Kino filmo "Mar adentro" kadras

Savitu, rafinuotu ir įtaigiu stiliumi pasižymintis režisierius Alejandro Amenbar, drauge su savo filmu „Jūros gelmėse“ ragina akimirkai sustoti ir susimąstyti, kas iš tiesų yra tas gyvenimas ir ar jis priklauso žmogui, ar žmogus priklauso jam.

Tai filmas, kuris remiasi autentiška istorija, gyvenimo istorija žmogaus, kuris troško gauti leidimą atsisakyti savo gyvenimo. Eutanazija vertinama įvairiai ir drama „Jūros gelmėse“ siūlo dar kartą pabandyti suprasti jos esmę.

Kodėl aš noriu mirti?

Filme pasakojama istorija apie laivo mechaniko Romano Sampedro (aktorius – Javier Bardem) gyvenimą. Gyvenimą, kuris nelabai priklauso jam, egzistenciją, kurios negalima atsisakyti. Romanas patiria traumą, po kurios yra paralyžiuojamas visas jo kūnas, nuo kaklo iki kojų. Vyras nenori gyventi tokio gyvenimo, tačiau teisiškai jam neleidžiama iš jo pasitraukti. Taigi, visa jo egzistencija nukreipta į planą įvykdyti savižudybę.

Kino filmo “Mar adentro” kadras

Pats Romanas akivaizdžiai, viso filmo metu nei karto nesuabejoja, kad gyventi jis nebenori, tačiau vis tik jam kyla klausimas, „kodėl aš noriu mirti?“. Personažas kaltina save, kad nesugeba džiaugtis tuo ką turi ir tas tik dar labiau jį liūdina. O turi jis iš tiesų nemažai. Atsižvelgiant į aplinkybes, žinoma. Juo rūpinasi šeima, jį lanko ir juo žavisi moteriškos lyties atstovės. Romanas nėra vienui vienas, apleistas ar vaizduojamas tarsi našta. Nepaisant to gyvenimas jam neteikia džiaugsmo.

Mirtis – amžina, gyvenimas – laikinas

Galbūt po mirties kažkas dar laukia, galbūt ne. Bet kokiu atveju mirtis – amžina (nebent esi budistas, tuomet priklausomai nuo gyvenimo nuopelnų gali tikėtis atgimti vikšru ar tai kokiu akmeniu). Taigi, kodėl reikėtų pasirinkti mirtį? Galbūt gyvenimas be orumo yra tiesiog per sunkus, kaip gali kažkas džiuginti, jei nebelieka nei trupučio žmogiško orumo? Kita vertus, pilni kampai veikėjų, kurie seniai pamiršę, kas yra orumas ir ramiausiai sau egzistuoja. Čia, orumo paieškose, turbūt jau vadovauja vidinis „aš“. O filmo personažo vidinis „aš“ aiškiai pavargęs nuo egzistencijos be lašelio orumo.

Kitas veiksnys, kuris gali versti rinktis mirtį, tiesiog tas faktas, kad tai vienintelė paguoda, kuri liko. Ne paslaptis, kad didžioji dalis populiacijos vienu ar kitu gyvenimo momentu pagalvoja apie mirtį, tačiau skirtumas tarp eilinio piliečio ir žmogaus vaizduojamo „Jūros gelmėse“ yra tas, kad pastarasis galvoja VIEN tik apie mirtį. Paradoksalu, tačiau niekas išskyrus atkaklus mirties siekimas jo nelaiko šiame gyvenime.

Kino filmo “Mar adentro” kadras

Žmogus turi laisvę gyventi, tačiau neturi laisvės mirti. Tuomet gyvenimas tampa prievole, o iš prievolių žmonės instinktyviai siekia išsilaisvinti. Kitaip sakant, personažo akimis, gyvenimas, kuris kainuoja laisvę, jau nebėra gyvenimas. Šiaip jau negalima, negražu ir nevalia versti žmogų kažką daryti, tai kodėl galima versti jį gyventi? Taip, galbūt mirties pasirinkimas yra savanaudiškas, lengviausias kelias ar tai dar koks neigiamas reiškinys, tačiau žmonės iš prigimties yra daugiau mažiau savanaudiškos būtybės ir tiesiog mėgsta eiti lengvesniu keliu. Štai, kitoje kelio pusėje yra tavo didžiausias troškimas (pyragas, meilė, telefonas ar tai koks batonas), tiesiog pereik gatvę ir pasiimk. Arba gali lipti per kalną, perplaukti upę, bėgti per ugnį ir likusius penkiolika kilometrų krypuoti žąsele per dilgėles (gausi tą patį). Įdomu ką pasirinktų didžioji dalis žmonijos? Lengvesnis kelias ne visuomet geresnis, bet jis tiesiog lengvesnis! Taigi, jeigu atrodo, kad esi padėtyje, kurioje mirtis yra lengvesnė už gyvenimą, negi neturi teisės pabūti truputį savanaudžiu…?

Neišsemta tema

Gyvenimo kokybės vertinimo temą nagrinėjo ne vienas režisierius iš skirtingų kampų. Olivier Nakache ir Eric Toledano „Neliečiamuosiuose“ pateikia idėją, jog gyventi reikia visada ir, kad gyvenimas pats savaime gražus reiškinys. Julian Schnabel filme „Drugelis ir skafandras“ vėl gi neša viltį ir teigia, kad gyvenimas nesibaigia tol, kol tiesiog esi gyvas, nepriklausomai nuo to, kokios būklės tu esi. Clint Eastwood drauge su „Mergina verta milijono“ pateikia jau kitokį, į Alejandro Amenbar panašesnį požiūrį, kad kartais gyventi tiesiog per sunku.

Verdiktas 10/10

Tai jautri, skaudi tema, tačiau toli gražu neišsemta. „Jūros gelmėse“ šią temą paliečia labai subtiliai ir įtaigiai. Prie šio įtaigumo neabejotinai prisideda puiki, tiesiog nepriekaištinga Javier Bardem vaidyba. Nėra abejonių, kad tai talentingas aktorius, tačiau čia jis visas savo emocijas, džiaugsmus, skausmus, viltis ir nusivylimus privalo perteikti vien mimika. Jokio gestikuliavimo, jokios kūno kalbos. Matom tik judančias lūpas ir jausmus išreiškiančias akis. Ir to gana!

„Jūros gelmėse“ – tai filmas, kuris jus palies. Palies nepamirštamai. Tai gyvenimo (mirties?) istorija, kuriai tiesiog negalima likti abejingiems.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: