Religijos kritika ilgus metus kine buvo tabu visame pasaulyje. Bet pastaruosius dešimtmečius, vis labiau išaiškėjančios Romos Katalikų kunigų pedofilijos istorijos, gausėjančios sektos leidžia vis drąsiau šnekėti apie religijos grėsmes. Nors ir kaip buvo priešinamasi kinui, kuris peikia ir kritikuoja religijas, tačiau filmų kūrėjai ir aktyvistai išsikovojo teisę rodyti šio žanro kiną. Dažnu atveju, režisierius, statantis filmą apie religiją, žino kompromituojančią istoriją arba nori netiesiogiai, pasitelkus humoro elementus, išsakyti savo nuomonę apie tikėjimą. Tokio žanro kine gausu šokiruojančių faktų ir pasipiktinimo emocijos.
10. „Jaunasis popiežius“ (angl. „The Young Pope“)
Brangiausias italų televizijos projektas istorijoje. „Oskarą“ laimėjusio režisieriaus Paolo Sorrentino televizijos serialas, pasakojantis apie jauną popiežių. Lenny Belardo yra pirmasis amerikietis, išrinktas Vatikano valstybės vadovu – popiežiumi. Nuo pat pirmosios dienos Pijus XIII (Lenny Belardo) išsiskiria savo nuomone ir elgesiu: nerodo viešai savo veido, geria vyšninę „Coca-Cola“, rūko priimdamas aukščiausio rango svečius, pasisako prieš abortus ir homoseksualumą. Filmas apie popiežių, kuris užaugęs be tėvų, išgyvena egzistencinę krizę, bet savo rankose turintis didžiulę simbolinę galią. „HBO“ serialo dešimt serijų buvo filmuojama ir montuojama net trejus metus. Serialo naratyvas susidėlioja iš Vatikano valstybės sekretoriaus Angelo Voiello intrigų ir asmeninių Jaunojo Popiežiaus interesų. Svarbus vaidmuo taip pat yra popiežiaus padėjėjos – sesers Mary, kuri prieglaudoje užaugino Pijų XIII ir dabar jam padeda tvarkytis sudėtingose pareigose. Televizijos serialo pirmosios dvi serijos buvo net parodytos prestižiniame Venecijos kino festivalyje kaip atskiras filmas. Šiais metais yra pradėtas kurti antrasis televizijos serialo sezonas.
9. „Brajano gyvenimas“ (angl. “Monty Python’s Life of Brian”)
Nesenstanti satyrinė komedija, kuri dėl šiurkštaus humoro jausmo ilgus metus tūnojo kino archyvuose ir tik po 38 metų (2008) buvo pristatyta žiūrovams. Filmą sukūrė „Monty Phyton“ anglų komikų trupė, turinti klasišką humoro jausmą. Komedija buvo apkaltinta šventvagyste, tačiau filmo kūrėjai spaudoje gynėsi, kad „Brajano gyvenimas“ pašiepia ne krikščionybę, o melagingas sektas ir religines iliuzijas. „Monty Phyton“ trupė taip pat pranešė, jog sąmoningai pasirinko nesišaipyti iš Jėzaus Kristaus scenos. Yra skelbiama, kad filmo montavimo metu buvo iškirptos net penkios kontraversiškos scenos, apie 13 minučių filmavimo medžiagos. Pagrindinis filmo veikėjas Brajanas (Graham Chapman) – jaunas žydas, gimęs tą pačią dieną kaip Jėzus Kristus, yra per atsitiktinumą išrenkamas Mesijumi. Čia pasirodo ir tragikomiška filmo pusė, kurioje aplinkinių garbinamas jaunuolis stengiasi sakyti tiesą, kad jis nėra joks Dievo misijai įgaliotas asmuo ir liepia galvoti tikinčiuosius savo galva. Bet minia interpretuoja Brajano žodžius netiesiogiai ir laukia stebuklo ar Dievo ženklo. Veikėjų nesusikalbėjimas yra vienas iš „Monty Phyton“ humoro elementų. Komedija buvo išleista pirmiausia ne Didžiojoje Britanijoje, o Amerikoje, nes tuo metu šioje šalyje nebuvo šventvagystės įstatymų. „Monty Phyton“ trupė puikiai suprato, kad atsiras žiūrovų, kurie nesupras jų humoro jausmo ir filmo prasmės.
8. „Laukinė šalis“ (angl. Wild Wild Country)
Tai neseniai išleistas šešių dalių „Netflix“ dokumentinis serialas, kuris yra pagrįstas tikrais įvykiais. Šiame seriale yra atkreipiamas dėmesys į neįprastą žmonių grupę, kurios įkvėpėjas buvo Indijos dvasinis guru Bhagwanas Shree Rajneesh, kuris yra labiau žinomas kaip Osho. Jis ir jo dvasiniai pasekėjai norėjo sukurti miestą pavadinimu „Rajneeshpuram“. Tai buvo pagrindinė guru idėja, kuri buvo pagrįsta religiniu judėjimu ir vizija. Kūrėjai nuveikė įspūdingą darbą, nes prikaupė daug archyvinės medžiagos, kuri nebuvo lengvai prieinama, bei sekė ne tik Osho pasekėjus, bet ir daugybę priešų, kurių Indijos guru turėjo tikrai apstu. Vienas iš didžiausių šio serialo aspektų – tai interviu funkcija. Seriale yra žmonės iš abiejų istorijos pusių: miestelėniai, vyriausybės pareigūnai. Kai TV serialas progresuoja, tam tikros asmenybės atsiduria, o kiti išeina į foną, todėl interviu yra neatsiejamas būdas suprasti, kaip ši istorija vystėsi ir išaugo iš žmonių, tokių kaip Antelope meras, JAV prokuroras, Bhagvūno sekretorius / atstovas, asmeninis advokatas Bhagwanui ir tokie kurie buvo nužudyti kulte patys. Vietoj to, kad pamatome ir išgirstame tik vieno žmogaus istorijos pusę, mes gauname visas istorijos puses – gaudami daugiau informacijos. Tai daro aiškesnį vaizdą apie tai, kaip miestelyje Antilope, Oregonas, gyveno to meto žmonės. Tai savotiškas kultas, kuriame vyko ne tik nusikaltimai, bet ir įvairūs politiniai pareiškimai, aferos, net ir tam tikros orgijos.
7. „Agora”
Ambicingas iš Čilės kilusio Ispanų režisieriaus Alejandro Amenábar’o sprendimas – iki šiol istorinės dramos jo kūryboje nebuvo. Nepaisant to, iš filmo galime tikėtis kur kas daugiau, nei pusnuogiai gladiatoriai avintys sandalus ir mosuojantys aštriabriauniais kardais. Istorija mus nukelia į 391-uosius Romos imperijos metus, į Aleksandrijos miestą. Praleidę daugelį metų engiami krikščionys sukyla. Jie pradeda skleisti Dievo žodį. Neapsikentę pagonys ryžtasi kovai apsaugoti savo religiją ir taip užsitraukia nemalonę. Filmo pavadinimas kilęs iš senosios graikų kalbos, reiškiantis – „svarbiausia miesto aikštė“, kurioje žmonės turėjo galimybę reikšti savo mintis, tad ši aikštė filme yra vieta krikščioniškajai propagandai. Filmo centre dominuoja Hipatija – matematiko dukra, filosofė ir astronomė, dėstanti Platoniškoje mokykloje. Ji visapusiškai atsidavusi mokslui, tad atstumia ją įsimylėjusį gerbėją Orestą (Oscar Isaac). Kuris net ir po viešo pažeminimo nenustoja jos mylėti. Hipatijos tėvo vergas Davus, jai asistuoja paskaitų metu. Taip pat stropiai mokosi net ir būdamas vergu. Jis begalo įsimyli Hipatiją, tačiau suvokia jog jų meilė neįmanoma ir ryžtasi drastiškoms permainoms. Didėjant krikščionių gretoms agresija liejama tiek ant pagonių, tiek ant žydų. Tai aiškių pažiūrų, išsilavinusios moters istorija, kuri susiduria su iššūkiais senaisiais Romos imperijos laikais.
6. „Jėzaus stovykla“ (Angl. “Jesus camp”)
Niekas neleis suabejoti, kad filmas „Jėzaus stovykla“ yra dokumentinis. Niekas išskyrus ekrane rodomus vaizdus, kuriais ne tik sunku patikėti, bet ir visai nesinori manyti, kad tai yra tiesa. Masinis pamišimas bei transas šokiruoja ir netrukus apima jausmas tarsi tave purtytų. Kaip taip gali būti?! „Jėzaus stovykla“ – tai režisierių Heidi Eving ir Rachel Grady bendras darbas, po kurio pasirodymo viešumoje minėtoji stovykla buvo uždaryta dėl neigiamos visuomenės reakcijos. O kaip galėtų būti kitaip? Ir kaip apskritai ši smegenų plovimo mašina kuo ramiausiai egzistavo iki tol? Stebint šios vasaros stovyklos vaikų kasdienybę nelieka abejonių, kad tai vienas baisiausių kada nors matytų siaubo filmų. Mažyčiai vaikyčiai rangosi ir purtosi, kaukia, verkia, šaukia ir pučia snarglių burbulus taip kviesdami dievulį arčiau savęs. Vaikučiai greitai patiki, kad yra baisūs nusidėjėliai ir snarglių burbulų puota tik pagausėja. Vienok tai dar nėra baisiausia šio siaubo filmo dalis. Baisiausia, kai 9 – 12 metų vaikučiai yra bekompromisiškai įsitikinę, kad kiekvienas jiems sakomas žodis yra šventa tiesa ir yra pasiryžę daryti bet ką, kad tik tą skelbiamą tiesą apgintų. Ko ne armija? Baisi, siaubą kelianti armija. Evangelikų vedlė entuziastingai aiškina, kad Harį Poterį reikia tempti ant laužo, o vaikučiai trina rankutes ir yra pasirengę atlikti dievulio valią. Kol jų atžalos purtosi ant žemės ir taškosi snargliais atgailaudami už savo nuodėmes, tėveliai išdidžiai šypsosi. Tėvų fanatizmas gasdina, tačiau ne taip labai, kaip žinojimas, kad jie į pasaulį išleis dar didensius fanatikus.
5. „Religiotai“ (angl. „Religulous“)
Amerikos politinių pokalbių šou „Real Time With Bill Maher“ vedėjas – William Maher suvienijo jėgas su „Borato“ režisieriumi Larry Charles ir pristatė dokumentinį filmą, metantį iššūkį religijoms. Filmo prodiuseris William Maher apkeliavo Ameriką, Jeruzalę ir Vatikaną, kad apklaustų žmones, kodėl jie tiki į Dievą. Kontraversiškos dokumentikos kūrėjas prisipažino, kad jam teko meluoti apie filmo pavadinimą, kad tik pašnekovai sutiktų kalbėtis. „Religiotai“ prodiuseris, pristatinėdamas dokumentiką tikintiesiems, pavadino filmą „Dvasinė kelionė“. Filme buvo pasitelkti nejaukios tylos tarpai ir priartintas pašnekovų veidas, kad sukurti, kuo absurdiškesnę sceną kino ekrane. Negana to, William Maher sarkastiški pasisakymai dar labiau sustiprina nepatogaus humoro stilių. Pokalbių metu kildavo net konfliktas, dėl korespondento pateiktų mokslinių tiesų ir tikinčiojo religinių įsitikinimų. Kritikai filmą pripažino juokingu, tačiau vienašališku. Katalikų pasipiktinimą sukėlė tai, kad filme tarp pasirinktų apklaustųjų nebuvo nei vieno Bibliją išmanančio žmogaus. Atsirado ir palaikančių filmo kūrėjus. 2009 metais „Independent Investigations Group“ suteikė dokumentiniai filmui apdovanojimą už mokslo ir kritinio mąstymo skatinimą.
4. „Išsiaiškinimas: Scientologija ir tikėjimo kalėjimas“ (angl. „Going Clear: Scientology and the Prison of Belief“)
Didžiosios Britanijos televizijos transliuotojai pajuto spaudimą iš šalies, kad šis filmas nebūtų rodomas visuomenei. Galime suprasti kodėl Scientologijos bažnyčia sukėlė tokią situaciją – šis filmas atskleidžia nelabai malonią tiesą apie taip žvaigždžių pamėgtą naująją religiją. Filmas pasakoja kaip ši religija išvydo dienos šviesą, supažindina su jos įkūrėju L. Ron Hubbard ir atskleidžia kaip ji tapo tokia populiari Holivude. Dokumentinio filmo vinis – šokiruojantys pasakojimai apie labai gerai žinomus bažnyčios narius – John Travolta, Tom Cruise, Paul Haggis ir daugelį kitų. Jie atskleidžia nemalonią tiesą apie išnaudojimus ir išdavystes, kurias organizuoja bažnyčios atstovai, tarp jų ir tie, kuriai vadovauja bažnyčiai netgi dabar, taip pat apie darbus, kuriuos tenka atlikti bažnyčios vardan. Prieštaringesnės religijos už scientologiją pasaulyje, matyt, nėra. Apaugusi skandalais, kritikuojama, tačiau pritraukanti vis daugiau sekėjų ir tuštinanti jų kišenes. „Tai vergų stovykla, žmonės ten tiesiog persekiojami“, – taip buvęs sektos narys kalba apie apsilankymą vietovėje, kuri, pasak pačios bažnyčios, turi būti religinių atsiskyrėlių buveinė. Scientologų bažnyčiai dažnai priekaištaujama – dėl aferų su pinigais, fizinio ir psichologinio bendruomenės narių spaudimo. Kaip pats sektos įkūrėjas pristatydavo scientologijos idėją – tai civilizacija be beprotybės, nusikaltimų ir karo. Pagrindinės Scientologų bažnyčios idėjos skelbia, kad žmonės yra nemirtingi ir jų galimybės yra beribės, taip propaguodami idėją, kad žmonės turi super galių ir įstojus į šios bažnyčios gretas galima išmokti, kaip jas įvaldyti, pavyzdžiui skaityti mintis ar minčių pagalba judinti objektus. Scientologai tiki, kad žmogaus siela gali numalšinti fizinį skausmą ir traumas, tiesiog sukuriant komunikaciją tarp sielos ir kūno. Tai įvykdyti padeda detoksikacinės saunos, geriami vitaminai ir aliejai bei bėgiojimas. Teigiama, kad Tomo Kruzo buvusi žmona Kate Holms gimdydama neturėjo teisės išleisti nei garso, bijant, kad tai gali turėti neigiamą įtaką naujagimei. Tokios idėjos sulaukia nemažai kritikos ir viešų svarstymų (pavyzdžiui, kaip kojos lūžiui gali padėti sauna ar bėgiojimas). Lygiai taip pat kritikos sulaukia bet kuri religija, tačiau skirtumas yra tas, kad scientologai labai jautriai reaguoja į bet kokį neigiamą atsiliepimą apie juos, o kovai su tuo naudoja šantažą, pagrobimus, šnipinėjimą ir grupes kostiumuotų advokatų, pasiunčiamų į kovą už kiekvieną neigiamą komentarą. Dėl per didelio noro koreguoti savo reputaciją ir slėpti neigiamą informaciją, Scientologijos bažnyčios nariams buvo uždrausta redaguoti informaciją apie save Wikipedia tinklalapyje.
3. „Bordžijos” (angl. „The Borgias“)
Greičiausiai viena ausimi esate girdėję apie įvairiems ištvirkimams neabejingą ir į niekšybes linkusį Roderiką Bordžiją dar žinomą kaip Aleksandras VI, Romos popiežius, ėjęs šias pareigas nuo 1492 iki 1503 m. O ar žinojote, kad jis turėdamas gausą nesantuokinių vaikų savo sūnų Čezarę Bordžiją paskyrė Valensijos vyskupu, kardinolu, o kitam sūnui Chuanui Bordžijai atidavė Popiežiaus sričiai priklausiusią Benevento kunigaikštystę ir paskyrė jį popiežiaus armijos vadu? Dar šis popiežius turėjo įstabaus grožio dukterį Lukreciją, kurią tekino už ko tik panorėjęs, ne vieną kartą prispyrus politinei ar financinei būtinybei, ilgametę sugyventinę Vannozza dei Cattani, gausybę meilužių, tarp jų ir Giulią Farnese, žinomą kaip Julija Gražioji, kuriai taip pat buvo neištikimas. Aleksandro VI polinkis pramogoms ir malonumams nežinojo ribų. Romos gatvėse siautėjant nusikalstamumui ir skurdui, jis nepailsdamas šėlo prabangiausiose puotose, kaukių baliuose ir šokių vakarėliuose – visa tai, savaime suprantama, apmokėdamas iš Bažnyčios iždo. Norėtumėte tai pamatyti savo akimis? HBO serialas „The Borgias“ suteikia jums šią galimybę. Pasinersite į kelionę laiku, kur laikmetis pateiktas taip kerinčiai įtikinamai, kad atrodo juntate kvapus. Viskas pradedant kostiumais, dekoracijomis, siužetu bei pasakojimo tempu išpildyta nepriekaištingai. Aktoriai vaidina tiesiog stulbinančiai. Aleksandro VI vaidmenį atliekantis Jeremy Ironsas tiesiog tobulai tinka šiam vaidmeniui.
2. „Sensacija“ (angl. „The Spotlight“)
Amerikiečių biografinė drama, paremta tikrais faktais. Filmo siužetas sukasi aplink „The Boston Globe“ dienraščio žurnalistų komandą, paviešinusią kunigų seksualinės prievartos prieš vaikus skandalą. Buvęs kunigas Richard Sipe, kuris kovoja prieš pedofiliją, padėjo žurnalistams surasti net 90 Bostono kunigų, kurie nesilaiko celibato ir užsiima nusikaltimais. Retas atvejis, kai kino juosta gali pasigirti laimėjusi net 6 „Academy Award“ apdovanojimus už geriausią: režisūrą, montažą, scenarijų, filmą bei antraplanius vyro ir moters vaidmenis. „The Boston Globe“ – seniausia Amerikoje tyrimų žurnalistikos komanda padėjo „Sensacija“ kūrėjams su aktorių atrinkimu, aprangos stilistika, siužetu ir filmavimu. Filmo režisierius siekė, kiek įmanoma labiau atkurti įvykių faktus. Scenarijaus rašytojai Tom McCarthy ir Josh Singer prisipažino, kad kurti scenarijų dviese buvo lengviau, nes jiedu galėdavo padiskutuoti apie painią istoriją. Josh Singer atskleidė, kad filmo tikslas nebuvo sunaikinti krikščionišką tikėjimą, tačiau eksponuoti nutylėtą tiesą ir pabrėžti žurnalistikos galią. Žiūrovai filme „Sensacija“ taip pat susipažins su žurnalistikos profesijos peripetijomis. Kino ekrane vaizduojama tyrimų žurnalistikos komanda primena tikrus detektyvus, kurie neranda laiko savo šeimoms, dirba viršvalandžius ir susilaukia netgi grasinimų.
1. „Apsaugok mus nuo pikto“ (angl. „Deliver Us from Evil“)
Režisieriaus Amy J. Berg dokumentinis filmas apie Airijos katalikų kunigą Oliver O’Grady, kuris prisipažino, tvirkinęs ir prievartavęs 25 vaikus Šiaurinėje Kalifornijoje. Už šiuos nusikaltimus kunigas praleido 7 metus kalėjime ir paleistas buvo deportuotas į gimtąją šalį – Airiją. Dokumentiniame filme demonstruojami teismo dokumentai, kaltinamojo vaizdo įrašai, pokalbiai su aktyvistais, teologais, psichologais ir teisininkais. Pasak Amy J. Berg, Romos katalikų bažnyčia buvo nuslėpusi šią istoriją, kad nesusigandintų savo reputacijos. Bažnyčios atstovai filme atsisakė komentuoti, tačiau režisieriui pavyko pakalbinti kunigą Oliver O‘Grady ir keletą nuskriaustųjų, kurie išdrįso papasakoti nutylėtą istoriją. Filmo kūrėjai nesistengė nei filmuodami, nei atrinkinėdami garso takelius, sustiprinti pasipiktinimo emocijos, nes dokumentikoje jos yra su kaupu. Kunigas Oliver O‘Grady duodamas dokumentikai interviu net šiek tiek filme šypsosi, prisimindamas savo nusikaltimą, lyg tai būtų buvęs paprasčiausias nesusipratimas. Negana to, nuskriaustieji net ir po daugiau negu 30 metų lieja pyktį į kamerą ir graudinasi, prašnekus apie skaudžiausią gyvenimo įvykį. Los Andželo filmų festivalyje (2006) kino juosta buvo išrinkta kaip geriausias dokumentinis filmas.
Autoriai: Martynas Žiūrys, Paulė Rakštytė, Raminta Česnaitė, Roberta Norkevičiūtė, Ieva Gabrėnaitė
Taip pat skaitykite: Top 10 pavojingiausių religinių kultų
