Šių metų vasarį Meksiką sukrėtė žinia apie Jalisco kartelio lyderio Nemesio Oseguero Carvanteso, dar žinomo „El Mencho“ slapyvardžiu, nužudymą karinės operacijos metu. Į įvykį piliečiai sureagavo akimirksniu, o per šalį nuvilnijo neregėto masto smurto išpuoliai. Ginkluoti gaujų nariai degino automobilius, blokavo pravažiavimus ir įsivėlė į susišaudymus su saugumo pareigūnais, kurie pareikalavo nemažo aukų skaičiaus. Šie veiksniai pasėjo baimę ne tik Meksikoje, bet ir visoje futbolo bendruomenėje, nes baimintasi, kad šalis neturės galimybės surengti vasarą vyksiančio pasaulio futbolo čempionato.
Šalies valdžios įvykdyta karinė operacija Tapalpos kalnuose, kurios metu buvo nukautas pavojingas Nemesio Oseguara Carventesas, akimirksniu išjudino ginkluotus smogikus Jalisco ir Michoacano valstijose. Per pirmąsias 24 valandas šalies nacionalinė gvardija neteko 25 karių, o Gvadalacharos gatvėse aidintys šūviai ir vis labiau kylantys dūmų stulpai paralyžiavo miesto veiklą, privertė laikinai uždaryti mokymosi įstaigas, atšaukti visus masinius renginius, įskaitant vietines sporto rungtynes, tarp kurių ir futbolą. Šie negailestingi veiksmai buvo kartelio atsakas, kuriuo norėta parodyti, kas gresia, jei valdžia ir toliau kėsinsis sunaikinti jų vadovus. Valstybė susidūrė su seniai regėtu chaosu, likus vos trims mėnesiams iki svarbiausio sporto renginio pasaulyje, kurio viena iš rengėjų buvo pati Meksika.
Labiausiai ši saugumo krizė paveikė šalies infrastruktūrą, kadangi siekiant išvengti dar didesnio pavojaus piliečių gyvybėms teko uždaryti Puerto Valiartos oro uostą, buvo atšaukti visi skrydžiai, o keleiviai liko nežinioje, kada galės išvykti iš šalies. Tūkstančiai užsienio turistų buvo įkalinti šalies viduje, negalėdami palikti savo viešbučių kambarių, o pro langus stebėdami masiškai apšaudomą miestą. Kol nieko dėti piliečiai turėjo slėptis namuose, kartelis tik dar labiau šokiravo visuomenę prabangiomis „El Mencho“ laidotuvėmis, kurių metų į žemę buvo leidžiamas auksu dengtas karstas.
Neramumų akivaizdoje demonstruojama prabanga pasiekė ir užsienio žiniasklaidą, kurioje vis dažniau buvo keliami klausimai, kas vis dėlto valdo Meksiką ir kiek šia šalimi galima pasitikėti. Tuo tarpu turistai, matydami šiuos vaizdus, aiškiai reiškė pasipiktinimą dėl patirtų nuostolių ir nesaugumo, teigdami, kad daugiau niekada negrįš į šią šalį. Toks kontekstas, likus trims mėnesiams iki svarbaus renginio Meksikoje gąsdino ir vietinius verslininkus, kadangi buvo baiminamasi, kad kariniai konfliktai stipriai paveiks jų pragyvenimo šaltinius.
Artėjantis čempionatas vis didesniam skaičiui sirgalių atrodė nebe kaip laukiamiausia futbolo šventė, o rimtas galvosūkis, ar verta rizikuoti savo saugumu. Aistruoliai, pasirinkę investuoti daugiau nei 10 000 dolerių tam, kad pamatytų varžybas, atvirai nuogąstavo dėl savo ir savo šeimų saugumo bei kvestionavo pasirinkimą vykti į rungtynes.
Nerimas dėl pavojaus neaplenkė ir čempionate dalyvaujančių šalių federacijų. Portugalijos rinktinės atstovai oficialiai paskelbė, kad atidžiai stebi susiklosčiusią situaciją dėl suplanuotų draugiškų rungtynių kovo mėnesį su Meksikos rinktinę „Azteca“ stadione. Į saugumo garantijų užtikrinimą įsitraukė ir FIFA vadovybė, kuri nuolatos kontaktuodavo su Meksikos valdžia dėl pasirengimo saugumui išlaikyti stadionų prieigose. Tuo tarpu užsienio žiniasklaida net kelis mėnesius kėlė klausimus, ar valstybė tikrai yra pasirengusi surengti futbolo šventę ką tik chaoso nusiaubtoje šalyje.
Meksikos valdžia, siekdama bet kokia kaina dar labiau nepakenkti šalies reputacijai ir apsaugoti futbolo čempionato prestižą, skyrė visus įmanomus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Šalia pagrindinių futbolo stadionų ir centrų Meksike, Monterėjuje ir nusiaubtoje Gvadalacharoje buvo dislokuota daugiau nei 100 000 saugumo pareigūnų, siekiant apsaugoti iš kitų šalių atvykusius futbolo gerbėjus.
Kariuomenės ir nacionalinės gvardijos pareigūnai masiškai keliavo iš kitų valstijų, kad galėtų sutelkti kuo didesnę brigadą saugumui palaikyti. Meksikos valdžia buvo pasirengusi pademonstruoti, kad šiuo metu šalis išlieka stabili, geba priimti svečius ir užtikrinti, kad didmiesčiai nesusidurs su netikėtais incidentais. Visas valdžios dėmesys buvo skirtas būtent šiems trims pagrindiniams miestams, tarsi izoliuodama juos nuo likusios šalies. Valstybė stengėsi įrodyti FIFA, kad geba surengti rungtynes ir nėra būtina keisti lokacijos.
Saugumo analitikas Davidas Saucedo šį sprendimą kvestionavo, kadangi tokia izoliacija nukreipė dėmesį nuo neapsaugotų regionų, taip sudarant sąlygas nusikaltimams plisti provincijoje. Kol saugomi didmiesčiai ruošėsi dar nematytai futbolo šventei, padėtimi pasinaudojo kitos nusikalstamos grupuotės ir vykdė žiaurias operacijas.
Šiaurinėje Sinaloa valstijoje ginkluoti susirėmimai pražudė karinių jūrų pajėgų karininką bei dešimt smogikų. Tuo tarpu Verakruse buvo rastas nužudyto žurnalisto kūnas, kuris buvo pagrobtas, o Čiapaso valstijoje buvo aptikta žiauriai nužudytų asmenų grupė su paliktomis žinutėmis iš kartelio. Toks saugumo atotrūkis nuo pagrindinių miestų nusikalstamoms grupuotėms leido nevaržomai vykdyti savo kruvinus nusikaltimus ir plėsti teritorijas. Ekspertų baimės pasitvirtino ir parodė, kad valstybė priėmė sąmoningą sprendimą palikti kitas valstijas likimo valiai, kad užsitikrintų futbolo pasaulio pasitikėjimą.
Šios situacijos rimtumą labiausiai atspindėjo įvykis Guerrero valstijoje, kur Guajes de Ayala miestelio bendruomenė kelias savaites bandė įspėti policiją apie artėjantį kartelio „La Nueva Familia Michoacana“ puolimą bei prašė papildomos apsaugos. Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdais, kaip kartelio pasiųsti dronai, skraidydami tikrino teritorijas ir nusimatė galimas puolimo vietas. Tačiau valstybė į pagalbos šauksmą nereagavo, o reportažus atvykę daryti žurnalistai nesutiko nė vieno pareigūno. Į šią atokią teritoriją minėtas kartelis, JAV paskelbtas teroristine grupuote, kėsinosi jau ilgą laiką, o pasaulio futbolo čempionatas sutelktas saugumas pasirodė puiki proga pasinaudoti šia galimybe.
Liepos 8 d. rytas tapo lemtingas, 6 valandą pasigirdo sprogimai, o ant civilių namų pradėjo kristi bombos. Vildamiesi išgyventi nuolatinius sprogimus, septyniasdešimčiai miestelio gyventojų teko slėptis apleistoje medicinos klinikoje, kitiems beliko glaustis bažnyčiose, o gatvėse vyko įnirtingas mūšis tarp kartelio ir bendruomenės savigynos grupės atstovų. Net ir vykstant puolimui, Meksikos valdžia įvykius neigė skelbdama pranešimus „X“ platformoje. Prireikė didelio žiniasklaidos dėmesio ir spaudimo, kad šalies saugumo atstovai sureaguotų ir sustiprintų apsaugą užpultame regione.
Meksikos valdžiai pavyko pasiekti savo tikslą, kadangi miestuose, kuriuose vyko turnyro rungtynės, pavyko išvengti didelių incidentų, tačiau nemenką kainą teko sumokėti provincijos regionams. Čempionatas Meksikos valstybei atnešė net 3 milijardus dolerių, tačiau tiek ekspertai, tiek patys piliečiai abejoja, kad bent dalis šios sumos pasieks nukentėjusius ir apleistus regionus. Ši situacija gyventojams dar kartą įrodė, kad valdžiai jos įvaizdis pasaulyje yra svarbesnis nei pasirūpinimas savais piliečiais. Kol didmiesčiai mėgavosi švente ir pramogomis, civiliai provincijoje liejo savo kraują.
