėje bei buvusiame Dono kazokų manieže, buvo atidarytas 1921 m. vasario 16 d. Vladas Nagevičius 1921–1940 m. ir 1941–1944 m. buvo šio muziejaus viršininkas. Jo iniciatyva buvo kuriamos ekspozicijos, rūpintasi lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę įamžinimu, priešais muziejų įrengtas memorialinis sodelis. 1930–1936 m. statant naująjį (dabartinį) Karo muziejaus pastatą (architektai Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazys Kriščiukaitis) V. Nagevičius taip pat skyrė daug dėmesio jo statyboms. Jo vadovaujamas Karo muziejus (1930 m. gavęs Vytauto Didžiojo vardą) tarpukariu tapo tarsi lietuvių tautos šventove, ugdęs ir puoselėjęs patriotines visuomenės nuostatas.
Daug dėmesio bei energijos V. Nagevičius skyrė savo profesinei sričiai – karo medicinai. 1919–1940 m. vadovavo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai. Tarpukariu buvo vienas iš autoritetingiausių karo medicinos ir sanitarijos specialistų. Savo profesines žinias nuolat plėtė ir gilino, dalyvavo tarptautiniuose karo medicinos kongresuose Madride (1933 m.), Briuselyje.
Kitoje straipsnio dalyje skaitykite apie visuomeninę bei archeologinę generolo V. Nagevičiaus veiklą.
