© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Šiandien jau tikrai buvau pasižadėjęs sau (o jei pasižadu, kažkada tai ir padarau) sugrįžti į stoties rajoną, į tėviškę, ir ten susirasti kokį +- padorų kromelį kiaulienos kepsniui ir alui suvartoti. Vis dėlto pakeliui į stotį akį patraukė neskoningas “welcome welcome“ užrašas. Ir jei bent kiek mažiau mėgčiau patosą ir pakaruoklišką medinį humorą, tikrai nebūčiau kėlęs kojos į naująjį indų restoraną Kaune.

Iš pradžių nusiteikiau skeptiškai. Matai, viskas čia sumaišyta: viename šaldytuve – euro alus, kitas – tuščias, varganokas interjeras, o įpratimas prie Kaune vyravusio vegetariško induizmo susikirto su jautienos skanėstais, indų savininkų ir išpildytojų lietuvių sąjunga… Vis dėlto truputį pamąstęs supratau, kad užsiimu klaidingomis spekuliacijomis ir, nelyginant, nacis, supratęs savo tikėjimo apgailėtinumą, nuleidau galvą žemyn ir „naujomis akimis“ pažvelgiau į “One rice“ (jo, man irgi juokingas pavadinimas).

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Meniu pakankamai linksmas tiek dėl anglų kalbos klaidų, tiek dėl lietuvių. Anot gerosios padavėjos, už savaitės kitos turėtų išeiti meniu su atlikta korektūra. Vis dėlto malonu, jog prie kiekvieno patiekalo pateikiama mažytė jo fotografija. Taip pat neseniai padaryta galimybė atsiskaityti kortele.

Trintų pomidorų sriuba po pirmų šaukštų mane patraukė savo pusėn kaip skanieji kristalai Supermeną. Skirtingai, nei daugumoj kavinių ir picerijų, čia jau nekyla įtarimas, jog tavo sriubytė tiesiog tomato padažo ir kelių gabalėlių džiovinto pomidoro mišinukas. Per dieną jų suvalgiau net dvi porcijas. Užtat kaip gailu ir pikta pasidarė padavėjai išdavus, jog dar prieš tris savaites porcijos buvo dvigubos, bet štai buržujai lietuviai pradėję skųstis esą porcijos gašliai didelės ir, neva, nori jų sumažintų. Kibenitamer, nesikeikiant.

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Kad ir kaip ten, nuotaiką palaiko ne tik iš flasho grojantys indusų muzikiniai vaizdo klipai (kai kurioms ponioms, matai, netgi sukeliantys nežabotus juoko priepuolius, o gal turėtume sakyti – nuopuolius?), bet ir pakankamai kaimiškai artimas „Rinkuškių“ aliukas (kol kas vienintelis pilstomas).

Kol laukiu antro patiekalo (vištiena ryžiuose su dviem padažais, kiaušiniu bei daržovėmis), kavinukėn užsuka keletas „eksplorintojų“ taip pat kaip aš besilankančių čia pirmąjį ir, matyt, ne paskutinįjį kartą.

Antras patiekalas, kad ir kaip man tas restoranėlis patiko, per daug nesužavi. Pirma, vištienos čia buvo galima rasti tik nuotrupas (o kas, po velniais, būtų, jei būčiau užsisakęs ne vištieną, o krevetes?!). Antra, norėtą aštrumą suteikė tik vienas salsvai aštrus sausas prieskonis, kurio, deja, nesugebėsiu įvardinti, kai tuo tarpu draugai hare krišna tam naudoja padažiuką masala, dosniai laistomą ant ryžiukų ar kur tik norit.

Jei kalbėtume apie pinigėlius, tai čia yra tam tikras vidurys. Viena vertus, sriuba ir alus kainuoja maždaug po 6 litus, kita vertus, iš esmės sotus antras patiekalas su įvairiais priedais kainuoja tarp 10,5-15,5 litų. Taip pat, ką mėgsta daryti studentai ar šiaip taupūnai, galima užsisakyti įvairias pigias patiekalų variacijas (ryžius tik su kiaušiniu ar daržovėmis ir kitka). Visgi krišnaistų (studentam – 5 lt, dirbantiem – 10 lt, ir valgyk, kiek nori) ši užeiga, kaip ir juo labiau „Radharanė“, tikrai nenurungs, o, ko gero, konkuruoti ir nesirengia.

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Maistas 3: Pasakysiu trumpai: jei išmanai indiško maisto specifiką arba jeigu netingi ilgokai bazarinti su padavėja, gal kažką gero ir išsirinksi. O šiaip porcijos skurdokos, iš pirmo žvilgsnio atrodo sotesnės, nei yra iš tikrųjų. Patiko pomidorinė sriuba, kurią gali pasirinkti paprastesnę ar aštresnę. Taip pat pliusas už Rinkuškių proginį, taip pritinkantį šiame kičo maskaradėly.

Aplinka 3: Kaip jau ne kartą minėjau, man patinka taurus nepataikymas į taktą. Nereikia net sakyti, kad nuobodžioji „Radharanė“ šioje vietoje mažąją sesutę daro nelyginant Kainas Abelį. Visgi jauki eklektika ir ryški geltonuma ypač tiks neįpareigojančiais pagiriotais savaitgalių rytais, o kur dar tie mieli ir juokingi indiški klipai, per flashą leidžiami pakabintame telike.

Aptarnavimas 4: Jei ne pakankamai ištęstas antro patiekalo laukimas, tai būtų galima duoti ir maksimalų įvertinimą. Šiaip jau vienintelė ne indė šioje įstaigoje – padavėja – daro viską, ką gali jos metro šešiasdešimties moteriško sudėjimo figūra ir gabumai.

Verta apsilankyti 4: Pakankamai platus maisto repertuaras ir atsidavimas šviežumu welcome welcome užeigėlei “One rice“ suponuoja pakankamai neblogus šansus sėkmingai kurti savo auditoriją. Vieta šalia Soboro (visai netoliese „alaus sapnas“) taip pat nėra nepatogi ar pasigailėtina.

Su kuo užeiga turės susitvarkyti ateityje: pasisamdyti stilistą, nukabinti laikrodį nuo teliko pašonės, pergalvoti sieninius paveikslėlius. O visa kita turėtų sutvarkyti gerasis Višnus.

Galutinis įvertinimas:

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: