Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdantieji nepalaiko prezidento veto dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams. Parlamento vadovė pabrėžia, kad poreikio keisti Seimo priimtą įstatymą nėra.
„Kiek teko kalbėti su koalicijos partneriais, bendra nuomonė yra tokia, kad priimtas įstatymas, Seimo sprendimas yra geras ir didelio poreikio jį keisti nėra“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė akcentuoja, kad prezidento veto prieštarauja ilgametei Lietuvos paramai Baltarusijos opozicijai.
„Šis veto paneigia iš dalies mūsų ilgametę politiką Baltarusijos opozicijos atžvilgiu, Lietuvos siunčiamus signalus, tai, kad mes visą laiką stengiamės būti kuo atviresni Baltarusijos opozicijai, žmonėms, bėgantiems nuo A. Lukašenkos režimo. Matyt, reikėtų tos pozicijos ir toliau laikytis“, – atkreipė dėmesį ji.
Seimui antradienį bus pateiktas prezidento Gitano Nausėdos veto dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Parlamento vadovei antrino ir konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Manome, kad Baltarusijos piliečių išskyrimas yra tinkamas, atsižvelgiant ir į mūsų emocinį požiūrį į tos valstybės kai kuriuos piliečius, ir į opozicijos lyderės lūkesčius. Manau, judėkime šita kryptimi, juo labiau kad ir Seimas sprendimą jau priėmė“, – žurnalistams Seime teigė ji.
ELTA primena, kad nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.
Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos veto parlamento priimtam įstatymui dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neturi didelių perspektyvų.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
