Kelis kartus dėl pandemijos nukeltas, iš dalies praradęs savo aktualumą, gamybos „išvargintas“, balandžio 1 d. „Morbijus“ pagaliau pasiekė tiek pasaulio, tiek Lietuvos kino teatrus. Trečias filmas „Sony Žmogaus-voro Visatoje“ (angl. Sony’s Spider-Man Universe/SSU) – trečias nuviliantis bandymas (pirmieji du – Venomas ir jo tęsinys) papasakoti dar vieną superherojaus/antiherojaus istoriją, kurios nei tikslas, nei vieta platesniame šio žanro filmų kontekste nėra aiškūs.
ĮSPĖJIMAS: tekste dalinai atskleidžiamas filmo siužetas ir #SiaubingiSpoileriai
Po „Žmogaus-voro: nėra kelio atgal“ filmo įvykių atsirado šiek tiek painiavos dėl paralelinių visatų ir įvairių veikėjų juose, jų vietos, prasmės bei tolimesnių nuotykių. Susitarimai tarp Sony ir Marvel nuolat keičiasi, todėl sunku tiksliai pasakyti, ką Morbijaus filmas reiškia paralelinių visatų (tiek MCU, tiek SSU) ir jose vykstančių istorijų vystymui. Filmo režisierius Danielis Espinosa, visų nuostabai, likus savaitei iki filmo premjeros pats atskleidė svarbias post-credit scenų detales, taip suspoilindamas (sugadindamas) kitą tariamą (paremtą fanų spekuliacijomis, rastomis internete) SSU idėją. Nors Morbijus yra Marvel komiksų veikėjas, tai nėra Marvel filmas, o tuo taip pat galima daug ką pasakyti. Ir tai nėra tik mano nuomonė, nes užtenka pasižiūrėti į kino kritikų apžvalgas, bei Cinema Score (C+, antras nuo galo bet kokiam kino ekranams adaptuotam Marvel komiksų veikėjui) bei Rotten Tomatoes (16%) vertinimus.
Kaip jau minėta, filmas atrodo betikslis, nes tiek istorija, tiek veikėjų arkos yra nuobodžios, nuspėjamos. Iš principo nieko naujo nesužinome, o Morbijaus kaip vampyro/antiherojaus kilmės istorija tiesiog atkartoja „išprotėjusio mokslininko“ stereotipą. Jei labai trumpai apie siužetą (neatskleidžiant daug detalių), tai Morbijus yra biochemikas, sergantis itin reta kraujo liga, bei siekiantis bet kokiomis priemonėmis surasti būdą išgyti pats, bei išgydyti kitus, nešiančius tą patį likimo kryžių. Viena iš rizikingų jo idėjų pasibaigia tuo, kad Morbijus įgauna šikšnosparniams vampyrams būdingų savybių, įskaitant nenumaldomą troškimą maitintis krauju. Tai, bent jau teoriškai, be abejo, ir leidžia galvoti apie Morbijų kaip apie antiherojų. Taip pat, jis įgauna kitų superherojams būdingų savybių, kurios tarsi kuria intrigą – ar Morbijus savo naujai įgautas stiprybes panaudos gėriui ar blogiui? Deja, taip ir lieka ne aišku, nes filme beveik nėra nieko, kas leistų mums matyti Morbijų kaip blogiuką ar antiherojų, kuris sąmoningai daro moraliai kvestionuotinus dalykus.
Sakyčiau, kad daug ką galima „nurašyti“ prastam scenarijui. Nepadėjo tai, kad, nors scenarijus buvo baigtas rašyti 2017 m., filmas išleistas penkiais metais vėliau, premjeros datą keičiant net septynis kartus. Filmas atrodo tiesiog morališkai pasenęs, tiek istorija, tiek specialiaisias efektais labiau primenantis 2005 m. gyvavusias filmų kūrimo madas.
Jei jau filmo tikslas neaiškus, o istorija prasta, gal bent jau galima jį žiūrėti, norint gerai praleisti laiką? Mano nuomone, ne. Morbijus žiūrisi sunkiai jau vien todėl, kad montažo sprendimai yra tragiški. Buvo sunku apsispręsti, ar per greitai viskas vyksta, ar per lėtai. Nuo panašaus montažo stiliaus kentėjo ir „Savižudžių būrys“, kuriame kadrai dažnai vienas su kitu būdavo nesusiję, chaotiški bei apsunkinantys istorijos suvokimą. Taip pat, panašu, kad nors Sony adaptuoja Marvel komiksų veikėjų istorijas ir tam tikri veikėjai yra susiję, Marvel kino studija nesidalina kontaktais žmonių, kurie gerai išmano specialiųjų efektų kūrimo meną. Poroje filmo vietų, belaukiant kol kas nors nutiks, nes lėtuoju būdu rodomi specialiųjų efektų reikalaujantys veiksmai, pamažu ima ne tik nuobodulys, bet ir erzulys. Žiūrėję ar žiūrėsiantys filmą supras apie ką aš čia. Taigi, net meninės vertės filmas neturi, nes specialieji efektai prastos kokybės, o savitas kino stilius apskritai neegzistuoja. Kino kritikai internetuose teigia, kad garso takelis skamba lyg būtų nuplagijuotas nuo Nolano „Betmeno trilogijos“.
Pagrindinį vaidmenį atliekantis Jared Leto kino industrijos užkuliusiuose dažnai vadinamas kontraversišku aktoriumi, nes, siekdamas geriau įsijausti į personažą neretai naudoja ne konvencines priemones ir taktikas. Negaliu pasakyti, kad Leto vaidyba šiame filme man nekliūna. Sklando gandai, kad net į tualetą Leto filmavimų metu keliaudavo pasiramstydamais ramentais. Tačiau tai jam nepadėjo suteikti personažui gylio. Nesu tikra, ar visi antiherojai-vampyrai turi būti nuolat rimti ar absoliučiai necharizmatiški. Suprantu, kad norėta filmui suteikti siaubo žanro elementų, tačiau mažai kas Morbijaus personaže ar istorijoje yra baisu. Nebent tai, kad šio filmo kūrimui buvo išleisti milijonai dolerių. Tai jau yra antras nepavykęs superherojų/antiherojų žanro filmas, kuriame pasirodo Leto (pirmasis, jau minėtas „Savižudžių būrys, kuriame Leto vaidino Džokerį).
Matt Smith (vaidinęs „Daktaras Kas“ serialo pagrindinį veikėją) personažas Mailo filmą pagyvina, bet ne tiek, kad „ištrauktų“ istoriją iš banalybės ir nuspėjamumo duobės. Kiti veikėjai gauna mažai dėmesio ir jų įtaka istorijai yra beveik niekinė. Tai yra viena iš didžiausių „Morbijaus“ problemų – niekur nevedantys ir nevystomi personažai, kurių egzistavimas ekrane naratyvui nieko nesuteikia. Pagrindinis filmo blogiukas taip pat greitai pasimirš.
Apibendrinant galima pasakyti, kad viso filmo metu buvo jaučiama tai, kad „Morbijus“ labiau žiūrisi tik kaip gana prasta įžanga į kitus SSU superherojų/antiherojų filmus, bet pats kaip atskiras pasakojimas nei kokybės prasme, nei naratyvo indėliu neturi daug prasmės. Viską dar labiau supainioja post credit scenos, kurių esmę papildomai tenka aiškintis naršant interneto forumus. Nors šiam žanrui vis dar yra didelė paklausa, panašu, kad Sony kol kas neatrado superherojų filmų sėkmės formulės. Visgi kuriant tokius filmus verta daugiau investuoti į specialiųjų efektų technologijas.
