Roy Lichtenstein – kūrėjas, komiksų karikatūras pavertęs menu

Paskelbė: Data: 2013-07-24 09:45

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Daugelis, ypač besilankančių Facebook‘e, esate matę popart stiliaus paveikslėlį su verkiančia blondine, ilgesingai braukiančia ašarą.

Greičiausiai dauguma iš mačiusių niekada nesusimąstėte, jog tai menininko darbas… Ogi taip! Tai Roy Lichtenstein, gimusio ir užaugusio Amerikoje  menininko, paveikslas. Taigi, susipažinkime su juo, kad kitą kartą išvydę jo darbus gėdingai nesuklystumėte.

Susipažinkime su Roy Lichtenstein

Roy Lichtenstein gimė Niujorke, 1923 metais. Užaugo jis Manhetene aukštutiniame West Side. 1960 metais tapo pirmaujančia figura najajame pop-art judėjime. Įkvėptas reklamų ir komiksų, Lichtenstein‘o ryškūs, grafiški darbai parodijavo Amerikos populiariąją kultūrą ir patį meno pasaulį.

Roy piešiniai, tarsi komiksų karikatūros – skalbimo mašinos ir keptos bulvytės yra klasikinis popart pavyzdys.  Bet kai šio menininko paveikslai pasirodė Niujorke, 1960 metų pradžioje, jie buvo laikomi  įžūliais ir banaliais.

Lichtenstein pradėjo eksperimentuoti su skirtingais objektais ir metodais ankstyvaisiais 1960 metais, kai jis mokytojavo Rutgers universitete. Jo vėlesni darbai buvo tarsi komentarai Amerikos populiariajai kultūrai, o taip pat ir reakcija į sėkmingus abstarktaus ekspresionizmo menininkų, tokių kaip Jackson Pollock ir Willem de Kooning, darbus. Vietoje to, kad tapytų abstraktaus meno darbus, Lichtenstein sėmėsi savo vaizduotės vaisius tiesiai iš komiksų knygelių ir reklamų. Užuot pabrėždamas tapymo procesą ir savo asmenininį indelį, emocinį gyvenimą, savo mene jis tiesiog paprastai pamėgdžiojo pasiskolintus šaltinius su beasmeniais trafaretais, kurie  imitavo mechanininį spausdinimą, naudojamą komerciniame mene.

© lichtensteinfoundation.org archyvo nuotr.

Nors geriausiai žinimas kaip tapytojas, Roy yra dirbęs su įvairiausiomis medijomis, nuo skulptūrų ir freskų iki spaudinių ir keramikos. „Savo pirmuosiuose darbuose aš ieškojau rėžiančio ir neskoningo tipo pavyzdžių, vyraujančių komercializme, tokio kaip geltonosiuose telefonų knygos puslapiuose. Jie ir tapo didžiuoju įkvėpimo šaltiniu.“ – teigia menininkas.

Kuo jis išskirtinis?

Lichtenstein yra garsus tuo, jog savo darbuose naudojo amerikietiškų komiksų paveiksliukus, kurie turėjo platų skaitytojų ratą 1950 – aisiais. Jis žavėjosi komercinių menininkų gebėjimu pavaizduoti sudėtingas meilės ir karo istorijas animacinėje formoje.

© lichtensteinfoundation.org archyvo nuotr.

Lichtenstein buvo kaltinamas, jog paprasčiausiai kopijuoja savo šaltinius, bet jis pabrėžė pokyčius, kuriuos padarė kompozicijose: „Mano darbai iš tikrųjų skiriasi nuo komiksų paveikslėlių, nes kiekvienas ženklas tikrai yra skirtingoje vietoje, vis dėlto ir nedidelis skirtumas, atrodo, jau yra šis tas. Skirtumas dažnai nėra didžiulis, bet jis yra lemiamas.“

© lichtensteinfoundation.org archyvo nuotr.

Lichtenstein savo darbuose ribojo spalvų paletę, kad pasiektų keturių spausdintuvo rašalo spalvų efektą. Taip pat jis naudojo Ben Day taškelius, tai sistema sukurta padidinti toninį diapazoną komerciniame spausdinime per taškinio ekrano metodą.

Whaam!

© lichtensteinfoundation.org archyvo nuotr.

„Whaam!“ yra vienas iš populiariausių Lichtenstein‘o diptiko piešinių. Jis paremtas paveikslėliu iš „All American Men of War“ komikso, išleisto 1962 metais DC komiksų. 1960 – ųjų metų laikotarpyje, Lichtenstein naudojosi komercinio meno šaltiniais, tokiais kaip komiksų paveikslėliai ar reklamos, beje, labai emocionalūs subjektai gali būti vaizduojami naudojant skirtingus metodus. Trasnformuodamas tai į piešinių kontekstą, Lichtenstein gebėjo pristatyti galingai įkrautas scenas beasmeniu būdu, palikdamas stebėtojams iššifruoti reikšmę patiems. Tačiau, jis atsargiai siekė išsaugoti šaltinio charakterį. Lichtenstein taip pat nagrinėjo komercinių vaizdų formalias savybes  ir metodus. Tokiuose darbuose kaip „Whaam!“, jis adaptavo ir plėtojo originalią kompoziciją, kad pateiktų intensyviai stilizuotą tapybą.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

„Roy ištraukė iš meno rankas ir įdėjo į jį smegenis,“ – štai kaip pono Lichtenstein pasiekimus apibūdino tapytojas Larry Rivers. Ir nors kartais paskutiniaisiais metais jo darbai buvo priimami kaip savaime suprantamas dalykas, iš dalies tai buvo dėl to, jog jo idėjos taip infiltravosi į meną, jog tapo jau nebe jo vieno. Maišymas teksto ir vaizdo, aukšto ir žemo, jo visa asignavimo strategija nuklojo kelią dar negimusių menininkų kartoms, ar bent jau nebaigusiems pradinės mokyklos, kai jis kopijavo merginos paveikslėlį iš laikraščio reklamos, aukštai laikančios paplūdimio kamuolį. Roy Lichtenstein  mirė 1997 metais Manhetene, būdamas 73 metų.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt