ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.
1834 metais, viename nedideliame Meksikos kaimelyje gimė mergaitė – Julia Pastrana. Nuo pat mažens ji sirgo hipertrichoze, dėl kurios visas jos kūnas ir veidas buvo padengtas tamsiais juodais plaukais. Plaukai neaugo tik ant delnų ir pėdų. Negana to, jos ūgis buvo vos 140 cm. Nenuostabu, kad nuo vaikystės Julią visi pravardžiavo moterimi – beždžione.
Apie Julios jaunystę žinoma labai nedaug. Kalbama, kad iki 1854 metų ji dirbo turtingos meksikiečių šeimos tarnaite. Būtent ten ją pastebėjo vienas amerikietis, įkalbėjęs kartu vykti į Ameriką, kurioje laukė dideli pinigai. Nežinia, ar Julia suprato, ką jai teks daryti vardan tų pinigų, bet į Ameriką ji išvyko. Ir iš tiesų išgarsėjo. Jau būnant Niujorke Julią nusipirko Teodoras Lentas – žmogus, kuris uždirbinėjo nemenkus pinigus, rengdamas įvairius keistuolių šou.
Kita istorijos versija tikina, kad Teodoras Julią nusipirko tiesiai iš jos motinos, kai mergaitei buvo vos 10 metų. Jis išmokė mergaitę dainuoti, šokti, o taip pat kalbėti, skaityti ir rašyti trimis kalbomis. Po to Julia pradėjo savo karjerą kaip barzdotoji moteris.
Garsusis mokslininkas Čarlzas Darvinas šią moterį apibūdino taip: „Ispanijos šokėja Julia Pastrana sužavėjo mane savo tobulu šokiu. Tačiau ji turi storą vyrišką barzdą ir plaukuotą kaktą. Dėmesį taip pat patraukia šios neįtikėtinai bjaurios, tačiau tuo pačiu žavingos moters dantys. Ties viršutiniu ir apatiniu žandikauliu auga dvi eilės dantų“. Tuo metu Darvinas dar nežino, kad šis defektas vadinamas dantenų hiperplazija, kurios metu pastebimi ne tik dantų defektai, bet ir padidėjusios dantenos bei lūpos. Dėl to veidas tampa panašus į beždžionės.
Pelnas, kurį Teodoras gaudavo už Julios pasirodymus, buvo išties didelis. Todėl jis nusprendė ištekinti savo globotinę už kokio nors turtingo vyruko. Tačiau dėl nežinomų priežasčių apsigalvojo ir nutarė vesti ją pats. Vestuvės įvyko 1857 metais.
Kai Juliai buvo 25 metai, ji sužinojo, kad laukiasi kūdikio. 1860 metais moteris pagimė berniuką. Visas mažylio kūnas taip pat buvo padengtas plaukais. Genetinė hipertrichozė persidavė jos vaikui. Berniukas išgyveno tik 3 dienas, o pati Julia dėl komplikacijų gimdymo metu mirė praėjus vos 2 dienom po sūnaus mirties.
Atrodytų, istorija ties tuo turėtų pasibaigti, tačiau Julios vyras Teodoras buvo apsukrus žmogus, sugebėjęs pasipelnyti net ir iš žmonos bei sūnaus mirties. Jis susirado mumifikacijos paslaugas teikiančius specialistus ir vietoj to, kad palaidotų savo šeimą, nusprendė juos patalpinti į specialius karstus, kad žmonės ir toliau galėtų pasižiūrėti į baisiausią pasaulio moterį ir jos mirusį kūdikį.
Kai žmonių susidomėjimas pradėjo blėsti, o pelnas mažėti, Teodoras pardavė mumijas vienam muziejui, kuris su savo eksponatais keliaudavo po visą pasaulį. 1880 metais Teodoras buvo uždarytas psichiatrinėje ligoninėje ir tolimesnis jo likimas nėra žinomas.
Julios palaikai keliavo iš rankų į rankas, kol galiausiai 1920 metais jos mumiją nusipirko vienas norvegas. Jis savo namuose buvo įrengęs siaubų kambarį, kuriame svečiams demonstruodavo įvairiausius gamtos sukurtus išsigimimus. 1943 metais Julios ir kūdikio mumijos buvo perleistos vienam muziejui.
Vėliau kūnai buvo perkelti į uždarą erdvę, tačiau čia juos suniokojo žiurkės. Kūdikio kūną jos pilnai suvalgė, o motinos mumija paslaptingai dingo 1979 metais. Policijai pavyko surasti palaikus, kurie buvo saugomi Osle iki 2012 metų. Tų pačių metų balandžio mėnesį Julios Pastranos palaikai buvo pargabenti atgal į gimtus namus – Meksiką.
Tik po tiek metų baisiausia pasaulio moterimi vadinta Julia sulaukė tinkamo pagerbimo. Jos garbei buvo surengtos laidotuvės, kurių metu kalbą sakė pats Sinaloa gubernatorius. Julios kūnas gulėjo baltame karste, nuklotame baltomis rožėmis. Susirinko minia žmonių, norėjusių pagerbti savo tautietę, kuriai dėl gamtos anomalijos gyvenime teko patirti tik agresiją, žiaurumą ir išnaudojimą.
Taip pat skaitykite: Nauji grožio standartai – moteris su barzda [FOTO]
