Ispanų režisieriaus Načio Vigalondo filmą „Milžinas“ (“Colossal”) sunku įstatyti į specifinio žanro rėmus. Šis filmas yra vienas iš tų, kurie turipo truputį visko, dėl ko yra sunku jį apibūdinti – ir mokslinės fantastikos, ir trilerio elementų bei galybės juodo humoro. „Milžinas“ atsisako nuspėjamos siužeto linijos ir pateikia istoriją, kurią kiekvienas gali unikaliai susieti su savo gyvenimo aspektais.
Načis Vigalondo yra žinomas režisierius ne tik dėl veiksmo jo filmuose, bet kartu ir dėl nenuspėjamų jų siužetų. Jis dirbo su tokiais filmais kaip „Atidaryti langai“, kuriame vaidino Elijah Wood, „Laiko nusikaltimai“ bei kitais, ekscentriškaisiais darbais kaip „The ABCs of Death“ („Mirties ABC?“ nes lietuviško oficialaus vertimo nėra) – komedinis trileris, kuriame yra patiekiami 26 mirties būdai kiekvienai abėcėlės raidei. „Milžinas“, pasak paties režisieriaus, buvo sukurtas vien dėl to, kad jis norėjo pastatyti filmą apie monstrą nešvaistant biudžeto. Praktiškesnio siužeto idėja kilo vėliau, kai jis rado galimybę susieti šiuos du aspektus.
Iš pirmo žvilgsnio „Milžinas“ atrodo kaip indie, mažo biudžeto komedinė „Godzilos“ versija. Filme Seulo miestą terorizuoja monstras, kol kitame pasaulio krašte, Glorija (Ana Hathaway) grįžta namo pas tėvus iš Niujorko. Glorija turi visą rinkinį asmeninių problemų: alkoholizmas bei išsiskyrimas su mylimuoju, bei žinojimas, kad jos alkoholizmo problema ir žmonių išnaudojimas galiausiai baigsis tuo, kad atėjus laikui ji mirs viena. Tačiau netrukus ji išsiaiškina, kad tarp jos bei siautėjančios ir terorą Seule keliančio monstro egzistuoja ryšys.
Monstro išvaizda kiek primena medį, galbūt netgi žiogą. Jis atrodo kaip tipiškas monstras sukeliantis siaubą didžiųjų miestų gyventojų širdyse. Interviu su „The Verge“ metu Vigalondo sakė: „Mes turėjome apie ką pagalvoti – šis filmas nėra monstrų filmų satyra. Tai nėra kažkoks pasisakymas šių filmų atžvilgiu. Tai nėra bandymas pasijuokti iš šių filmų. Tad filmas turėjo būti panašus į vieną iš tų padarų, kuriuos matome tokiuose filmuose. Tai turėjo būti tradicijos dalis.“ Šis filmas taip sekė tradiciją, kad „Godzilos“ filmo autorių teisių savininkai 2015 metų gegužę pateikė ieškinį kompanijai „Voltage Pictures“ bei režisieriui Vigalondo dėl neįtikėtinų panašumų tarp „Godzilos“ ir „Milžino“.
Tačiau šis filmas nėra tik apie monstrą terorizuojantį didelį miestą – monstras yra Glorijos alkoholizmo metafora, jos problemų fizinis įkūnijimas. Monstro sukelta destrukcija, besaikis smurtas ir skausmas sukeltas Seulo žmonėms veikiai paraleliai Glorijos problemoms, kurios lygiai tą patį daro jos asmeniniam gyvenimui ir santykiams su kitais žmonėms. Kai Glorija suvokė šią fenomeną, jis pradeda taisyti savo klaidas ir jų padarytą žalą, bei dirba su savo asmenybe, vardan tūkstančių žmonių ir tų, kurie jai yra brangūs, kadangi šie gali nukentėti jei ji to nedarys.
Malonu pamatyti filmą, kuriame pagrindinė herojė pripažįsta savo problemas ir stengiasi dirbti su jomis. Bet kaip tik mes pradedame galvoti, kad problemos baigiasi, siužetas mums pateikia netikėtą vingį, kurį galėjo nuspėti žiūrovai stebėję filmą itin aštriu žvilgsniu, kadangi šis siužeto posūkis lėtai vystėsi nuo pat pradžios. Nenoriu atskleisti per daug nemačiusiems šio filmo, tad pasakysiu tiek, jog mes turėtume džiaugtis, kad ne kiekvienas žmogus gali griauti miestus su savo problemomis, nes kitu atveju mes turėtume būrelį kompleksuotų žmonių lakstančių aplink ir keliančių globalinio masto chaosą ir destrukciją mūsų miestuose.
Kartu su Glorijos asmeninėmis problemomis šis filmas aptaria piktnaudžiavimo problemą, netgi manipuliaciją – kai žmonės suteikia netikro saugumo jausmą, tačiau tie patys žmonės ir kontroliuoja bei manipuliuoja. Gerumo išraiškos greitai gali pavirsti manipuliacijos taktikomis siekiant savo kontroliuoti kitus žmones – štai kaip žmonės dažnai atsiduria toksiškuose santykiuose. Smagu matyti filmą, kuriame apie šnekama apie manipuliatoriaus elgesį, ir, kad auka turi visas teises ginti save ir išsilaisvinti iš svetimos kontrolės pančių.
„Milžinas“ yra nepanašus į kitus filmus. Jis verčia susimąstyti ir kartu linksmina žiūrovą, suteikdamas unikalų sunkių bei keblių temų traktavimą. Šis filmas yra tobulas pavyzdys, kad norint sukurti gilų bei pilnavertį filmą, didelis biudžetas nėra būtinas.
Taip pat skaitykite: Siaubo filmas „Verksmas“ – įspūdinga šiurpą kelianti mistika iš Pietų Korėjos
