Mokslininkai įspėja: naminiai gyvūnai teršia aplinką labiau, nei galvojate

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2019-03-26 07:48

Spausdinti | Komentarai

Pexels.com nuotr.

Ar kada nors susimąstėte, jog jūsų augintiniai gali būti vienas iš faktorių, prisidedančių prie klimato kaitos? Jeigu ne, tuomet pats laikas apie tai susimąstyti, sako mokslininkai. Augintiniai, o tiksliau, jų maitinimosi būdas, gerokai prisideda prie aplinkos užterštumo ir klimato kaitos.

„Augintiniai veikia aplinką keletu būdų. Jie nešioja ligas, teršia vandenį ir pakrantės zonas fekalijomis, kas turi neigiamą poveikį laukinei gamtai ir gyvūnams. Augintiniai taip pat nešioja toksoplazmozę (parazitinė liga), kuri gali būti labai žalinga žmonėms, turintiems silpną imunitetą“ – teigia Gregoris Okinas (ang. Grogory Okin), Kalifornijos universiteto geografijos profesorius, naminių gyvūnų aplinkos poveikio naujausiųjų tyrimų autorius. Remiantis jo gautais duomenimis, gyvūnų suvartojamas mėsos kiekis pagamina apie 64 milijonus tonų CO2 dujų per metus, kas yra beveik lygu metiniam nuodingų dujų kiekiui, kurį į aplinką išskiria 13,6 milijono automobilių.

Gregoris Okinas tyrimų metu išsiaiškino, jog šunų ir kačių išmatos sudaro maždaug 5 milijonus tonų per metus. Tos išmatos į aplinką išskiria metano dujas, kurios stipriai prisideda prie šiltnamio efekto susidarymo atmosferoje.

Žinant tai, kad pasaulyje dauguma žmonių namuose laiko pūkuotus augintinius, tampa aišku, kad ši problema liečia praktiškai kiekvieną pasaulio gyventoją. Nors dauguma šeimininkų nenori pripažinti arba tiesiog niekada anksčiau apie tai nesusimastė, tačiau augintinių daroma įtaka aplinkai yra nepaneigiama. Taigi, ko reikia imtis, kad problema sumažėtų arba visiškai išnyktų? Maža tikimybė, jog šeimininkai sutiks atsisakyti mylimų augintinių, o ir gyvūnų naikinimas būtų per žiaurus sprendimas.  Mokslininkas Okinas siūlo šunis ir kates šerti įkomponuojant į jų kasdienę mitybą daugiau daržovių. „Šunys nėra vilkai, jiems nereikia visą laiką valgyti mėsą. Daugiausia informacijos apie savo augintinių poreikius žmonės gauna iš marketingo, kompanijos stengiasi parduoti kuo brangesnį maistą šunų savininkams“ – teigia Gregoris Okinas. „Žmonėms derėtų pasikalbėti su veterinarais apie optimaliausią dietą, kurią galėtų pritaikyti savo gyvūnams ir sekti specialistų rekomendacijomis, o ne tuo, ką mato per televiziją. Taip pat, augintinių savininkai turėtų visada surikti išmatas, nes jos yra pagrindinis ligų platinimo būdas“ – prideda žinovas.

Naminiai šunys, priešingai nei jų protėviai, dėl pasikeitusių įpročių ir geresnio gebėjimo virškinti krakmolą, yra geriau prisitaikę prie mitybos, kurioje yra daug angliavandenių. Šis teiginys yra įrodytas švedų mokslininkų atlikto tyrimo metu, kuriame buvo parodyta, jog šunys net penkis kartus geriau už vilkus virškina krakmolą, randamą grūduose, pupelėse ir bulvėse. Naminių šunų organizmuose randama virškinimo fermento, kuris yra panašus į tą, kurio yra žolėdžių organizmuose. Taigi, nors šunims ir patinka mėsos kvapas, jų mityba labai priklauso nuo to, kokiu maistu jie yra maitinami jaunystėje. Tai įrodo, kad jeigu jaunikliai būtų nuo mažens pratinami prie sveikesnio, daržovėmis ir grūdais paremto maitinimosi būdo, mėsos vartojimas gerokai sumažėtų ir tai teigiamai atsilieptų aplinkai.

Kate

Pexels.com nuotr.

Tačiau nors šunys yra visaėdžiai ir gali išgyventi iš augaliniu maistu paremtos dietos, kačių situacija yra šiek tiek kitokia. Jos yra mėsėdės ir joms yra reikalingos tam tikros maisto medžiagos, kurių galima rasti tik mėsoje. Dr. Sara Dod (ang. Sarah Dodd), konsultantė veterinariniais klausimais, kuri studijuoja augalais paremtą gyvūnų dietą, teigia, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie galėtų pasakyti, ar šiais laikais gaminami veganiški pašarai suteikia katėms reikiamą maistinių medžiagų kiekį. Todėl didelės gyvūnų maisto gaminimo įmonės turėtų palaikyti tyrimus, kurių metu būtų išsiaiškinta, kas gyvūnams yra geriausia.

Didelės kompanijos jau spėjo pasisakyti apie šią mintį, tačiau ne visos jos skuba pritarti Sarai Dod. Viena tokių kompanijų yra Mars Petcare, kuriai priklauso Pedigree, Iams, Nutro ir Eukanuba prekiniai ženklai. „Nors veganiška dieta šunims ir katėms yra įmanoma, ją gali būti labai sudėtinga išvystyti.“ – teigia Dr. Tifanė Bierer (ang. Tiffany Bierer), mokslinių reikalų vadovė minėtoje kompanijoje. „Šunims ir katėms yra reikalingas vitaminas D tam, kad būtų palaikomas tinkamas kalcio kiekis jų organizme. Priešingai nei žmonės, šie gyvūnai jo pasigaminti patys negali, o vitaminas D yra randamas tik gyvulinės kilmės maiste“ – argumentuoja ji.

Taigi, kol kas mokslininkai pataria nepradėti gyvūnų šerti vien tik augalais nepasikalbėjus su veterinarais. Taip pat, Okin pabrėžia, jog žinodami, kokią problemą kelia naminių gyvūnų turėjimas, gyvūnėlių mylėtojai privalo pagalvoti, kokį gyvūną vertėtų laikyti namuose, kad dar labiau neprisidėtų prie jau ir taip gerokai užterštos gamtos.

Taip pat skaitykite: JAV kalėjimuose nuteistiesiems leidžiama auginti kates [FOTO]

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt