Baltų kultūra ir tradicijomis paremti turistiniai maršrutai gali tapti puikia galimybe vystyti visų Lietuvos regionų kultūrą ir ekonomiką, ypač – regionuose veikiančias kultūros institucijas. Tai konstatavo į Šiauliuose surengtą seminarą susirinkę dalyviai. Projektą „Baltų keliai“, kurį finansuoja Kultūros ministerija, vykdo tarpvalstybinę kultūrinę, mokslinę veiklą vykdanti asociacija „Baltų centras“. „Šiuolaikiniai kultūros projektai, vystantys tarpregioninį ir tarptautinį mobilumą, gali paskatinti ne tik kultūros procesus, bet ir vietos gyventojų verslumą, turizmą,“ – sako projekto vadovė Rūta Stankuvienė.
Senojo Žiemgalos krašto tradicijos – Baltų kelių maršruto pradžia
Projekto eigoje į vieną vietą surinkta informacija ir taikomieji tyrimai, kurių pagrindu istorijos, archeologijos, turizmo, renginių vadybos, etninės kultūros specialistai pradeda sudarinėti maršrutų koncepcijas. Projektas „Baltų keliai“ vykdomas keliais etapais ir pirmajame analizuojamos Žiemgalos regiono tradicijos , istorinis ir gamtos paveldas, veikiančių institucijų ir bendruomenių veiklos.
Remiantis teritorijos atitikmenimis tarp istorinės Žiemgalos ir dabartinio administracinio skirstymo, duomenų rinkimas apima po 9 Lietuvos ir Latvijos savivaldybes. Bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, regioniniais kultūros centrais, turizmą skatinančiomis organizacijomis ir net su folkloro tradicijas puoselėjančiais muzikos kolektyvais siekiama sukurti visapusiška informacija pagrįstą kultūros kelio konceptą. „Sėkmingą „Baltų kelių“ turistinio maršruto gyvavimą garantuos tik visų institucijų ir, ypač, savivaldybių bendradarbiavimas,“- taip seminaro metu konstatavo susirinkę dalyviai, analizuodami surinktą medžiagą apie Žiemgalos kraštą.
Būsimojo maršruto pagrindas – nuo tradicijų ir amatų iki kalbos ir gyvosios kultūros
Projekto „Baltų keliai“ vykdytojai siekia, kad būsimasis maršrutas būtų patrauklus ir atraktyvus. Ekspertai ir mokslininkai, pasitelkę studentus, analizavo įvairius aspektus, kurie turėtų sudaryti kultūrines tradicijas, paveldą ir išskirtinumą atspindintį turistinį maršrutą. Atlikus taikomuosius tyrimus ir surinkus duomenis į maršrutą, ketinama įtraukti duomenis apie Žiemgalos žemių gamtą, kraštovaizdį, saugomas teritorijas, išlikusias žinias apie Žiemgalos krašto senovę iki XIII a. bei svarbiausius bendros Lietuvos ir Latvijos istorijos bei kultūros paveldo etapus ir įvykius.
„Analizavome kone viską: nuo buities, kasdienių darbų, sodybų, kaimo architektūros, šeimos tradicijų ir u kulinarinio paveldo, liaudies meno, amatų, ornamentikos, amatų dienų, tradicinių kalendorinių švenčių iki ryškiausių šiuolaikinės kultūros tendencijų ar net miesto švenčių, festivalių, plenerų, literatūrinių premijų,“ – platų tyrinėjimų lauką, kuris reikalingas kuriant originalų maršrutą „Baltijos keliai“, pristatė projekto vadovė Rūta Stankuvienė. Anot jos, sisteminama surinkta Žiemgalos krašto medžiaga jau dabar leidžia nubrėžti būsimojo maršruto kontūrus.
