Apie ,,Telegram“ programėlę yra girdėjęs kone visas pasaulis, tačiau ar žinote, jog jos autorius yra rusas, ir kodėl ši susirašinėjimams skirta programa yra liaupsinama dėl savo privatumo politikos? Skirtingai nei dauguma įvairių ir panašių programėlių, skirtų bendrauti, ,,Telegram“ veikia principu, vadinamu ,,slaptuoju susirašinėjimu“, kuomet niekas negali pavogti išsiųstos informacijos, matyti pokalbio ar kitaip jį ,,nulaužti“, persiųsti žinučių kitiems žmonėms ar daryti ekrano kopijas.
Pirmenybė – saugumui
„Telegram“ programėlė yra pagrįstas debesimis ir teikia pirmenybę saugumui bei greičiui, todėl tai yra gera alternatyva kitoms populiarioms susirašinėjimo programomis. Ši programėlė buvo paleista 2013 m. ir nuo tada ji pasiekė 200 milijonų aktyvių mėnesinių vartotojų.
Kaip ir „WhatsApp“, taip ir „Telegram“ turi galimybę internete parodyti draugo būseną ir pridėti bei dalytis nuotraukomis, vaizdo įrašais, vieta, kontaktais ir dokumentais.
„Telegram“ skiriamasis bruožas – saugumas. Programėlės „Telegram“ visa veikla, įskaitant pokalbius, grupes ir žiniasklaidą, kuria dalijasi dalyviai, yra užšifruota. Tai reiškia, kad jie nebus matomi prieš tai neiššifruojant. Programa taip pat leidžia nustatyti savaiminius laikmačius bendrinamuose pranešimuose ir laikmenose, kurie gali būti nuo dviejų sekundžių iki vienos savaitės patalpinti funkcijoje „Slaptas pokalbis“. Programėlė taip pat siūlo visišką pranešimų šifravimą, nepaliekant pėdsakų „Telegram“ serveriuose.
Bendraujant „Telegram“, yra galimybė patikrinti „slaptų pokalbių“ saugumą naudojant vaizdą, kuris naudojamas kaip šifravimo raktas. Palyginę šifravimo raktą su draugu, galite įsitikinti, kad jūsų pokalbis yra saugus.
Programėlę „Telegram“ sukūrė rusas
„Telegram“ atsirado 2013-aisiais metais, ją sukūrė Pavelas Durovas, kurio ankstesnis ,,kūdikis“ – taip pat gerai žinoma programėlė ,,Vkontakte“ – neretai lyginama su amerikietiškuoju ,,Facebook“.
Kai 2013 m. Rusija Edvardui Snoudenui suteikė laikiną prieglobstį, P. Durovas jam pasiūlė dirbti programinės saugos įrangos kūrėju „Vkontakte“. Tuo metu P. Durovas buvo kupinas pasididžiavimo savo šalimi: „Tokiomis akimirkomis jaučiu pasididžiavimą savo šalimi ir apgailestauju dėl JAV – šalies, išduodančios principus, kuriais ji kadaise buvo sukurta“, – sakė jis.
2014 m. P. Durovas nusprendė pabėgti iš savo šalies, atsisakydamas patenkinti Rusijos vyriausybės prašymus perduoti duomenis apie Ukrainos „Vkontakte“ vartotojus. Tuo metu Rusijos vyriausybė perėmė interneto kontrolę.
„Telegram“ patraukė Kremliaus dėmesį
Milžiniškas „Telegram“ platformos populiarumas patraukė ir Rusijos vyriausybės dėmesį. Šioji neilgai trukus ,,VKonatkte“ kūrėjui ,,pateikė tokį pasiūlymą, kurio jis negalėjo atsisakyti“ ir galiausiai P. Durovas pardavė šį savo darbą Kremliui. ,,Telegram“ tinklas taip pat neišvengė valdžios dėmesio. Valdžia Rusijoje į savo rankas paėmė ir žiniasklaidą, tarp jų ir ,,Telegram“.
2018-aisiais metais platforma ,,Telegram“ netgi buvo pradėta blokuoti, o priežastis buvo ta, jog programėlės operatorė atsisakė vykdyti reikalavimą pateikti visus šifravimo kodus, kad būtų laisvai galima skaityti susirašinėjimus. Šį reikalavimą pateikė Federalinė saugumo taryba.
Platformos veikla stabdyta ir Baltarusijoje
Baltarusijos žmonėms ėmus rengti protestus prieš prezidentą A. Lukošenką, dėl nesusekamos ,,Telegram“ programos susirašinėjimo galimybės, šalies valdžia siekė stabdyti jos veiklą. Dėl šios programos Baltarusijoje žmonės laisvai galėjo organizuoti protestus prieš valdžią, kurių pastaroji negalėjo suvaldyti.
Daugiausiai sekėjų, beveik 2,1 milijoną, turintis kanalas ,,Telegram“ platformoje yra NEXTA. Šis kanalas yra pagrindinis organizuojant protestus prieš valdžią Baltarusijoje.
„Baltarusijoje įmanomos tik visuomeninės iniciatyvos ir šioje situacijoje labai svarbų vaidmenį vaidina „Telegram“ kanalai“, – naujienų portalui „15min.lt“ teigė vienas iš šios programos administratorių.
NEXTOS pagrindiniai siekiai – Lukašenkos pašalinimas iš posto, nauji ir laisvi rinkimai, politinių kalinių paleidimas, taipogi sąžiningi teismo procesai, ypač saugumo darbuotojams, kurie nevengia skriausti pačių baltarusių protestų metu. Remiantis tinklapiais Ura. news ir Znack.com, kai kurie Rusijos ekspertai mano, jog ,,Telegram“ protestai ir internetinis puldinėjimas Baltarusijoje Rusijos politikos strategams pateikė studijuoti puikų pavyzdį, nes Baltarusija šiandien gali tapti Rusija 2024-aisiais.
„Kad socialiniai tinklai tapo revoliucijos balsu Baltarusijoje, ryškiausias pavyzdys – „Nexta Live“ „Telegram“ kanalas, per pirmąsias kelias protesto dienas sutraukęs du milijonus abonentų “, – paaiškino Rusijos Federacijos viešųjų rūmų narys, Nacionalinių vertybių apsaugos fondo vadovas Aleksandras Malkevičius. Tačiau tokį susidomėjimą šiuo kanalu išprovokavo pačios valdžios institucijos. A. Malkevičius sako: „Jie užblokavo internetą ir pamiršo, kad tai yra vienas iš svarbiausių dalykų žmonėms. Visas šalies tinklas veikė prastai, tačiau „Telegram“ toliau veikė, nors ir su pertraukomis“.
Praėjus trims dienoms po prezidento rinkimų – rugpjūčio 12 d. – internetas grįžo į šalį, o opozicijos dėmesys socialiniams tinklams dar labiau sustiprėjo. Pradėjo pasirodyti memai, įvairūs paveikslėlių paketai.
Po kurio laiko valdžia ėmė mėgdžioti tokias technikas – pavyzdžiui, „Telegram“ pasirodė gražus paveikslėlių rinkinys, palaikantis A. Lukašenką. Pasitelkdamos pramoginį turinį, šalys diskreditavo viena kitą.
Politologas, konservatorių centro „NOMOS“ direktorius Piotras Petrovskis pareiškė, kad per protestus Baltarusijoje pasirodė nauja technologija, kurią jis pavadino „patyčių Maidanu“. „Opozicija suranda socialiniuose tinkluose ir persekioja tuos, kurie balsavo už Lukašenką ar nenori išeiti į gatves“, – URA.RU aiškino jis.
Kaltinimai tapus islamistų įrankiu
2015-aisiais metais BBC pasirodė straipsnis, kad ,,Telegram“ platforma naudojasi islamistai savo propagandai skleisti. Buvo teigiama, kad grupuotės „Islamiškoji valstybė Irake ir Sirijoje“ (ISIS) teroristai naudojasi užšifruotomis pogrindžio programomis, tokiomis kaip „Telegram“, kad galėtų bendrauti. Tai buvo pavadino „nauju karštu dalyku tarp džihadistų“.
Po pranešimų, kad ISIS teroristai bendravimui naudojo „Telegram“, platforma užblokavo 78 kanalus, susijusius su ISIS. Taip pat ši programėlė yra užblokavusi per 16 tūkstančių propagandinių ir teroristinių kanalų, įskaitant ir islamistus.
„Jei statistiškai pažvelgsite į situaciją ir sekundei atsikratysite emocijų, tikimybė, kad jūs ar aš mirsime dėl terorizmo, yra beveik lygi nuliui. Tikimybė, kad pateksime į autoavariją, yra milijoną kartų didesnė nei tikimybė, kad patirsime teroro aktą. Teroristai visada ras saugų bendravimo būdą“,- atmesdamas kaltinimus, jog „Telegram“ tapo teroristų bendravimo įrankiu, sakėjos kūrėjas P. Durovas.
Taip pat skaitykite: JAV ir Kinija žengė viena kitos kryptimi arba „TikTok“ ir „Oracle“ sandorio kompromisas
